20-oji serijos monografija, II dalis: 27 autoriai, 43 straipsniai, 908 puslapiai, 700 egzempliorių. 2010 m.
Elektroniniu formatu išleista 2013 08 19
ISBN 978-9955-589-20-4

Antrojoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Žeimelis“ dalyje plėtojamas pasakojimas apie šio Lietuvos krašto dvasinės kultūros bruožus, spėtus užfiksuoti kalbos, tautosakos bei mitologijos, daugiausia Juozo Šliavo, tekstuose. O pastarieji, pasak žymaus etnologo, religijotyrininko dr. Gintaro Beresnevičiaus, yra „... ir Žeimelio mitologinių reliktų sąvadas, ir epochos dokumentas, ir mitologinių tyrimų tradicijos dalis. Ji įdomi ir mokslininkui, ir eiliniam žmogui, ir mentalitetų istorijos tyrinėtojui... Lituanistinių tyrinėjimų masyve ji yra pražiūrėta, bet reikšminga, ištisą epochą atspindinti medžiaga“.

„Žeimelio“ monografija – tai jos vyriausiojo redaktoriaus ir sudarytojo Aloyzo Bėčiaus viso gyvenimo darbą ir pasišventimą vainikavęs įspūdingas, į vieną knygą netilpęs, kartu su kitais 50 autorių 8-erius metus kurtas 90-ies straipsnių 1800 puslapių rašto paminklas ne tik gimtajam Žeimeliui, bet ir savo mokytojui, pagrindiniam daugumos straipsnių autoriui, šviesaus atminimo Juozui Šliavui, kurį Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas Venantas Mačiekus dar 1989 m. yra pavadinęs žymiausiu pokario kraštotyrininku.

Visuomenės, mokslo ir kultūros atstovams tylint, paliekam skaitytojui vertinti, ar nenusižengiame prieš savo sąžinę iki šiol nesuteikę šios valstybinės premijos ir Juozui Šliavui.
 

Vyriausiasis redaktorius
Aloyzas Bėčius

Sudarytojas
Aloyzas Bėčius

Redaktoriai
Petras Jonušas, Robertas Jurgaitis,  Vacys Milius , Arnoldas Piročkinas,  Adolfas Tautavičius , Antanas Tyla, Aleksandras Vanagas, Norbertas Vėlius, Zigmas Zinkevičius

Kalbos redaktorius
Arnoldas Piročkinas, Aloyzas Bėčius

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorės
Rasa Kašėtienė

Viršelio dailininkė
Ona Liugailienė

Leidinio principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotoja
Violeta Barkauskaitė

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Leidinį parėmė
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kultūros rėmimo fondas

Finansuotojai ir rėmėjai 
UAB „Magnolija“, Petras Jonušas, UAB „Energetikos pajėgos“, AB „Lietuvos energija“, Siegfried von Grotthuss ir Harry von Grotthuss, Gintaras Didžiokas, Teodoro Grothuso fondas, Pakruojo savivaldybės administracija, Žeimelio seniūnija ir kt. 

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetais, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejumi, LMA biblioteka, Kauno Maironio literatūros muziejumi.

Viršelio aplankale ir priešlapiuose 
Žeimelio liuteronų bažnyčia. 2009 m. Kosto Šukevičiaus panoraminė nuotr.

Knyga išleista 2010

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Nors 2009 metų vasario 12 d. Žeimelyje iškilmingai minint mokytojo Juozo Šliavo aštuoniasdešimtmetį, galėjome pristatyti tik Baltąją knygą – dar tuščiais puslapiais „Lietuvos valsčių“ serijos „Žeimelio“ monografijos viziją, dr. Kazimieras Garšva ta proga surašytame Lietuvos mokslų akademijos atstovų sveikinime priminė, kad

„... mokslo darbus jis pradėjo rašyti prieš 50 metų, o jau 30 metų jo neturime. Per tokį laiką ir palankesnėmis sąlygomis Tėvynei lojalus tyrinėtojas, kurį konsultavo dabartiniai akademikai Antanas Tyla, Janis Stradinis, Zigmas Zinkevičius, būtų nuveikęs labai daug. O dabar tenka studijuoti jo raštus, juos leisti, objektyviai ištirti tada draustos „žilos senovės“ tyrėjo mirties priežastis...

Jo palikimą vertina mokslininkai, ... tai turėtų būti žinoma ir visiems besidomintiems mūsų krašto istorija ir kultūra. Pusę darbingiausio gyvenimo atidavęs mokyklai ir Žeimeliui, jis paskatino ir kitus tyrinėti Žiemgalą, paskatino taip pavadinti ir draugiją, ir leidžiamą žurnalą.

J. Šliavo kraštotyros darbai labai platūs – istorija, archeologija, etnografija, tautosaka, ypač mitologija ir kalbotyra. Čia jis buvo ypač stiprus, tyrinėjo sunkią ir specialią problemą – žiemgalių etninę istorija...“

Tik šviesaus atminimo bendražygiai Česlovas Kudaba, Aleksandras Vanagas, Antanas Stravinskas, Adolfas Tautavičius, Norbertas Vėlius ir Vacys Milius po šiuo sveikinimu, deja, nebepasirašė...

Į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtraukus lietuvių kryždirbystę, ši tema rado vietos ir „Žeimelyje“. „Žiemgalos“ muziejaus sakralinės medinės liaudies skulptūros fondas tuo metu buvo Šiaulių „Aušros“ muziejaus saugyklose (dabar grąžintas Žeimeliui). Ačiū šios įstaigos vadovybei, leidusiai tada šį turtą nufotografuoti. Kartu su geležinių apylinkės koplytstulpių viršūnių nuotraukomis, palydėti šiltu muziejininkės Reginos Tamašiūnaitės straipsniu, rūpintojėliai atkeliavo į šią knygą.

Penkiolikos straipsnių ciklas, papildytas paskutinėmis fotografijomis, apžvelgia spėtus užfiksuoti apylinkės etninės kultūros bruožus, kurių šiandien jau nebėra.

Margiausias autorių sąrašas, kaip ir pats aprašomas laikotarpis, yra skyriuje apie žymesniuosius valsčiaus žmones. Čia pasakoja ir akademikas, ir mokinukas.

Leidybos darbams užtrukus, įvairiuose archyvuose ir pas privačius asmenis radosi papildomų neskelbtų ar nenorėtų skelbti dokumentų, su kuriais skaitytojas irgi supažindinamas.

Peržiūrint Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomus J. Šliavo rankraščius ir įvairias publikacijas, paaiškėjo, kad ir šiandien juo domimasi. Kad šaltiniai būtų prieinamesni, knygoje pakartojama jau bibliografine retenybe tapusi Lietuvos kraštotyros draugijos 1990 m. išleista „Juozo Šliavo raštų dalykinė rodyklė“, taip pat skelbiama rankraštyne saugoma „J. Šliavo 20 tomų rankraštinių straipsnių, eilėraščių ir apsakymų pavadinimų rodyklė“.

Iš J. Šliavo epistoliarinio palikimo, kurį sudaro apie du tūkstančiai Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomų ir anksčiau ruoštų atskira knyga išleistilaiškų, pa-rinktos tik tos dalys ar citatos, kurios galėtų papildyti ir plačiau paaiškinti knygoje skelbiamą medžiagą. Suvokus ir šios palikimo dalies reikšmę mūsų krašto praeičiai pažinti, gal atsiras iniciatyvų ir valios išleisti jį visą.

Aloyzas Bėčius

Pirmosios dalies turinys

Antrosios dalies turinys

Part 1 Contents

Part 2 Contents

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

▲2011 03 23, papildyta 2012 10 02

Atgal

Viršun