APIE MUS RAŠO 

Viekšniškis rengia monografiją apie savo gimtąjį kraštą

Iš Viekšnių kilęs ir dabar sostinėje gyvenantis Edmundas Levitas ėmėsi iniciatyvos parengti monografiją apie buvusį Viekšnių valsčių ir šio miesto dabartini gyvenimą.

„Tai unikalus ir analogų Europoje neturintis leidinys", - sako aštuntą dešimtį skaičiuojantis būsimos kelių dalių monografijos sudarytojas.

Knygos reikia ir Viekšniams

Monografija apie Viekšnių valsčių pradėta rengti praėjusiais metais. Viekšniškis E. Levitas atkreipė dėmesį, kad yra išleista panaši monografija apie jo tėvo gimtinę Papilę. Tada jam kilo mintis, kad tokio leidinio reikia ir Viekšniams.

„Niekada neatitrūkau nuo Viekšnių, tai mano gimtinė", - pabrėžė visą gyvenimą pagal inžinieriaus specialybę dirbęs pašnekovas.

Su ketinimais dalyvauti monografijos kūrimo procese kaip viekšniškis, galintis būti naudingas savo prisiminimais, aštuoniasdešimtmetis kreipėsi į „Versmės" leidyklą. Leidyklos vadovas priėmė šį pasiūlymą ir kraštietį paskyrė monografijos vyriausiuoju redaktoriumi bei sudarytoju.
Nuo to laiko F. Levitas bendrauja su potencialiais bendraautoriais, vyksta į susitikimus, renka informaciją, sudarinėja būsimų straipsnių sąrašus.

Europoje nėra nieko panašaus

Būsimosios monografijos vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas E. Levitas „Vakarų Lietuvai“ pasakojo, kad tai bus unikalus kelių tomų (kiekvienas iš jų - daugiau kaip 1000 puslapių) apimties leidinys. Monografija atskleis Viekšnių ir jų apylinkių kraštovaizdžio raidą, istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, kultūrą, švietimą, architektūrą, papročius...

Knygoje bus šimtai juodai baltų ir spalvotų nuotraukų, iliustracijų, žemėlapių, dokumentų faksimilių, net muzikos kūrinių natų... Rengiant knygą bus remiamasi ir mokslinėmis studijomis, anksčiau skelbtais straipsniais, kitais rašytiniais šaltiniais bei faktine medžiaga...

Naujas daugiatomis leidinys „Viekšniai“ papildys šimtatomę „Versmės“ leidyklos leidžiamą monografijų apie tarpukariu buvusius šalies valsčius seriją.

„Drįstu teigti, kad tai analogų nei Lietuvos, nei Europos istorijoje neturintis dalykas. Kad visas kraštas tilptų šimtatomiame leidinyje!“ - akcentavo viekšniškis.

Reikia labai skubėti

„Versmė“ jau yra išleidusi apie dvidešimt tomų lokalinių monografijų. Iš viso numatoma išleisti apie keturis šimtus. Orientuojamasi į tokį skaičių leidinių, Įdek Lietuvoje tarpukariu buvo valsčių.

Leidinį apie Viekšnius numatoma užbaigti per penkerius metus. Šiuo metu - pats medžiagos rinkimo ir ruošimo įkarštis.

„Reikia labai skubėti, nes senieji vietos žmonės, kurie gali pasidalinti savo prisiminimais, išeina vienas po kito, nusinešdami su savimi lobius. Deja, berašydami medžiagas monografijai mirė ir du autoriai...“ - apgailestavo monografijos vyriausiasis redaktorius.

Tačiau, pašnekovo teigimu, stebuklų nepadarysi: Viekšniai buvo didelis valsčius, ne toks kaip dabar rajonas. Tai buvęs amatininkų ir prekybininkų centras. Vienu metu čia veikusios aštuonios puodų bei odos dirbtuvės, daugiau kaip šešiasdešimt parduotuvių, penki restoranai, kelios arbatinės, karšyklos, vėlyklos, saldainių fabrikai, dvi statybinio plieno parduotuvės, metalas buvo atplukdomas Venta iš Latvijos.

Sis kraštas išugdė ir daugybę įžymių žmonių: režisierių Juozą Miltinį, skulptorių Bronių Pundzių, profesorius Biržiškas, aviacijos pradininką Aleksandrą Griškevičių...

Tyrinėjo buvusio valsčiaus apylinkes

Kad būtų surinkta kuo daugiau išsamesnės medžiagos, žmonių atsiminimų, dokumentų, atlikta tyrimų, monografijai rašyti sutelktas beveik šimto autorių būrys.

Šią vasarą keliolikos mokslininkų (geografų, geologų, biologų, fotografų, etnologų, kalbininkų, žurnalistų, jau rinkusių medžiagą ir rašiusių „Lietuvos valsčių“ serijai, taip pat architektai Martynas ir Marija Purvinai, istorikas Libertas Klimka su savo studentais) grupė surengė tiriamąją ekspediciją į tarpukariu buvusią Viekšnių valsčiaus teritoriją.

Grupei vadovavo docentas daktaras E. Levitas. Ekspedicijos dalyviai tyrinėjo Viekšnių ir jo apylinkių bažnyčias, malūną, Pavirvytės dvarą, Kamanų rezervatą, senąsias kapines, lankė senuosius gyventojus, rinko istorinį bei kalbinį palikimą.

„Čia išlikę tokios medinės architektūros, kokia labai vertinama šių dienų pasaulyje. Ir tokie miesteliai labai vertinami. O Viekšnių vandens malūnas yra išskirtinis ir Europoje. Vargu, ar daugiau kur kitur rasi tokių vandens malūnų. Tikiuosi, kad mano gimtieji Viekšniai išgarsės ir užims garbingą poziciją tarp kitų miestelių", - apie Viekšnių pranašumus, kuriuos tyrinėjo ekspedicijos dalyviai, kalbėjo E. Levitas.

Ekspedicija į Viekšnius numatyta ir kitų metų vasarą.

Ieško neabejingų Viekšniams

E. Levitas neslepia, jog išleisti kelių tomų monografiją - labai brangus reikalas. Monografijos rengimo darbus iki maketo sukūrimo leidykla įsipareigoja atlikti nuosavomis ar skolintomis lėšomis net ir esant nepakankamam finansavimui. Tačiau monografijos sudarytojas viliasi surasti Viekšnių kraštui neabejingų žmonių.

„Žmonių, kuriuos gyvenimas sieja su Viekšniais, yra labai daug“, - atkreipė dėmesį monografijos redaktorius. Pavyzdžiui, kad ir Viekšniuose gyvenęs rusų popas Černajus. E. Levito šeima kaip tik gyveno prieš popo namus. Per Antrąjį pasaulinį karą šventikas su vaikais pasitraukė į Vakarus. Pašnekovo žiniomis, popas yra gana turtingas, remia Rusijos vaikus, o jo sūnus prieš keletą metų balotiravosi į Amerikos kongresą. Esą Viekšniuose gyvenęs popas yra potencialus monografijos rėmėjas.

E. Levitas tikino kreipsiąsis ir į užsienyje gyvenančius kraštiečius, bandysiąs ieškoti Čikagoje po Pirmojo pasaulinio karo į klubą susibūrusių viekšniškių palikuonių, kuriems gali būti svarbi tėvų gimtinė.

Gražiausias miestelis pasaulyje

„Asmeniškai man šis darbas teikia malonumą ir džiaugsmą. Jei man pavyks užbaigti šią monografiją, kartu bus ir padėka gimtinei. Man Viekšniai yra gražiausias miestelis pasaulyje", - neslepia sentimentų tėviškei aštuoniasdešimtmetis, visą gyvenimą dirbęs pagal specialybę, dėstęs paskaitas studentams, vadovavęs daugeliui mokslinių darbų, paskelbęs apie pusšimtį mokslinių straipsnių.

Viekšniškis įsitikinęs, kad šis miestas ir šiandien turi didžiulį potencialą tapti itin patrauklia vietove - nuostabi gamta, pušynai, slėniai. Praėjusiais metais docentas pasiūlė idėją per Viekšnius tekančio Kalupio slėnyje įrengti mokomąjį pažintinį vandens taką, viliasi, jog kažkada bus atstatyti senosios jo mokyklos laiptai, ant kurių fotografuodavosi visos viekšniškių abiturientų laidos. Tai būtų šviesos laiptai, ant kurių įsiamžinti panorėtų ir šių dienų gimnazistai.

Nuotrauka Petro Jonušo 

Atgal

Viršun