LEDO VAIKAI
2011 m.
Autoriai Inga Berulienė, Justinas Lingys, Algirdas Žvinakevičius,
Edgars Engizers.
Trukmė 60:54.
Dokumentinis filmas atskleidžia totalitarinių režimų aukų istorijoje
rečiau nagrinėjamą temą tremtinių vaikus, jų identiteto sampratą,
kviečia permąstyti šį istorijos puslapį platesniame Europos kontekste.
Filmas sukurtas bendradarbiaujant kūrėjams iš Lietuvos, Latvijos ir
Švedijos. Projektas finansuotas pagal programą Europa piliečiams.
▲2012 11
06
LEDO VAIKAI (Trumpa versija lietuvių/anglų
k.)
2011 m.
Autoriai Inga Berulienė, Justinas Lingys, Algirdas Žvinakevičius,
Edgars Engizers
Trukmė 28:36
Dokumentinis filmas atskleidžia totalitarinių režimų aukų istorijoje
rečiau nagrinėjamą temą tremtinių vaikus, jų identiteto sampratą,
kviečia permąstyti šį istorijos puslapį platesniame Europos kontekste.
Filmas sukurtas bendradarbiaujant kūrėjams iš Lietuvos, Latvijos ir
Švedijos. Projektas finansuotas pagal programą Europa piliečiams.
Lietuvių k.
Anglų k.
▲2013
02 27
JUOZAS ALEKSIEJŪNAS. KALINYS
KGB KALĖJIME
2011 m.
Autorius Algis Kuzmickas.
Trukmė 6:00
Titrai anglų k.
1940 m. birželio 15-ąją, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvusiuose
teismo rūmuose įsikūrė NKVD (KGB) valdyba, o pusrūsyje buvo įrengtas
kalėjimas. Iki 1991 m. čia buvo kalinami, kankinami ir žudomi okupantams
netinkantys Lietuvos gyventojai. Vienas jųJuozas
Aleksiejūnas. Kalinimą išgyvenęs Lietuvos Laisvės kovų dalyvis dalinasi
prisiminimais apie metus KGB kalėjime, į kurį pateko 1945 m.
▲2012 11
06
LAISVĖS KRYŽKELĖS. KGB KALĖJIMAS
IR JO ISTORIJA
2009 m.
Šaltinis Bernardinai.lt
Autoriai Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis (Bernardinai.lt, Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)
Trukmė 09:10
Būsimasis KGB kalėjimo pastatas Vilniuje, Gedimino pr. bei Aukų g.
sankirtoje pastatytas 1899 m. specialiai Rusijos imperijos Vilniaus
gubernijos teismams. Teismai veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, tiksliau
iki 1915 m., kai Lietuvos teritoriją užėmė vokiečių kariuomenė. Tuomet
pastate įsikūrė įvairios vokiečių okupacinės valdžios įstaigos.
1920 m. Vilnių ir Vilniaus kraštą užgrobė Lenkija. Iki pat 1939 m.
rudens čia veikė Vilniaus vaivadijos teismai.
1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Lietuvoje
prasidėjo masinės represijos buvo suimami, žudomi, tremiami į atokias
Sovietų Sąjungos vietas okupantams įtartini ar neįtinkantys piliečiai.
Jiems persekioti ir naikinti buvo kuriamos atitinkamos žinybos,
plečiamas kalėjimų ir areštinių tinklas. Beveik nuo pat okupacijos
pradžios iki 1991 m. rudens, išskyrus vokiečių okupacijos metus
(19411944), pastate veikė sovietų represinės institucijos.
▲2012 11
28
GINTAUTAS KAZLAUSKAS. DUKART
IŠTREMTAS Į SIBIRĄ
2011 m.
Autorius Algis Kuzmickas.
Trukmė 08:18
Titrai anglų k.
Laida apie dabartinį Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus
vadovą Gintautą Kazlauską ir jo atsiminimus. Sovietų okupacijos metais
G. Kazlausko šeima buvo ištremta į Sibirą dėl to, kad jo tėvas buvo
mokytojas ir nepriklausė komunistų partijai. Po 2-ojo pasaulinio karo
dauguma mokytojų ir kitų intelektualų buvo masiškai siunčiami į tremtį,
kadangi atrodė pavojingi komunistų vadovybei.
Gintautas Kazlauskas: Likimas lėmė, kad ir man teko pakliūti į tą
vadinamąją akciją. Tuo metu mano jaunesniajai seseriai buvo vieneri, man
šešeri. 1941-ųjų birželio 14-osios naktį buvome areštuoti kartu su
mūsų mama. Kartu su kitais buvome ištremti į Altajaus kraštą Sibire.
▲2013 04
16
1941-IEJI: TREMTIS VAIKŲ AKIMIS
2011 m.
Režisierius Jokūbas Vilius Tūras.
Šaltinis Bernardinai.lt, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimų centras
Trukmė 20:34
Birželio 14-oji diena, žyminti masinių trėmimų į Sibiro kraštą
pradžią. Tomis dienomis Lietuva neteko beveik 20 tūkstančių žmonių, tarp
jų penkių tūkstančių vaikų. Apie dramatiškus įvykius šiandien galime
sužinoti iš nedaugelio tų, kurie išgyveno ir sugrįžo į savo gimtąjį
kraštą.
▲2013 04
16
LAGERIŲ MOTERYS. ADELĖ DIRSYTĖ
2012 m.
Autoriai Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius.
Šaltinis Bernardinai.lt
Trukmė 27:57
Šioje dokumentinių filmų ciklo Lagerių moterys dalyje pasakojama apie
Adelę Dirsytę. Jos rankraštinės, lageryje sukurtos Sibiro kalinių
lietuvaičių maldaknygės, stebuklu išlikusios ir parvežtos, išverstos į
daugelį kalbų pasklido po pasaulį ir vadinamos Sibiro maldaknygėmis.