Veliuona

(70 aut., 95 str., 1176 p., 1200 egz., 2001 m., 7-oji serijos knyga)

Apie autorius

Abromaitis Arūnas (1974 08 29 Jacovskų k., Varėnos r.), istorikas. Mokėsi Panočių vid. m-kloje, Vilniaus u-te (baigė 1998). Nuo 1998 dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Specialiųjų tyrimų skyriuje.

Aliulis Vaclovas (1921 03 14 Krekštėnų k., Alytaus r.), kunigas, žurnalistas, visuomenininkas. Mokėsi Varnagirių prad. m-kloje, Marijampolės marijonų g-joje, Kauno tarpdiecezinėje kunigų sem-joje. Klebonavo Marijampolėje, Vilniuje, Druskininkuose, Paringyje, Strūnaityje, Lentvaryje ir kt. 1978–93 Vilniaus bažnyčių rezidentas, 1990–93 „Katalikų pasaulio“ l-klos direktorius. Marijonų vienuolijos generalvikaras, teologijos licenciatas, Lietuvos ateitininkų federacijos Sendraugių s-gos, Lietuvos katalikų mokslo ak-jos, Lietuvos žurnalistų d-jos narys. Daugelio bažnytinių leidinių redaktorius, teologinių, biblinių, publicistinių straipsnių spaudoje autorius. Parašė: „Garbė aukštybėse“ (1943, bendraautoris), „Žvilgsniai ne tik atgal“ (1994), „Palūšės bažnyčia ir parapija“ (1996).

Armanavičius Algimantas (1948 03 28 Veliuonoje), lituanistas. Mokėsi Veliuonos prad., vid. m-klose, Vilniaus ped. i-te. Dirbo mokytoju, Jurbarko r. švietimo sk. inspektoriumi. 1997–2000 – Veliuonos A. ir J. Juškų vid. m-klos direktoriaus pavaduotojas, lietuvių k. ir lit-ros mokytojas.

Baliulis Algirdas Antanas (1936 01 02 Duobių k., Utenos aps.), istorikas. Mokėsi Utenos vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Dirbo Paminklų konservavimo i-te, nuo 1988 – Lietuvos istorijos i-to vyr. moksl. bendradarbis, Archeografijos sk. vedėjas. Daktaras. Tyrinėja XVI–XVIII a. Lietuvos miestų istoriją, vienas iš Lietuvos Metrikos knygų parengėjų. Išleido kn. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija“ (2001).

Banys Kazimieras (1927 10 02 Pagausančio k., Jurbarko aps.), kraštotyrininkas, gamtininkas. 1949 baigė Veliuonos g-ją, studijavo Žemės ūkio ak-joje. Vėliau mokytojavo, buvo įsitraukęs į pokario partizaninį judėjimą, 1962 suimtas, kalėjo, buvo tremtyje. Nuo 1959 dirbo buhalteriu, laborantu, agronomu. Paskelbė 25 straipsnius užliejamų pievų naudojimo klausimais. Įsteigė Rusnės etnografinę sodybą-muziejų (1997). Apdovanotas Šilutės savivaldybės Sidabrinės nendrės premija (1999). 1993 – agrarinių mokslų daktaras.

Batūra Romas (1937 Tauragėje), istorikas, visuomenininkas. Vienerius metus mokėsi Veliuonos vid. m-kloje, vėliau – Vilniuje. Baigė Vilniaus u-tą. Dirbo Lietuvos MA Istorijos i-te, Lietuvos kultūros m-je, Vilniaus u-te. Nuo 1991 – Vilniaus ped. u-to daktaras, docentas. Vilniaus pilių mokslinės tarybos pirmininkas. 1993–2001 – Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininkas. Parašė moksl. veikalus „Karinė organizacija Lietuvoje XIII–XV a.“ (1964), „Lietuva tautų kovoje prieš Aukso Ordą“ (1975), parengė „Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kroniką“ (1985) ir kt. Darbų „Lietuvos kultūros paminklų sąrašas“ (1973), „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra“ (1977), „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ (1996) ir kt. bendraautoris.

Boduenas De Kurtenė Janas (Jan Baudouin de Courtenay; 1845 03 13 Radzimine – 1929 11 03 Varuvoje), kalbininkas. Studijavo Varuvos vyr. m-kloje, Prahoje, Jenoje, Berlyne, Leipcige. 1875 Peterburgo u-to lyginamosios kalbotyros daktaras. Profesoriavo Kazanės, Tartu, Krokuvos, Peterburgo, Varšuvos u-tuose. Krokuvos MA narys (1887), Peterburgo MA narys korespondentas (1897), Kazanės ir Peterburgo lingvistinių mokyklų pradininkas. Bendravo su A. Baranausku, K. Jauniumi, K. Būga. Kovojo dėl lietuviškos spaudos lotyniškomis raidėmis grąžinimo, lankėsi Lietuvoje (1875 ir 1885). 1885 lankėsi Veliuonoje, bendravo su J. Kumečiu. 1907 – Lietuvių mokslo d-jos garbės narys. Dėstė lietuvių kalbą Kazanės, Tartu, Peterburgo u-tuose, Peterburgo aukštuosiuose moterų kursuose. Svarbiausias nuopelnas lituanistikai – darbas prie A. Juškos lietuvių liaudies dainų rinkinių.

Brazaitis Algimantas (1955 05 15 Pelučių k., Jurbarko r.), traktorininkas, mašinistas, vairuotojas. Mokėsi Bereiviškių, Gausantiškių, Viešvilės žemės ūkio m-kloje, Kauno autokelių valdyboje. Dirbo P. Cvirkos kolūkyje, nuo 1990 05 savarankiškai ūkininkauja nuosavame ūkyje.

Buchaveckas Stanislovas (1951 Nochtuisko k., Jakutijoje), istorikas, publicistas. Mokėsi Raseinių ir Joniškio vid. m-klose, Vilniaus u-te. Nuo 1990 – Lietuvos istorijos i-to moksl. bendradarbis. Tyrinėja nacių okupacijos laikotarpio Lietuvos istoriją. Parašė straipsnių enciklopedijoms, moksl. leidiniams, monografijoms. Kn. „Verknė“ (1984), „Strėva“ (1985), „Pėsčiomis po gimtąjį kraštą“ (1989), monografijos „Šalčios žemė“ (1992) ir kt. autorius.

Bukelskis Egidijus (1957 07 28 Antalieptės k., Zarasų r.), biologas ichtiologas. Mokėsi Salako vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Nuo 1980 dirba Vilniaus u-to gamtos f-to zoologijos katedroje, daktaras (1994), docentas (2000). Su kt. išleido kn. „Lietuvos gėlavandenės žuvys“, „Baltijos jūros žuvys“.

Burauskaitė Birutė (1943 01 13 Kaune), sociologė, kraštotyrininkė. Mokėsi Kauno politechnikos i-te. Dirbo moksl. tyrimo i-te „Termoizoliacija“. 1968 įsitraukė į kraštotyros judėjimą, įkūrė Liaudies dainų klubą. Nuo 1988 dirbo Sąjūdžio komisijoje stalinizmo nusikaltimams tirti, Politinių kalinių ir tremtinių globos grupėje. Nuo 1991 Represijų Lietuvoje tyrimo centro vadovė. Nuo 1997 – Genocido ir rezistencijos departamento direktoriaus pavaduotoja, Archyvinio vardynų sk. vadovė. Nuo 1998 tarptautinio projekto „Rytų Europa – bendras likimas“ koordinatorė Lietuvoje.

Čepas Ričardas Albinas (1937 09 12 Raudonėje), istorikas. Mokėsi Raseinių vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Dirbo Lietuvos istorijos i-te, Partijos istorijos i-te, Vilniaus inžineriniame statybos i-te. Humanitarinių mokslų daktaras, docentas, nuo 1997 – Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius. Daugelio dokumentų rinkinių sudarytojas. Paskelbė moks. str., sudarė kn. „Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940 m.)“ (1997), išleido monografiją „Plečkaitininkai“ (2000).

Čilvinaitė Marijona (1900 08 06 Upynos mstl. – 1995; palaidota Upynos kapinėse), bibliotekininkė, kraštotyrininkė. Mokėsi Upynos prad. m-kloje, Šiaulių g-je, Lietuvos u-te. Dirbo Vytauto Didžiojo u-to, Vilniaus u-to, Kauno valstybinėje respublikinėje b-kose. Skelbė str. žurnaluose „Mokykla“, „Kultūra“, „Gimtasis kraštas“ ir kt.

Drotvinas Vincentas (1929 07 10 Stakiuose, Jurbarko r.), kalbininkas. Mokėsi Vilniaus ped. i-te, Vilniaus u-to aspirantūroje. Dirbo Vilniaus ped. i-te. Nuo 1991 – Vilniaus ped. u-to Lietuvių kalbotyros katedros vedėjas, habilituotas daktaras, profesorius. Tyrinėja lietuvių leksikologiją, kalbotyros ir leksikografijos istoriją. Išleido kn. „Kalbininkas Kazimieras Jaunius“ (1979), „Augustas Šleicheris lituanistas“ (1979). Parengė žodynus „Lexicon Lithuanicum“ (1987), F. Pretorijaus „Clavis Germanico–Lithvana“ (1995–1997). Paskelbė moksl. str., parengė mokomųjų leidinių studentams.

Garšvienė Eligija (1970 09 22 Vilniuje), muzikologė. Baigė Vilniaus muzikos ak-ją. Dirbo „Muzikos“ l-kloje, dalyvavo jaunimo organizacijos „Lituanika“ veikloje bei vadovavo dainų ir šokių ansambliui, dirbo chormeistere vaikų chorinėje studijoje „Upelis“. Dabar dirba Lietuvių lit-ros ir tautosakos i-te, „Muzikos centro“ muzikos m-kloje. Parengė J. Basanavičiaus „Ožkabalių dainų“ melodijas, bendradarbiavo rengiant partizanų dainų rinkinį „Palinko liepa šalia kelio“ bei „Nepriklausomybės kovų dainos“.

Gasiūnas Vladas (1933 03 27 Ratkūnų k., Rokiškio r.), meno istorikas. Mokėsi Pandėlio, Vilkijos vid. m-klose, meno istoriją studijavo Maskvos u-te (baigė 1965). Nuo 1972 dirba Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje grafikos sk. Išleido kn. „Senoji Lietuvos grafika“ (1995), sudarė albumą „Napoleonas Orda. Senosios Lietuvos vaizdai“ (1999), parašė apie 100 str. Lietuvos dailės klausimais, sudarė mokslinių ir dailės parodų katalogų.

Girininkienė Vida (1946 06 07 Gaščiūnų k., Joniškio r.), istorikė. Mokėsi N. Akmenės vid. m-kloje, studijavo lietuvių k. Šiaulių pedagoginiame i-te, istoriją – Vilniaus u-te (baigė 1972). Dirbo Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Kultūros ir meno i-te. Su kt. parengė Istorijos archyvo „Fondų žinyną“, sudarė str. ir dokumentų rnk. „1863–1864 metai Lietuvoje“ (1991), su A. Paulausku išleido „Rasas“ (1988), „Bernardinų kapines“ (1991), paskelbė moksl. str., istorijos ir kraštotyros leidinių. Šios knygos sudarytoja, vyr. redaktorė.

Grigas Kazys (1924 03 01 Pagiriuose, Kauno r.), etnologas, tautosakininkas. Mokėsi Fredos žemesniojoje sodininkystės ir daržininkystės m-kloje Kaune, Kauno 1-ojoje berniukų g-joje, Kauno u-te, Vilniaus u-te. Dirbo Kauno botanikos sode, Kriūkų g-joje, Lietuvos MA Istorijos i-to bibliotekoje, nuo 1954 – Lietuvių lit-ros ir tautosakos i-te. Dabar – šio i-to habilituotas daktaras, vyr. moksl. bendradarbis. Leidinių „Lietuvių tautosakos apybraiža“ (1963), „Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIII–XVII a.“ (1994) bendraautoris. Lietuvių patarlių ir priežodžių leidinio darbo grupės vadovas, pirmojo tomo (2000) sudarytojas. „Lietuvių tautosakos“ penktojo tomo sudarytojas. Paskelbė moksl. str. įvairiomis kalbomis, mokslo populiarinimo knygų.

Grigienė Judita (Cibulskaitė; 1925 12 14 Trakikių k., Suvalkų aps. Seinų [dab. Punsko] vls.), redaktorė, vertėja. Kosto Cibulsko duktė. 1939 baigė Punsko prad. m-klą. 1940 sausyje slaptai perėjusi Vokietijos ir Lietuvos sieną, iki birželio mokėsi lietuviškoje g-joje Vilniuje, baigė pirmąją klasę. Mokslo metams pasibaigus, vėl slaptai grįžo į tėvų namus. 1941 03 14 vokiečių okupacinės valdžios kartu su šeima iškeldinta į Lietuvą. Apsigyveno Antkalnės kaime, netoli Veliuonos. 1946 baigė Vilkijos g-ją, 1951 – Vilniaus u-tą. Apsigyveno Vilniuje. 1951–55 dėstė lietuvių k. rusiškoje vakarinėje mokykloje. 1955 pradėjo dirbti „Vagos“ leidykloje redaktore, nuo 1965 – Dailės leidinių redakcijos vedėja. Leidykloje dirbo 33 metus (iki 1988). Suredagavo tautosakininko Z. Slaviūno „Sutartinių“ tritomį, „Lietuvių liaudies meno“ albumus (16 knygų), M. K. Čiurlioniui skirtus leidinius, albumus „Lietuvos tapyba“, „Vakarų Europos tapyba“, „Vilniaus universitetas dailėje“ ir kt. Išvertė į lietuvių k. A. Varšavskio, I. Uvarovos, V. Mislivskio ir kt. autorių kūrinių. Žibintų k. yra išlikęs K. Cibulsko šeimos gyvenamasis namas ir kt. pastatai, Veliuonos kapinėse – tėvų kapai.

Ivanauskaitė-Mačiulaitienė Regina (1958 05 19 Lingių k., Šilalės r.), kultūros švietimo darbuotoja, dramos kolektyvų režisierė. Mokėsi Upynos vid., Vilniaus kultūros m-klose, Lietuvos konservatorijoje. Dirbo kultūros namuose, vadovavo dramos būreliams. Nuo 1990 – Veliuonos kultūros namų direktorė.

Janušauskaitė-Simanavičienė Birutė (1958 10 26 Negirvos k., Raseinių r.), lituanistė. Mokėsi Stakių 8-metėje, Veliuonos vid. m-klose, Vilniaus u-te. Dirbo laikr. redakcijose, „Minties“ l-kloje. Nuo 1990 – redaktorė LR Seimo kanceliarijos Dokumentų sk.

Judžentis Artūras (1964 04 29 Vilniuje), kalbininkas. Mokėsi Vilniaus 50-ojoje vid. m-kloje, Vilniaus u-te (baigė 1987). Nuo 1987 Vilniaus u-to Filologijos f-to dėst., Lietuvių kalbos i-to moksl. bendradarbis, daktaras (1995). Paskelbė moksl. str. lietuvių k. istorijos klausimais.

Jurkšaitienė Elena (1931 11 23 Ažytėnų k., Kėdainių r.), lituanistė. Mokėsi Grinkiškių g-joje, Šiaulių mokytojų sem-joje, Šiaulių pedagoginiame i-te. Nuo 1957 dėstė lietuvių k. Veliuonos vid. m-kloje. Periodikoje paskelbė populiarių str.

Juškaitis Jonas (1933 05 30 Kuturių k., Jurbarko r.), lituanistas, poetas, publicistas, vertėjas, visuomenininkas. Mokėsi Klišių prad., Jurbarko vid. m-klose, Vilniaus u-te. Dirbo įv. laikraščių, žurnalų, poezijos renginių redkolegijose. Nuo 1971 Lietuvos rašytojų s-gos narys, Lietuvos žurnalistų d-jos, Piliečių chartijos tarybos, Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos narys. 1989 – Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, 1999 – Maironio premijos laureatas. Išleido eil. rink. „Ir aušros, ir žaros“ (1962), „Tolimos dainos“ (1981), „Dešimt žodžių jazmino žiedui“ (1984), „Pučia vėjas į širdį“ (1990) ir kt. Eil. išversta į rusų, latvių, vokiečių, anglų, prancūzų ir kt. kalbas. Išvertė nemažai J. V. Gėtės, F. Šilerio, F. Nyčės, R. M. Rilkės, M. Lermontovo, S. Jesenino, B. Šiobergo ir kt. poetų eilėraščių.

Kalkauskaitė-Daugirtienė Danutė (1941 01 04 Graužėnų k.), lituanistė, bibliotekininkė, kraštotyrininkė. Mokėsi Graužėnų prad., Veliuonos vid., Klaipėdos ped. m-klose, Vilniaus ped. i-te. Dirbo mokytoja, bibliotekininke. Nuo 2001 – Jurbarko viešosios b-kos Viešvilės filialo vyr. bibliotekininkė. Parengė kraštotyros darbų apie Graužėnų kaimą, Viešvilės miestelį.

Kaltonienė Jurgita (Lukauskaitė; 1976 09 11 Prienuose), lituanistė. Mokėsi Prienų, Vilniaus „Žemynos“ vid., B. Dvariono 10-metėje vaikų muzikos m-klose, Vilniaus u-te. Tiria Prienų šnektos balsių kiekybę. Nuo 1999 dirba Valstybinėje lietuvių k. komisijoje prie LR Seimo.

Kavaliauskienė Lidija (1943 11 07 Jaugeliškių k., Jonavos r.), geografė, kartografė. Mokėsi Jonavos vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Nuo 1966 dirba Vilniaus u-to Kartografijos laboratorijoje (dabar centras). Rengia žemėlapius, atlasus, bendradarbiauja leidžiant lokalines monografijas (tarp jų ir „Versmės“ l-klos knygas).

Kavoliutė Filomena (1957 10 14 Džiūgų k., Jurbarko r.), geografė. Mokėsi Girdžių vid. m-kloje, Vilniaus u-te (baigė 1981). Dirbo Valstybiniame žemėtvarkos i-te Dirvožemio sk. Kaune. Nuo 1984 – Vilniaus u-to Gamtos f-to Bendrosios geografijos katedroje, daktarė (1998). Paskelbė moksl. str. „Geografijos metraštyje“, „Geografijoje“ ir kt. Bendradarbiauja „Versmės“ leidykloje.

Kazlauskaitė Danutė (1955 04 03 Altato k., Krasnojarsko kr.), istorikė. Mokėsi Stakių 8-metėje, Raudonės vid. m-klose, Vilniaus ped. i-te. Nuo 1987 – Veliuonos A. ir J. Juškų vid. m-klos istorijos mokytoja, bibliotekos vedėja.

Klangauskas Gediminas (1961 07 20 Akmeniškių k., Jurbarko r.), istorikas, kraštotyrininkas. Mokėsi Želmenų prad., Juodaičių vid. m-klose, Vilniaus ped. i-te. Nuo 1986 – Gausantiškių pagrindinės m-klos istorijos mokytojas, vėliau – direktorius. Mokykloje įkūrė kraštotyros muziejų, jam vadovauja. Parašė kraštotyros darbų apie Tamošių ir kitus kaimus, savo mokyklą ir kt.

Klimka Libertas (1940 09 18 Kaune), mokslų istorijos tyrinėtojas, etnologas, kraštotyrininkas. Mokėsi Vilniaus u-te. Dirbo Puslaidininkių fizikos i-te, Vilniaus technikos u-te, dabar – Vilniaus ped. u-to Baltų proistorės katedros docentas, daktaras. Vienas iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus (Molėtų r.) steigėjų. Tyrinėja baltų etnokosmologiją ir paleoastronomiją, tiksliųjų ir taikomųjų mokslų istoriją Lietuvoje. Šia tema išleido knygų, paskelbė moksl. bei populiarių straipsnių. Dalyvauja kraštotyros ekspedicijose.

Kliukienė Regina (1953 07 02 Avietiškių k., Jurbarko r.), istorikė, kraštotyrininkė, visuomenininkė. Mokėsi Smalininkų vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Dirbo pedagoginį, kraštotyros darbą. Dabar Jurbarko r. savivaldybės Kultūros sk. kraštotyros darbo organizatorė. Leidinių „Jurbarkas“ (1996), „Jurbarko kraštas“ (1999) rengėja.

Krikščiūnas Povilas (1955 10 05 Berklainių k., Pasvalio r.), lituanistas. Mokėsi Daujėnų 8-metėje, Pasvalio vid. m-klose, Vilniaus u-te. Nuo 1981 dirba Lietuvių lit-ros ir tautosakos i-te. Moksl. tyrinėjimų sritis – lietuvių tautosaka. Parengė kn. „Lietuvių liaudies anekdotai“ (1984, su B. Kerbelyte). Bendradarbiauja „Kraštotyroje“, „Tautosakos darbuose“, sudarė katalogą „Kraštotyrininkai – tautosakos rinkėjai (1960–1985)“. „Versmės“ l-kloje leidžiamų lokalinių monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ tautosakos sk. redaktorius, kn. „Lygumai. Stačiūnai“, „Veliuona“ vienas iš sudarytojų.

Kutkevičius Vytautas (1934 02 04 Parkulpio k., Šiaulių r.), lituanistas, rašytojas. Mokėsi Valiūnų prad., Joniškio vid. m-klose, Vilniaus u-te. Dirbo mokytoju, klubo vedėju, administraciniu darbuotoju. Dabar pensininkas. Išleido istorinę-dokumentinę apybraižą „Legendos tiesa“ (bendraautoris, 1976), nuotykių apysaką „Karatų skaičiuotojai“ (1982), istorinių novelių rinkinį „Įkalnių keleiviai“ ir kt.

Kvizikevičius Linas (1967 09 28), archeologas. Mokėsi Vilniaus 21-ojoje vid. m-kloje, Vilniaus u-te Istorijos f-te. Dirbo Vilniaus Žemutinės pilies tyrimų grupėje, nuo 1996 – Istorijos i-te. Tiria XV–XVIII a. Lietuvos miestelių istoriją, Lietuvos gyventojų prekinius-piniginius santykius. Paskelbė moksl. straipsnių.

Labanauskas Kęstutis Pranas (1943 05 31 Kaune), parkotyrininkas, visuomenininkas. Mokėsi Kauno vid. m-kloje, Vilniaus u-te, žemės ūkio ak-joje. Nuo 1970 dirbo paminklosaugos srityje. Nuo 1990 – Kultūros vertybių apsaugos departamento vyr. specialistas ekspertas kultūriniam kraštovaizdžiui. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Lietuvos kraštovaizdžio architektų s-jos narys steigėjas, sovietmečiu – pusiau pogrindinio žygeivių ir kraštotyrininkų „Ramuvos“ judėjimo dalyvis, Paminklų restauravimo i-to sąjūdžio grupės pirmininkas (1988–90). Paskelbė moksl. str. paminklų apsaugos ir gamtosaugos temomis. Leidinių „Apie Lietuvos žemę“ (1997), „Pažinkime Lietuvą“ (1995) ir kt. bendraautoris.

Liutvinavičius Stasys (1929 05 12 Jaučakių k., Kauno r.), mokytojas, kraštotyrininkas, publicistas. Veliuonoje gyvena ir mokytojauja nuo 1954. Veliuonos m-kloje organizavo kraštotyros darbą, rinko senovės daiktus, nuotraukas (tuo pagrindu buvo įkurtas Veliuonos krašto istorijos muziejus), užrašinėjo tautosaką, atsiminimus, tarmės žodžius. Nuo 1961 vedė ekskursijas po Veliuoną kvalifikuotai parengtomis temomis. Išleido populiarių knygelių apie Veliuoną, periodikoje paskelbė daug straipsnių, parašė eilėraščių. Lietuvos kraštotyros d-jos garbės narys (1992), lietuvių k. mokytojas ekspertas (1994). 

Mačiekus Venantas (1937 05 13 Močiekų k., Rokiškio aps.), ekonomistas, kraštotyrininkas. Mokėsi Žiobiškio prad., Rokiškio 1-ojoje vid. m-klose, Vilniaus u-te. Dirba Vilniaus u-to Ekonomikos f-te dėstytoju. Paskelbė str. iš paprotinės teisės ir ekonomikos teorijos bei istorijos, yra kn. „Lietuvos taupomasis bankas“ ir „Kelias nuo Lietuvos žemės banko iki Lietuvos žemės ūkio banko“ (1999) bendraautoris. 1972–97 vadovavo Vilniaus u-to kraštotyrininkų „Ramuvai“, surengė 25 kraštotyros ekspedicijas. 1997 – Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas. 1995 m. kartu su Petru Jonušu pradėjo rengti „Lietuvos valsčių“ serijos lokalines monografijas („Versmės“ l-kla). Šios l-klos monografijų „Sintautai. Žvirgždaičiai“ (1996), „Obeliai. Kriaunos“ (1998), „Plateliai“ (1999), „Žiobiškis“ (2000) sudarytojas, vyr. redaktorius ir bendraautoris.

Masaitis Albinas (1936 07 22 Daniliškių k., Trakų aps.), filologas, televizijos žurnalistas. B. A. Masaičio brolis. 1940 apsigyveno Tamošių k. (Veliuonos vls.), tėvo gimtinėje. 1946 baigė Gausantiškių prad., 1955 – Veliuonos vid. m-klas. 1955–56 studijavo lietuvių k. ir lit-rą Vilniaus ped. i-te. Kovos prieš Lietuvos okupaciją dalyvis (Veliuonoje, Vilniuje), buvęs politinis kalinys, 1956–61 kalėjęs Mordovijos bendro ir sustiprinto režimo lageriuose, speckalėjime. 1962–72 dirbo įvairiose Vilniaus gamyklose ir įstaigose, mokėsi. 1977 baigė Vilniaus u-tą, įgydamas filologo lituanisto specialybę. 1972–82 Lietuvos žemės ūkio ak-jos Kalbų katedros dėstytojas, Leidybos sk. vyr. redaktorius, Kraštotyros d-jos Kalbos sekcijos Kauno sk. vadovas. 1982–96 Lietuvos radijo ir televizijos vyresn. redaktorius: TV laidų „Mūsų kalba“, „Mokomės lietuvių kalbos“, „Šnekasi baltai“, „Gerbkime žodį“ ir kalbos viktorinos „Moki žodį – žinai kelią“ autorius ir redaktorius. Aktyvus Lietuvos Sąjūdžio dalyvis, daugelio politinių akcijų (1988–91) Lietuvoje ir už jos ribų (Maskvoje, Minske, Červenėje, Rygoje, Ragainėje) organizatorius. Vienas Lietuvos politinių kalinių s-jos įkūrėjų (1989), 1991 sausio 13-ąją nukentėjęs nuo sovietinių okupantų, Sausio 13-osios brolijos narys, apdovanotas medaliu „Už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai“. Parašė per 100 str. lingvistinio švietimo ir kalbos kultūros klausimais, sudarė kalbos praktikai skirtą knygelę „Kanceliarinės kalbos taisymai“ (1973), tremtinių atsiminimų knygą „Tautų tėvo karalystėje“ (1991), išleido humoristinę knygelę „Gerbkime žodį“ (1994). Rašo eseistinę knygą apie pokario metus, kurioje daug vietos skiriama Veliuonai, jos krašto žmonėms.

Masiulienė Nijolė (1953 04 11 Klišių k., Jurbarko r.), bibliotekininkė. Mokėsi Viešvilės 8-metėje, Jurbarko vid. m-kloje, Vilniaus u-te (baigė 1976). Nuo 1976 dirbo Šilutės centrinėje bibliotekoje, nuo 1986 – Jurbarko centrinės bibliotekos metodininkė, nuo 1990 – Jurbarko r. savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė. Paskelbė str. populiarioje rajono spaudoje.

Maskolaitytė Magdalena Danutė (1935 08 06 Jurbarke), bibliotekininkė, visuomenininkė. Mokėsi Jurbarko vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Dirbo bibliotekininke. Dabar Jurbarko viešosios b-kos Informacijos sk. vedėja. Dalyvauja kultūros, meno renginiuose, saviveikloje. Parašė straipsnių leidiniams apie Jurbarko kraštą, bendradarbiauja spaudoje.

Merkienė Irena Regina (Tamošiūnaitė; 1937 02 14 Kaune), istorikė, etnologė. Mokėsi Vilniaus u-te. Baigusi dirbo Lietuvos istorijos i-te. Habilituota daktarė, profesorė, Etnologijos sk. vyr. moksl. bendradarbė. Parašė kn. „Žemės ūkio inventorius“ (1979), „Gyvulių ūkis XVI–XX a. pirmojoje pusėje: etninės patirties ištakos“ (1989). Leidinių „Kaimo papročiai ir žinija“ (1991), „Etninė kultūra ir tautinis atgimimas“ (1994) sudarytoja ir viena iš autorių. Domisi tautodaile ir tautosaka.

Mickus Kazys Vytautas (1930 01 01 Veliuonoje), akordeonistas, muzikos mokytojas, kapelos vadovas, fotografas, medžio drožėjas. Mokėsi Veliuonos prad. ir vid. m-klose (baigė 1951). Priklausė mokytojo J. Žilaičio vadovaujamai antisovietinei organizacijai „Lietuvos laisvės varpas“ (plačiau žr. J. Žilaičio atsiminimuose, p. 461–469). Organizacijos susibūrimai vykdavo jo tėvo namuose A. Juškos g. Nr. 9 (dab. P. Cvirkos g.). 1952 10 28 suimtas ir nuteistas kalėti 25-erius metus su turto konfiskavimu. Kalėjo Intos ir Mordovijos lageriuose. 1956 08 15 paleistas į laisvę sugrįžo gyventi į Veliuoną. Nuo 1961 dirbo fotografu Veliuonos fotoateljė, 1965-86 – kultūros namų meno vadovu. 1966-69 neakivaizdžiai mokėsi choro dirigavimo Kauno J. Gruodžio muzikos technikume. 1973-80 dirbo Kauno meno gaminių įmonėje „Dovana“ bei Plungės meno gaminių įmonėje „Minija“. K. V. Mickaus sukurtas medžio dirbinys „Ratelis“ 1976 07 05 tarptautinėje meno parodoje Zagrebe laimėjo prizinę vietą. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys.

Milius Jonas (1937 03 27 Atesnykų k., Alytaus r.), žemėtvarkininkas. Mokėsi Kauno žemės ūkio technikume, 1960 baigė Žemės ūkio ak-ją. Dirbo Valstybiniame žemėtvarkos i-te, nuo 1990 – Vilniaus u-to gamtos f-to Bendrosios geografijos katedros daktaras, docentas.

Misius Kazys (1942 12 05 Paymėžio k., Kvėdarnos vls.), istorikas, inžinierius. Mokėsi Kvėdarnos vid. m-kloje, Kauno politechnikos i-te. Nuo 1996 dirba Kultūros paveldo centre Informacijos sk. vyr. specialistu. Tyrinėja lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, XIX a. pab. Lietuvos gyvenimą, miestelių, kaimų istorijas. Lietuvos istorijos d-jos narys. Leid. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ bendraautoris. „Versmės“ l-kloje leidžiamos lokalinių monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ istorijos sk. redaktorius. Rengia lokalinę monografiją „Kvėdarna“.

Mockus Antanas (1918 09 07 Krioklių k., Akmenės r. – 1995 02 21 Vilniuje), tautosakininkas, pedagogas. Mokėsi Vilniaus u-te, 1953–58 dirbo Lietuvių k. ir lit-ros, 1959–91 Mokyklų moksl. tyrimo i-uose. Parengė „Lietuvių tautosakos rinktinę“ (1954, bendraautoris), A. Juškos „Lietuviškas dainas“ (1–3 t., 1954), studiją „Broliai Juškos – lietuvių liaudies dainų rinkėjai ir leidėjai“, parašė straipsnių apie A. Jušką. A. ir J. Juškų palaikų perkėlimo iš Kazanės į Veliuoną pagrindinis organizatorius ir vykdytojas.

Morkūnas Eligijus Juvencijus (1945 09 27 Kėdainiuose), istorikas, visuomenininkas. Mokėsi Kėdainių 2-ojoje vid. m-kloje, Kauno technologijos technikume, Kauno politechnikos i-te, Vilniaus u-te. Nuo 1970 – Lietuvos liaudies buities muziejaus moksl. darbuotojas, nuo 1995 – muziejaus direktoriaus pavaduotojas, daktaras. Išleido knygą „Technikos paminklai Lietuvoje: vėjo malūnai“ (1982). Paskelbė moksl. str. technikos istorijos klausimais (apie vandens, garo malūnus, sielius ir kt.).

Plaušinytė Rūta (1962 09 30 Kaniūkų k., Jurbarko r.), bibliotekininkė. Mokėsi Raudonės, Veliuonos vid. m-klose, 1994 baigė Vilniaus u-tą. Ilgametė Jurbarko r. viešosios b-kos Veliuonos filialo vyr. bibliotekininkė.

Puzaitė Daiva (1974 03 27 Vilniuje), smuikininkė. Mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio meno m-kloje, Vilniaus konservatorijoje. 2000 baigė Lietuvos muzikos ak-jos Kamerinio ansamblio katedros magistro studijas. Dabar užsiima privačia veikla.

Ragauskas Aivas (1969 07 12 Radviliškyje). Mokėsi Grinkiškio vid. m-kloje, Vilniaus ped. u-te. Nuo 1992 – Vilniaus ped. u-to dėstytojas, daktaras, docentas (1999). Tyrinėja LDK socialinę istoriją. Paskelbė publikacijų spaudoje, dalyvavo rengiant „Lietuvos Metrikos“ 51-ąją knygą ir kt.

Ramoškaitė Živilė (Sverdiolienė; 1950 05 18 Kaune), muzikologė. Mokėsi M. K. Čiur-
lionio menų g-joje, Lietuvos muzikos ak-joje. Dirba Lietuvių lit-ros ir tautosakos i-te. Nuo 1995 – šio i-to moksl. bendradarbė, Baltijos šalių folkloro i-to, Lietuvos kompozitorių s-gos narė. Dirba folkloristikos srityje. Parengė 4-ių Lietuvių liaudies dainyno tomų melodijas, įv. liaudies dainų rinkinių melodijas, skelbia str. tautosakos ir moksl. leidiniuose, spaudoje.

Razmukaitė Marija (1941 04 01 Vilniuje), kalbininkė. Mokėsi Vilniaus u-te. Nuo 1965 dirba Lietuvių kalbos i-to Vardyno skyriuje. Daktarė. Paskelbė str. apie Lietuvos gyvenviečių vardus „Lietuvos kalbotyros klausimuose“, „Baltistikoje“, „Kalbos kultūroje“ ir kt. Kartu su V. Vitkausku sudarė „Vietovardžių kirčiavimo žodyną“ (1994).

Rimša Edmundas Antanas (1948 12 15 Skirų k., Rokiškio r.), istorikas. Mokėsi Panemunėlio vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Dirbo Mokslinės paminklų apsaugos tarybos pirmininku, nuo 1980 – Istorijos i-to moksl. bendradarbis, daktaras, direktoriaus pavaduotojas, 1999–2000 – direktorius. Paskelbė moksl. straipsnių, parengė „Lietuvos heraldikos“ I tomą (1988), išleido kn. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai“ (1999).

Rukšėnas Alfredas (1973 04 05 Panevėžyje), istorikas. Mokėsi Panevėžio vid. m-kloje, Vilniaus pedagoginiame u-te. Baigė filosofijos magistratūrą. 1997–1998 mokytojavo, nuo 1999 dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

Seliukaitė Irena (1954 05 21 Lingėniškių k., Prienų r.), lituanistė, kraštotyrininkė, visuomenininkė. Mokėsi Tverečiaus vid. m-kloje, Vilniaus ped. i-te. Dėstė lietuvių k. Skiemonių (Anykščių r.) vid. m-kloje. Nuo 1981 dirbo Lietuvos kraštotyros d-joje, nuo 1990 – šios d-jos pirmininkė. Nuo 1996 – Kultūros m-jos Etninės kultūros sk. vyr. specialistė. Žurn. „Mūsų kraštas“ vyr. redaktorė, daugelio kraštotyros monografijų sudarytoja, str. autorė. Kompleksinių ekspedicijų organizatorė, lektorė, autorinių parodų rengėja.

Skeivys Rimantas (1942 03 28 Mažeikiuose), literatūros tyrinėtojas. Mokėsi Vilniaus u-te, dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės i-te, įv. redakcijose. Nuo 1993 dirbo Lietuvių lit-ros ir tautosakos i-te. Daktaras. Studijos „Petro Cvirkos prozos lyrizmas“ (1996) autorius. Paskelbė estetikos ir filosofijos darbų. Vienas iš „Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltinių“ (1–2 t., 1980, 1991), „Grožio kontūrų“ (1980), „Tautosakos darbų“ (6–7 t.) parengėjų.

Sniečkus Arūnas (1959 09 07 Kaune), kratotyrininkas, muziejininkas, tautodailininkas. Mokėsi Kauno 7-ojoje vid. m-kloje, Kauno politechnikos i-te. Savarankiškai studijavo filosofiją, meno istoriją. Dirbo paminklosaugos, kraštotyros srityse. Nuo 1990 – A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus direktorius. Rašė str. leidiniams apie A. Jušką, A. Mockų, paruošė leidinius apie Vilkijos kraštą (1996, 1998). Kuria paminklus iš medžio.

Spurgevičius Povilas (1936 03 03 Jočionių k., Ukmergės vls.), menotyrininkas. Mokėsi Vilniaus valstybiniame ped. i-te, Valstybiniame dailės i-te. Dabar – Vilniaus ped. u-to Visuotinės istorijos katedros dėstytojas. Bendradarbiauja leidžiant lokalines monografijas, publikuoja str. apie dailę, architektūrą.

Stakauskienė Danutė (1958 11 21 Zauniškių k., Kauno r.), pedagogė. Mokėsi Saulėtekio 8-metėje, Vilkijos P. Cvirkos vid., Vilniaus ped. m-klose. Dirbo Veliuonos vaikų lopšelio-darželio auklėtoja, nuo 1988 – šios įstaigos vedėja.

Stravinskas Antanas (1927 04 25 Rudžių k., Eržvilko vls.), etnologas, kraštotyrininkas, visuomenininkas. Mokėsi Pašaltuonio prad. m-kloje, Kauno „Aušros“ berniukų g-joje, Eržvilko vid. m-kloje, Vilniaus u-te. 1961–71 Kraštotyros d-jos pirmininko pavaduotojas, str. rinkinio „Kraštotyra“ vyr. redaktorius, vienas iš kompleksinių ekspedicijų vadovų, lokalinių monografijų „Eržvilkas“ ir kt. sudarytojas. Po 1971 dirbo VU bibliotekoje, Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje, Lietuvos kino-foto-fonodokumentų archyve. Parengė spaudai Č. Kontrimo kn. „Lietuvos geležiniai kryžiai“ (1991), yra vienas iš „Lietuvių liaudies meno“ serijos Mažosios architektūros III tomo sudarytojų, B. Buračo „Kryždirbystė Lietuvoje“ (1999) vienas iš sudarytojų ir autorių. Yra Lietuvos kraštotyros d-jos garbės kraštotyrininkas, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas (2000).

Šimulynienė Violeta Regina (1952 11 09 Vilniuje), ekonomistė. Mokėsi Vilniaus 15-ojoje vid. m-kloje, Vilniaus u-to Prekybos f-te. Dirbo Lietuvos knygų rūmuose, Centro s-gos. darbo moksl. organizavimo i-te, Lietuvos istorijos i-te, Pilių tyrimo centre. Nuo 1999 – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotoja. Dalyvavo organizuojant Š. Šimulyno darbų parodas, rūpinasi jo kūrybiniu palikimu.

Šlepševičius Mindaugas (1949 11 26 Graužėnų k.), Veliuonos seniūnijos administratorius, inžinierius mechanikas, visuomenininkas. 1962 baigė Graužėnų prad., 1969 – Veliuonos vid. m-klą. 1974 Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Baigęs studijas dirbo Viešvilės profesinėje technikos m-kloje dėstytoju, P. Cvirkos kolūkyje mašinų ir traktorių parko eksploatacijos inžinieriumi, Raudonės kolūkio inžinieriumi mechaniku. 1989 Veliuonos žmonės jį išsirinko savo apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku. 1991 pirmininkas tapo viršaičiu, o nuo 1995 – seniūnu. Aktyvus visuomenininkas. Jo iniciatyva ir rūpesčiu sutvarkyti piliakalniai, miestelio gatvės, Veliuonos dvaro teritorija, įrengta turgavietė. Pagal jo projektus pastatytas tiltas per Veliuonėlės upelį, paminklai rezistentų ir žydų kapinėse, Atminimo (tremtinių) kryžius ir aukuras bendrose kapinėse. Ne kartą Veliuona už gyvenvietės tvarkymą tapo Lietuvos prizininke. Ir ios knygos apie Veliuoną ir jos kraštą parengimas ir išleidimas neapsiėjo be M. Šlepševičiaus – Veliuonos seniūnijos vadovo – pastangų ir pagalbos.

Šmitienė Giedrė (1973 07 05 Kaune), lituanistė. Mokėsi vid. m-kloje Kaune, Vilniaus u-te. Dirbo lit-ros ir tautosakos i-te. Dabar – Vilniaus u-to Lietuvių lit-ros ir tautosakos katedros doktorantė. Renka medžiagą apie krikštynas, rašo mokslo populiarinimo str. šia tema. Parengė dainų komentarus V. Kalvaičio rinkiniui „Prūsijos lietuvių dainos“ (perleistas 1998).

Tautavičius Adolfas (1925 09 09 Judrėnų k., Telšių vls.), archeologas. Mokėsi Telšių g-joje, Vilniaus u-te. Dirbo Lietuvos MA Istorijos i-te, Pilių tyrimo centre. Dalyvavo pilių, pilkapynų ir kt. archeologiniuose kasinėjimuose. Habilituotas daktaras. Parašė kn. „Vilniaus pilies kokliai“ (1969), „Vidurinės geležies amžius Lietuvoje“ (V–IX a.)“ (1996) ir kt. Sudarė „Lietuvos archeologijos bibliografiją“ (2000). Įv. archeologinių, istorinių leidinių bendraautoris.

Trinkūnas Jonas (1939 02 28 Klaipėdoje), lituanistas, etnologas. Mokėsi Kauno 4-ojoje vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Dėstė filosofiją Vilniaus u-te. Vienas iš pagrindinių kraštotyrininkų „Ramuvos“ judėjimo organizatorių (1967–73). Už šią veiklą iš u-to pašalintas (1973). Dirbo įv. darbus, nuo 1993 – Lietuvos filosofijos ir sociologijos i-to moksl. darbuotojas. Tyrinėja lietuvių mitologiją ir folklorą. Str. lokalinėse monografijose „Kernavė“, „Gervėčiai“, „Rytų Lietuva“ ir kt. autorius. Folklorinių ansamblių organizatorius, etnologinių ir pagoniškųjų organizacijų narys. 1997 – J. Basanavičiaus valstybinės premijos laureatas (už etnokultūrinę veiklą). Išleido kn. „Lietuvių pasaulėjauta, papročiai, apeigos, ženklai“ (2000).

Vaitkevičius Vykintas (1974 10 04 Kaune), archeologas. Mokėsi Kauno 4-ojoje vid. m-kloje, Vilniaus u-te (baigė 1998). Nuo 1995 dirba Lietuvos istorijos i-te, daktaras (2000). Tyrinėja baltų dvasinės kultūros problemas. Paskelbė moksl. str., parašė leid. „Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija“ (1998).

Velička Domininkas (1940 11 02 Kaune), fizikas. Mokėsi Kauno 9-ojoje vid. m-kloje, 1960–66 studijavo Vilniaus u-te. Dirbo Fizikos termoizoliacijos i-te, fotomenininkų d-joje. Nuo 2000 – Seimo liberalų frakcijos narys, Teisėtvarkos k-to narys. Redaktoriaus ir vertėjo Petro Veličkos (žr. p. 906) sūnėnas. Šiam leidiniui pateikė P. Veličkos Dubinskių ir aplinkinių kaimų nuotraukas.

Velička Matas (1941 11 22 Kaune), muzikologas. Mokėsi Kauno 10-metėje muzikos m-kloje, Vilniaus konservatorijoje (dabar akademija). Nuo 1975 dirba Lietuvos radijo muzikinių įrašų redakcijoje. Domisi istorija, periodikoje paskelbė populiarių str. Mažosios Lietuvos praeities temomis.

Žiemytė Janina (1933 07 01 Rudakiškės k., Zarasų r. – 2001 05 23 Vilniuje; palaidota Salako mst., Zarasų r.), lituanistė. Mokėsi Salako vid. m-kloje, Vilniaus u-te. Dirbo mokytoja. 1969–99 Lietuvos lit-ros ir meno archyvo sk. vedėja. Sutvarkė J. Mačiulio ir kt. asmens archyvus.

Žilaitis Jonas (1926 10 17 Pakalniškių k. – 2000 11 24 Palangoje; palaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse), mokytojas, patriotinės pogrindinės organizacijos „Lietuvos laisvės varpas“ Veliuonos vid. m-kloje įkūrėjas ir vadovas (1951–52). Joanos Danutės Žilaitytės-Juškaitienės brolis. 1952 10 28 organizaciją atskleidus, nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Po Stalino mirties nuosprendis pakeistas 15 metų lagerio. Plačiau žr. J. Žilaičio atsiminimuose, p. 461–469. Veliuonoje (buvusiame Pakalniškių k.) yra išlikęs Jono Žilaičio ir jo sesers Danutės Žilaitytės-Juškaitienės tėviškės gyvenamasis namas, kapinėse – giminių kapai.

Žumbakienė Gražina (1948 09 07 Anciškių k., Biržų r.), miškų ūkio inžinierė. Mokėsi Sodelių prad., Panevėžio 2-ojoje vid. m-klose, Kauno politechnikos i-te, Žemės ūkio ak-joje. Dabar – Lietuvos buities muziejaus vyr. etnografė. Tyrinėja sodybų želdinius, straipsnius šia tema skelbia kraštotyros monografijose.

Atgal

Viršun