Vepriai – 19-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Veprių pirmojo paminėjimo 1384 metais 625-osioms metinėms (2009), Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (2018), kitoms reikšmingoms šalies sukaktims.

165-iuose knygos straipsniuose ir atsiminimų straipsneliuose 75 autoriai – žinomi mokslininkai, kraštotyrininkai, įvairių profesijų vepriškiai – rašo apie dabartinio Ukmergės rajono Veprių miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją nuo seniausių archeologijos radinių iki mūsų dienų, etninę kultūrą, vepriškių tarmę, vietovardžių kilmę, supažindina su tautosaka, skelbia įžymesnių kraštiečių biografijas. Didelis dėmesys skiriamas 1918–1940 metų tarpsniui: kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės, švietimui, kultūriniam gyvenimui, ūkininkavimo pažangai. Apie pasipriešinimą sovietų okupacijai, sovietų represijas, partizanų ir jų rėmėjų likimus autentiškų pasakojimų pateikia buvę partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai. Rašoma apie dalyvavimą Sąjūdyje, ūkinę veiklą atgavus nepriklausomybę, kaimo bendruomenių gyvenimą.

Monografijos sudarytojui ir vyriausiajam redaktoriui, ekonomistui, kraštotyrininkui, Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatui (1997), Rokiškio krašto garbės piliečiui (2007) Venantui Mačiekui ši knyga yra 8-oji jo parengta Lietuvos valsčių serijos monografija.
 

Vyriausiasis redaktorius
Venantas Mačiekus

Sudarytojas
Venantas Mačiekus, Edita Korzonaitė, Jonas Žentelis

Redaktoriai
Petras Jonušas, Artūras Judžentis, Edita Korzonaitė,  Vacys Milius , Daiva Vyčinienė, Jonas Žentelis

Kalbos redaktorius
Vincenta Velžytė

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorė
Rasa Kašėtienė

Viršelio dailininkė
Ona Liugailienė

Principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotoja
Violeta Barkauskaitė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija
Dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), akad. prof. habil. dr.  Algirdas Gaigalas (gamta), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys korespondentas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. Artūras Judžentis (kalba), dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. Irena Regina merkienė (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. dr. AIVAS RAGAUSKAS (istorija, komisijos pirmininkas), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (tautosaka), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), dr. Gintautas Zabiela (archeologija)

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Leidinį parėmė
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Kiti finansuotojai ir rėmėjai 
Ukmergės rajono savivaldybės administracija, UAB „Magnolija“, Petras Jonušas, Bronius Puzinavičius

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetais, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejumi, LMA biblioteka, Kauno Maironio literatūros muziejumi.

Viršelio aplankale ir priešlapiuose 
Vepriai žiemą. 2010 m. Vacio Valužio nuotr.

Knyga išleista 2011 12 27

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Parengti knygą apie Veprius pirmiausia parūpo buvusiai Veprių seniūnei, vėliau Ukmergės merei Janinai Akstinavičienei, kuri, gaila, „Veprių“ monografijos pasirodymo nebesulaukė. Tai ji 2002 m. birželio mėn. 8 d. pakvietė „Versmės“ leidyklos atstovus į Vepriuose vykusią tėviškėnų sueigą, pažadėjo rūpintis knygos finansavimu. Ir jau 2003 m. birželio mėn. Vepriuose įvyko „Versmės“ leidyklos ekspedicija, kurios dalyviai tyrinėjo gamtą, rinko istorijos, etnografijos, kalbos faktus būsimai „Veprių“ monografijai. Į knygos rengimo darbą aktyviai įsijungė Veprių krašto muziejaus kūrėjas mokytojas Jonas Žentelis ir jo duktė literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Audronė Žentelytė. J. Žentelio įkurtame Veprių krašto muziejuje saugoma gausi ikonografinė medžiaga buvo panaudota daugumai monografijos straipsnių iliustruoti. Neatsitiktinai „Veprių“ monografijoje spausdinama per 1 000 nuotraukų ir brėžinių.

Monografija pradedama tradiciniu gamtos skyriumi, kuriame geografas, fizinių mokslų daktaras, Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas Rimvydas Kunskas aptaria Veprių kraštovaizdžio formavimosi istoriją, botanikė, biomedicinos mokslų daktarė Daiva Patalauskaitė apžvelgia augmeniją, išskirdama retesnius augalus, Audronė Žentelytė poetiškai aprašo Veprių ežerą.

Istorijos skyriuje archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela apžvelgia turtingą senąją Veprių istoriją (pirmąsyk Vepriai paminėti 1384 m.), A. Žentelytė – Veprių dvaro istoriją. Archyvine medžiaga paremtuose J. Žentelio straipsniuose atsispindi aktyvus vepriškių dalyvavimas 1919–1920 m. kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės, pasiekta ūkio pažanga per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos gyvavimo tarpsnį. Vidurio Lietuvos žemės ūkio pažangai, Veprių kultūriniam gyvenimui didelės reikšmės turėjo Veprių dvare įsteigta Žemesnioji žemės ūkio mokykla, kurios istoriją savo straipsniuose pateikia A. Žentelytė.

Vepriškių pasipriešinimą sovietų okupacijai monografijoje atspindi buvusių Lietuvos partizanų, politinių kalinių, tremtinių atsiminimai (didesnę jų dalį užrašė mokytoja Bronislava Bieliakienė). Monografijoje skiriama dėmesio ir kolūkiams, kuriuose dirbti ir gyventi buvo priverstos beveik dvi vepriškių kartos.

Sąjūdis už nepriklausomą Lietuvą, dabartinė kaimo bendruomenių veikla taip pat randa deramą vietą monografijoje.

Be Žemės ūkio mokyklos, Veprių valsčiuje veikė daug pradžios mokyklų, pokario metais – Veprių progimnazija, vėliau išaugusi iki vidurinės mokyklos, vidurinė, o dabar pagrindinė mokykla Upninkuose. Monografijoje spausdinamos mokyklų istorijos, gausiai iliustruotos nuotraukomis, tarp jų – beveik visų laidų Veprių vidurinės mokyklos abiturientų nuotraukos. Veprių kultūrinį gyvenimą taip pat atspindi Veprių ir Sližių bibliotekų, meninės saviveiklos istorijos.

Vepriai nuo XIX a. vidurio garsūs savo Kalvarijomis, apie kurias monografijoje rašo keli autoriai. Veprių ir Upninkų bažnyčių, Sližių koplyčios istoriją, architektūrą, meninius sprendimus nagrinėja architektė, humanitarinių mokslų daktarė Marija Rupeikienė ir menotyrininkas Povilas Spurgevičius.

Etninės kultūros skyriuje aprašoma Veprių krašto žemdirbystė ir gyvulininkystė, amatai, kapinės, kalendoriniai papročiai, tradicinė magija ir medicina ir kt.

Kalbos skyriuje humanitarinių mokslų daktaras Kazys Morkūnas aptaria vepriškių tarmę, aiškina kelių kaimų vietovardžių kilmę, Lionė Melanija Jankeliūnienė skelbia kalbos ekspedicijose surinktą medžiagą.

Tautosakos skyriaus rengėja Edita Korzonaitė apibūdina Veprių apylinkių tautosaką, pateikia būdingesnių tautosakos pavyzdžių.

Įžymių žmonių skyriuje spausdinama per 80 iškilesnių vepriškių biografijų, kai kurios jų – atskirais straipsniais.

Monografija užbaigiama vepriškių poetinės kūrybos posmais.

Monografijos „Vepriai“ rengimą ir spausdinimą finansavo Ukmergės rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros ministerija, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Už kelių metų darbą rengiant monografiją vyr. redaktorius yra dėkingas šviesaus atminimo etninės kultūros skyriaus redaktoriui prof. Vaciui Miliui ir kalbos skyriaus rengėjui, humanitarinių mokslų daktarui Kaziui Morkūnui. Nuoširdžiai dėkoju kalbininkėms Vincentai Velžytei ir Rasai Kašėtienei, maketuotojoms Sigridai Juozapaitytei ir Violetai Barkauskaitei, tekstų rinkėjams Gabijai Bruzgytei, Jūratei Baradinskienei, Donatui Rinkevičiui ir Pauliui Uždaviniui, fotografams Aloyzui Petrašiūnui ir Nijolei Paškauskienei, viršelio dailininkei ir leidinio meninei redaktorei Onai Liugailienei, leidyklos darbuotojoms Živilei Driskiuvienei, Aušrai Jonušienei, Gabijai Juščiūtei, Rimgailei Pilkionienei ir „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui, ne tik vadovavusiam ir koordinavusiam viso monografijos rengėjų būrio darbą, bet ir savo asmeninėmis lėšomis rėmusiam knygos rengimą, užtikrinusiam visą monografijai išleisti trūkstamą finansavimą. Negalima atskirai nepadėkoti ir „Lietuvos valsčių“ serijos nuolatinės rėmėjos UAB „Magnolija“ direktoriui ir nepakeičiamam ekspedicijų pagalbininkui Jonui Dubickui.

Taip pat reiškiu padėką visiems vepriškiams, prisiminimais, nuotraukomis, kita medžiaga prisidėjusiems prie monografijos rengimo, Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojams, monografijos rengėjus rėmusiems kvalifikuota istorine medžiaga. O ypatinga padėka – Veprių krašto muziejaus kūrėjui, vienam iš monografijos sudarytojų Jonui Ženteliui ir jo dukrai Audronei Žentelytei.

Venantas Mačiekus 

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

▲2011 02 02

Atgal

Viršun