Dokumentiniame
filme pasakojama apie istorinę 1917-ųjų lietuvių konferenciją, kurioje
buvo išrinkta Lietuvos Taryba, vėliau turėjusi paskelbti Lietuvos
Nepriklausomybę. Filme atskleidžiamos sudėtingos šio renginio
istorinės aplinkybės ir joje parengtos rezoliucijos svarbiausi akcentai.
VASARIO
16-OJI MĮSLĖS IR IEŠKOJIMAI 1999 m.
Režisierius Jonas Banys
Trukmė 43:19
Dokumentinis filmas apie mįslingą 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos
Nepriklausomybės akto originalo likimą ir jo paieškas.
Dokumentinis filmas apie žymius XX a. pradžios lietuvių visuomenės
veikėjus, 1918 m. vasario 16-ąją pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės
aktą. Filmas sukurtas naudojant Lietuvos televizijos ir Lietuvos
nacionalinio muziejaus medžiagą, pateikiami istorikų
komentarai apie signatarus ir tuometinius įvykius.
Jonas Vileišis buvo visų Lietuvos miestų galva, jam rūpėjo
visų miestų savivaldybių reikalai. Visą gyvenimą J. Vileišis
reiškėsi kaip nuoseklus demokratas ir humanistas. Vienas
lietuvių tautos žadintojų atkakliai gynė principą, kad
žmogaus interesai turi būti svarbiausias tikros demokratijos
reikalavimas. Tai buvo vienas produktyviausių XX amžiaus
pradžios lietuvių politinės minties brandintojų.
Be meilės, pasišventimo joks visuomenės darbas neįmanomas,
o savivaldybių darbas yra ne kas kita, kaip visuomenės
darbas. Šiam darbui turi būti užtikrinta kiek galima
platesnė laisvė, kiek galima didesnis iniciatyvos
pasireiškimas,- sakė Jonas Vileišis.
Šis filmas priklauso I. Berulienės ir J. Lingio ciklui VILEIŠIADA.
Šeimos ir valstybės istorija.
Šioje ciklo VILEIŠIADA. Šeimos ir valstybės istorija
dalyje pasakojama apie Antaną ir Emiliją Vileišius, kurie
buvo vieni aktyviausių legalios tautinės veiklos
organizatorių XX a. pradžioje.
Antanas Vileišis buvo ramus, tylus, priešakin nelindo, bet
jo darbai laikė jį visuomenės priešakyje. Lietuvos kultūros
istorijoje jam paskirta graži ir garbinga vieta. A. Vileišio
darbus okupuotame Vilniuje tęsė jo žmona Emilija
Jasmantaitė-Vileišienė. Ji keturiasdešimt metų budėjo
Gedimino sostinės sargyboje ir buvo su ja suaugusi, kaip
medžio šaknys suauga su žeme.
Tokių dviejų išsilavinusių, patriotiškai nusiteikusių, XX a.
pradžioje viena linkme veikusių lietuvių šeima buvo greičiau
išimtis nei taisyklė.