Viekšnių kraštas amžių toliuose ir žmonių prisiminimuose 

Viekšnių krašto istorija glūdi ir požeminiuose žemės sluoksniuose, ir Ventos skardžiuose, buvusių dvarų ir palivarkų griuvėsiuose, senųjų trobų paprastose ir patraukliose linijose, gyvenančių ir išeinančių kartų atmintyje ir papročiuose, ji sruvena ir dabartinės kartos gyslose.

Leidyklos vadovas P. Jonušas su ekspedicijos vadovu prie Vytauto Didžiojo paminklo. Jono KLIUČIAUS nuotrauka

Tam, kad istorinė Viekšnių ir kitų Lietuvos regionų atmintis būtų išsaugota ateinančioms kartoms, 1994 m. Vilniuje įsikūrė „Versmės“ leidykla, pradėjusi kurti unikalią šimtatomę lokalinių monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“. Valsčius – tai XIX a. viduryje susiformavęs mažiausias ir palyginti stabilus administracinis-teritorinis vienetas, jungęs tapačios etninės kultūros žmones. Lietuvoje būta daugiau kaip 400 valsčių.

„Lietuvos valsčių“ rengėjų tikslas – per artimiausius kelis dešimtmečius padovanoti Lietuvai didelę vertybę – praeitin nuėjusių daugybės metų, išnykusių papročių ir tradicijų, gyvenusių ir išėjusių kartų dvasios, Lietuvos žemėje gimusių, gyvenusių ir dirbusių žmonių būties ir tuometinio kraštovaizdžio atspindį.

Per 17 metų laikotarpį išleista dvidešimt monografijų (25 tomai) apie buvusius valsčius: „Papilė“, „Gruzdžiai“, „Baisogala“, „Seredžius“, „Endriejavas“, „Žeimelis“ ir kitos. Visos šios monografijos su dideliu dėkingumu sutiktos žmonių iš tų Lietuvos kampelių.

Nuo 2009 metų birželio pradėta rengti ir lokalinė monografija „Viekšniai“. Ją kuria apie šimtas autorių. Dar apie tiek prisijungs vėliau. Monografijos straipsnių autoriai – buvę Viekšnių gimnazijos (anksčiau – progimnazijos) abiturientai ir mokiniai, buvę ir dabartiniai mokytojai, žurnalistai, architektai, mokslininkai. Monografijoje bus patalpintas ir labai vertingas, gal net neturintis lygių Lietuvoje, viekšniškės kraštotyrininkės Amelijos Lengvenaitės-Urbienės lobynas – etnografiniai ir tautosakos iliustruoti aprašai – 16 aplankų, rašytų 1965–1986 metais.

2010 m. liepą 10 d. buvo surengta „Versmės“ leidyklos kraštotyrinė ekspedicija. Jos metu Viekšniuose dirbo dvylika monografijos straipsnių autorių ir tiek pat jų talkininkų – Vilniaus pedagoginio ir Šiaulių universitetų studentų. Pavyko užfiksuoti senų žmonių prisiminimus ir kitą monografijai reikalingą medžiagą.

Kegrių kaime gyvenantis 94 metų senbuvis ir jaunatvišku žvalumu trykštantis Antanas Galminas smagiai traukė armonika. Vaišindamas kava apsilankiusius jo sodyboje ekspedicijos vadovą ir fotografą, bėrė atsiminimus apie į tolimą praeitį nugrimzdusius metus, žmones, įvykius.

Lyg atsukęs laikrodžius du šimtus metų atgal pasijunti užsukęs į tame pačiame Kegrių kaime esančią Jono Gaudiešiaus sodybą. Ne dekoracija, bet gyva sodyba – ir šulinys su svirtimi, ir medinė troba, ir klėtis dvelkė senojo žemaitiškojo kaimo ramybe ir dvasia.

Žemėje ir iš lėktuvo buvo fotografuojami Viekšniai ir buvusiojo valsčiaus bei dabartinės seniūnijos teritorijose esantys kaimai, kapinės, vaizdingi Ventos ir Virvytės slėniai. Bendroje krašto panoramoje išsiskyrė balta Viekšnių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, XIX a. pabaigoje pastatytas iš raudonų plytų sumūrytas, Ventos vandens sukamas Viekšnių malūnas, šiuo metu gaminantis elektrą, pusantro šimto metų jubiliejų atšventusi senoji Viekšnių vaistinė, prieškario metais statyta mokykla, dabartinė gimnazija, senosios ir naujosios katalikų, pravoslavų ir žydų kapinės ir kiti istoriniai objektai.

Būnant Viekšniuose, teko galimybė apsilankyti Šventojo Sergijaus Rodonežiečio šventėje, užfiksuoti tikinčiųjų procesiją su bažnytinėmis vėliavomis aplink šio šventojo vardu pavadintą pravoslavų cerkvę, pamaldas cerkvės viduje. Antrojo pasaulinio karo metais cerkvė priglaudė iš Rusijos miesto Novgorodo į Viekšnių geležinkelio stotį vokiečių atvežtus penkis karstus su šventųjų palaikais. Cerkvėje ratu pagal sienas išdėstyti karstai su šventųjų kūnais. Tuometinis Viekšnių pravoslavų cerkvės šventikas popas Aleksandras Černajus pamaldas čia laikydavo beveik iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai, grįžtant sovietams, teko pasitraukti su šeima į Vakarus, kur jo sūnus Sergiejus su šeima ir anūkais gyvena ir dabar.

Monografiją „Viekšniai“ rengiantiems straipsnių autoriams ir jų studentams 2010 m. ekspedicijos metu daug padėjo tuometinis Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas ir Viekšniuose įsikūrusios Ventos regioninio parko administracijos vadovas Apolinaras Nacius. Jie nuolat domėjosi ekspedicijos eiga, nuveždavo jos dalyvius į atokius seniūnijos ir buvusio Viekšnių valsčiaus kaimus. Už tai ekspedicijos dalyviai jiems dėkingi.

Jie, kartu su iškilmių dieną iš Vilniaus atvykusiu „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu, dalyvavo senosios Viekšnių vaistinės 150 metų Jubiliejaus renginiuose. Leidyklos vadovas pabuvojo pas ekspedicijos dalyvius, įsikūrusius pastate ant žavingosios Virvytės kranto, aplankė daugelį Viekšnių įžymybių – garsiųjų brolių profesorių Mykolo, Vaclovo ir Viktoro Biržiškų paminklą miestelio centre, jų gimtąjį namą – muziejų, Viekšnių senąsias kapines, kuriose palaidoti profesorių tėvai Elžbieta ir daktaras Antanas Biržiška, stebuklingai sovietmečiu išlikusį Vytauto Didžiojo paminklą, pastatytą 1930 m., minint 500-ąsias mirties metines, pabuvojo prie M. Biržiškos iniciatyva prieš Antrąjį pasaulinį karą pastatytų daktaro A. Biržiškos vardo Sveikatos namų, taip pat prie Viekšnių gimnazijos (anksčiau – progimnazijos), davusios brangias mokslo žinias daugeliui Viekšnių krašto ir plačių jo apylinkių žmonių.

„Versmės“ leidyklos vadovas P. Jonušas ir grupė ekspedicijos dalyvių – prof. Libertas Klimka, architektai Marija ir dr. Martynas Purvinai, ekspedicijos vadovas dr. Edmundas Levitas – apsilankė gerai išsilaikiusiame šimtametyje kelių aukštų mūriniame malūne, dabar veikiančiame kaip hidroelektrinė. Patvarkius išlikusią malūno technologinę įrangą – diržų tinklu išsidraikiusias transmisijas, sietus ir kita – veikiantis malūnas galėtų stebinti vietinius ir užsienio turistus, didinti Viekšnių, kaip ramybe alsuojančio, žaliuojančių pušynų ir Ventos vingių apglėbto, turtingos praeities ir ypatingos dvasios žemaitiško kampelio, trauką.

2011 metų liepos mėnesį Viekšniuose organizuojama pakartotinė ekspedicija, kurioje bus renkama papildoma medžiaga daugiatomei monografijai „Viekšniai“.

Žemiau pateikiamas leidyklos adresas bei kiti duomenys, kurių gali prireikti norint prisidėti prie „Viekšnių“ monografijos išleidimo.

Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla,

kodas 122732630,

Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius,

telefonas ir faksas 8 52130623,

leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707,

elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt,

atsiskaitomoji sąskaita LT027290000005467101

AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900.

Mokėjimo paskirtis: parama knygai „Viekšniai“

Atgal

Viršun