Gauta parama

2014 m. balandžio 25 d. leidyklą pasiekė Utenos rajono savivaldybės administracijos 25 000 Lt parama rengiamai monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2014 04 25

Paduotos paraiškos Lietuvos kultūros tarybos finansavimo konkursui

Leidykla padavė paraiškas Lietuvos kultūros tarybos 2014 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis numatomų finansuoti projektų konkursui 8 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas: „Babtai“, „Daujėnai “, „Kamajai“, „Onuškis“, „Ramygala“, „Saldutiškis“, „Šeduva“, „Užpaliai“. ▲2014 01 08

Gauta parama

2013 m. gruodžio 20 d. leidyklą pasiekė Utenos rajono savivaldybės administracijos 25 000 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2013 12 22

Gauta parama

2013 m. spalio 4 d. leidyklą pasiekė Stepono Kairio fondo 5 000 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2013 10 15

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugsėjo 6 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas archeologės, dr. Andros Simniškytės  straipsnis „Užpalių apylinkių pilkapynai: nauji atradimai“ (LLT:2013-26/24-231/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ istorijos skyriui. 

Straipsnyje aptariami Užpalių valsčiaus geležies amžiaus pilkapynai. Ištisai nekartojant žinomos informacijos dėmesys sutelktas į naujausius duomenis apie geležies amžiaus pilkapynus. Straipsnio centre – Užpalių pilkapyno 1998 m. kasinėjimų medžiagos analizė. Pilkapyne išlikę 5 pilkapiai, iš kurių du buvo ištyrinėti 1998 m. Straipsnyje aptariama pilkapių konstrukcija, kapų juose įranga ir surastos įkapės.

Nustatyta, jog Užpalių pilkapyne sudeginti mirusieji laidoti V/VI–VIII a., galbūt ir kiek vėliau. Pilkapynas priklauso Rytų Lietuvos pilkapių kultūrinei sričiai, tačiau jame pastebėta ir nespecifinių požymių (pailgasis pilkapis, skydo formos apkalėliai), būdingų ilgųjų pilkapių kultūrai Padneprėje ir Padauguvyje.

Šis 26-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 231-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 24-asis iš archeologijos dalykinės srities. ▲2013 09 06

Gauta parama

2013 m. rugpjūčio 27 d. leidyklą pasiekė Laimos Stanevičienės 200 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2013 08 27

Gauta parama

2013 m. rugpjūčio 20 d. leidyklą pasiekė Utenos rajono savivaldybės administracijos 20 000 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2013 08 26

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 20 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas miškininko Mindaugo Ilčiuko straipsnis „Žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių bei vabzdžių įvairovė Užpalių apylinkėse“ (LLT:2013-23/17-228/BL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ gamtos skyriui. 

Machaonas (Papilio machaon)

Užpalių apylinkėse vykdyti ilgalaikiai faunos tyrinėjimai. Paukščiai pradėti stebėti 1999 m., drugiai – 2002 m., žirgeliai – 2005 m. Dėl labai įvairiaus biotopų išsidėstymo, Užpalių apylinkėse aptikta daug retų gyvūnų rūšių. Iš viso rastos net 48 saugomos rūšys, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Užpalių apylinkėse aptinkama labai daug vandens paukščių rūšių. Šiems paukščiams labai svarbus Užpalių hidroelektrinės tvenkinys, kur migracijų metu susirenka dideli būriai, susidedantys iš 100–200 individų įvairiausių ančių rūšių. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos paukščių rūšys, kurios ne kartą buvo aptiktos Užpalių hidroelektrinės tvenkinyje: žuvininkai (Pandion haliaetus), jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), pilkosios žąsys (Anser anser), smailiauodegės antys (Anas acuta), šaukštasnapės antys (Anas clypeata), didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), tulžiai (Alcedo atthis), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), tikučiai (Tringa glareola) bei pilkosios gervės (Grus grus). Taigi šis hidroelektrinės tvenkinys labai svarbus tiek migruojantiems, tiek retiems paukščiams. Taip pat retoms ir saugomoms rūšims labai svarbi Lygamiškio kaimo apylinkėse esanti Šventosios upės senvagė, apsupta natūralių pievų ir pušyno. Ten aptinkama daug į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių: baltajuosčiai melsviai (Aricia eumedon), didieji auksinukai (Lycaena dispar), tamsiosios šaškytės (Melitaea diamina), mažosios šaškytės (Melitaea aurelia), machaonai (Papilio machaon), pleištiniai laumžirgiai (Ophiogomphus cecilia), geltonkojai laumžirgiai (Gomphus flavipes), karališkieji laumžirgiai (Anax parthenope), nendrinės rupūžės (Bufo calamita), raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) bei griežlės (Crex crex). Užpalių apylinkėse iš viso buvo aptiktos net 158 skirtingos paukščių (Aves), 385 drugių (Lepidoptera), 85 vabalų (Coleoptera), 34 žirgelių (Odonata), 11 varliagyvių (Amphibia), 3 roplių (Reptilia) ir 24 žinduolių (Mammalia) rūšys. Iš aptiktų retų rūšių galima spręsti, kad Užpalių apylinkės labai vertingos savo biologine įvairove.

Šis 23-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 228-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 17-asis iš biologijos dalykinės srities. ▲2013 08 20

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 19 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas dirvotyros ir agrochemijos specialistės, dr. Ievos Baužienės straipsnis „Užpalių valsčiaus dirvožemių ypatybės žemdirbystės raidos kontekste“ (LLT:2013-22/12-227/GG), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ gamtos skyriui. 

Užpalių kraštas tradiciškai garsėja žemdirbyste, tačiau dirvožemio kokybė yra prasta. Norint išsiaiškinti šio prieštaravimo priežastis, buvo padaryta istorinių, socialinių ir gamtinių veiksnių apžvalga. Dirvožemių kokybė ir agrocheminės savybės palygintos su gretimų teritorijų rodikliais. Nustatyta, kad aukštą žemdirbystės lygį Užpaliuose lėmė ne gamtinis, o žmogaus veiksnys. Tačiau dirvožemiai pagal kokybę lemiančius rodiklius užima tarpinę vietą tarp gretimų aukštumų ir plynaukščių. Dirvožemių kokybę galėtų padidinti tausojančios žemdirbystės sistemos, numatančios minimalų žemės dirbimą, tarpinių pasėlių auginimą ir kt.

Šis 22-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 227-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 12-asis iš geografijos dalykinės srities. ▲2013 08 19

Išėjo naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. liepos 3 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografės Aldonos Baubinienės straipsnis „Užpalių apylinkių vandenys ir jų hidrografiniai ypatumai“ (LLT:2013-10/10-215/GG), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ gamtos skyriui. 

Straipsnyje apžvelgti skirtingoje litomorfogenetinėje aplinkoje išsidėsčiusių Užpalių valsčiaus vandens telkinių hidrografiniai ypatumai, jų pokyčiai per keturiasdešimt metų. Remiantis valsčiaus pavadinimu, patvirtintas faktas, kad teritorija įsikūrusi pelkių apsuptyje.

Visas valsčius yra Šventosios upės baseine. Šventoji valsčiaus teritorija teka apie 20 kilometrų, kurie yra vieni vingiuočiausių per visą Šventosios upės ilgį. Vingiuotumo koef. – 1,75. Nuo Lygiamiškio piliakalnio matosi septyni mistiniai Šventosios vingiai, kurie per šimtmetį pakito apie 50 metrų. Upės salpoje aptinkami vingių likučiai – senosios upės vagos dalys.

Tiesioginių kairiųjų ir dešiniųjų Šventosios intakų skaičius panašus, tačiau daugiau ežerų susitelkę aukštuminėje valsčiaus dalyje, kairiajame Šventosios krante. Ežerai daugiausia telkšo 99–135 m absoliutiniame aukštyje. Didžioji jų dalis turi intakus ir ištakus, daugelis sujungti protakomis.

Valsčiaus teritorijoje dominuoja žemapelkės. Didžiausias Bekinčių durpynas, esantis dešiniajame Šventosios krante. Jo plotas – 63 ha.

Tai jau 215-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 10-asis iš geografijos dalykinės srities ir 10-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 07 09

Išėjo naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. liepos 1 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografės dr. Reginos Morkūnaitės straipsnis „Užpalių apylinkių reljefo pagrindiniai bruožai“ (LLT:2013-9/9-214/GG), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ gamtos skyriui. 

Darbe pateikta Užpalių apylinkių reljefo, nuo kurio priklauso kraštovaizdis ir žmogaus ūkinė veikla, bruožai. Apie kvartero storymę sprendžiama iš gręžinių aplinkiniuose kaimuose. Viename jų (Bajorų) vidurinio devono moliai pasiskirsto 243 m gylyje.

Šiaurės rytinė Aukštaitijos aukštumos dalis, kuriai priklauso tiriama teritorija, dažnai vadinama Sėlių aukštuma, o vakarinė Užpalių valsčiaus dalis priklauso Šventosios plynaukštei. Moreniniai masyvai ir dubumos Sėlių aukštumoje tam tikra tvarka traukiasi iš vakarų į rytus ir yra paskutiniojo ledlaikio pakraštinės akumuliacijos dariniai. Kalvočiausias ir įspūdingas reljefas yra Vaiskūnų geomorfologiniame draustiny. Čia kalvų ir gūbrių ašys svyruoja nuo pietų-šiaurės krypties iki vakarų-rytų krypties.

Charakterizuota t.p. Šventosios plynaukštė, kur ledyno tirpimas ir paplovimas tirpimo vandenimis buvo greitesni, tad dominuoja paplautos bangos, lėkštos kalvos, lygumų plotai.

Darbe pateikti nuogulų granuliometrinės sudėties grafikai, kur pavaizduota Užpalių karjerų ir Šventosios slėnio aliuvinių nuogulų sudėties kreivės. Karjerų sluoksnių nuogulų kreivėms būdingas daugiau bimodalinis dalelių pasiskirstymas negu slėnio nuogulų kreivėms.

Apibūdintas gamtinis paveldas (Krokulės šaltiniai, Šeiminyškių konglomeratas, piliakalniai), kuris parodo ne tik tiriamos teritorijos geologinį-geomorfologinį svarbumą, bet ir istorinį išskirtinumą.

Tai jau 214-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 9-asis iš geografijos dalykinės srities ir 9-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 07 01

Gauta parama

2013 m. birželio 11 d. leidyklą pasiekė Irenos Stanislauskienės 100 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2013 07 02

Gauta parama

2013 m. birželio 6 d. leidyklą pasiekė Jono Puodžiaus 150 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2013 07 02

Gauta parama

2013 m. birželio 5 d. leidyklą pasiekė Valenso Puodžiaus 150 Lt ir Gerardo Jovaro  150 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2013 07 02