2013 08
21
|
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų
mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 21 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo, dr.
Aleksandro Šliaupos
straipsnis
Žarėnų apylinkių Žemės gelmių sandara
(LLT:2013-24/21-229/GL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos ŽARĖNAI gamtos skyriui.
Žarėnų valsčiaus teritorija plyti Žemaičių aukštumos dalyje,
kurios dabartinio reljefo įvairovę sukūrė dvi paskutiniojo
ledyno plaštakos, slinkusios iš Rygos įlankos pusės ir iš
Baltijos jūros duburio. Apskritai Žemaičių aukštumos susidarymą
nuo pat pradžių lėmė neotektoninė struktūra, besiformuojanti
kvartero periode, ir kontinentinių ledynų daugkartinė veikla.
Paskutiniojo kontinentinio ledyno dinamika (antslinkiai ir
atsitraukimai), lydima nuogulų susidarymu ir reljefo formų
sukūrimu, buvo sąlygota tokių neotektoninių struktūrų kaip
Šiaulių pakiluma, Vakarų Lietuvos monoklina su Rietavo įlinkiu,
Jelgavos įlinkis, Panevėžio balnas, Kauno struktūrinė terasa.
Visos Žemaičių aukštumos struktūriniu pagrindu tapo Vakarų
Žemaitijos struktūrinė terasa.
Žarėnų valsčiaus teritorija giluminės geologinės struktūros
atžvilgiu patenka į labai sudėtingą kristalinio pamato ir
nuosėdinės dangos Telšių deformacijos zoną. Ši zona labai
aktyviai pradėjo formuotis proterozojuje prieš 1,8 mlrd. metų ir
tęsėsi iki ankstyvojo paleozojaus. Ramesnė paleogeografinė
aplinka, nors ir permaininga (gana dažna kaita sedimentacijos ir
denudacijos procesų), prasidėjo apatinio devono Viešvilės
laikotarpiu ir tęsiasi iki šių dienų.
Šis 24-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 229-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 21-asis iš geologijos dalykinės srities. ▲2013 08
21 |