Rengiamos monografijos

 

Vyriausiasis redaktorius Dr. Zigmas Malinauskas tel. 8650 89043,  el. paštas zigmasmalinauskas@yahoo.com Sudarytojas Dr. Zigmas Malinauskas Leidybos partneris Šilutės rajono savivaldybė Anotacija „Versmės“ leidykla nuo 2001 m. rengia monografiją „Žemaičių Naumiestis“ – „Lietuvos valsčių“ serijos knygą, skiriamą Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018) ir Žemaičių Naumiesčio 265 metų sukakčiai (2015).  Remdamasis žmonių atsiminimais, ekspedicijų, lauko tyrimų  ir archyvų medžiaga, mokslinėmis studijomis, anksčiau skelbtais straipsniais, kitais rašytiniais šaltiniais bei faktine medžiaga, monografiją rašo didelis autorių kolektyvas – žinomi Lietuvos istorikai, etnologai, archeologai, tautosakininkai, kalbininkai, sociologai, gamtininkai, kraštotyrininkai, įvairių sričių specialistai, vietiniai autoriai ir kt. „Lietuvos valsčių“ serija yra unikalus, analogų neturintis nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse vienodos struktūros istorijos ir kultūros leidinys – Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, jų ir jų apylinkių istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, kraštovaizdžio raidos, tradicinių verslų ir dirbinių, tradicinių gyvenamųjų namų ir jų interjero, paprotinės teisės, kalendorinių ir šeimos papročių, kapinių, liaudies išminties, bažnyčių, mokyklų, bibliotekų, Valstybės ir svarbiausių jos institutų bei įstaigų kūrimosi istorijos, įžymių žmonių, tarmių ir vietos šnektų ypatumų, tautosakos, liaudies muzikantų ir jų atliekamų kūrinių, taip pat tautinių mažumų istorijos, papročių ir kitų dalykų savotiška daugiatomė enciklopedija.

Naujienos Sutartys, susirašinėjimas Spaudos straipsniai Pasakojimas apie miestelį Žemėlapiai Gyvenamųjų vietų sąrašas Numatomas turinys Iliustracijos Įžymūs žmonės Lietuvos savanoriai Leidinio finansavimas Jau parašyti straipsniai Straipsnių publikacijos Išleisti kiti leidiniai Lankstinukas

Tauragės apskrities Žemaičių Naumiesčio valsčius tarpukario Lietuvoje pagal gyventojų skaičių (1923 m. buvo 9154 gyventojai) buvo ketvirtas tarp trylikos didžiausių apskrities valsčių. Tačiau dėl didelio šios teritorijos nuotolio nuo tyrimo centrų čia iki šiol neatlikti sisteminiai archeologiniai, istoriniai ir kiti tyrimai. Lokalinės monografijos apie Žemaičių Naumiesčio valsčių rengimas prisidės prie pirmųjų tyrimų šioje teritorijoje. 

Rasti pavieniai paviršiniai archeologiniai akmeniniai dirbiniai leidžia teigti, kad naujajame akmens amžiuje čia jau gyveno žmonės. Šalia Žemaičių Naumiesčio išlikęs Vanagių pilkapis byloja, kad čia I tūkst. pr. Kr. (pilkapiai egzistavo iki V a. po Kr.) buvo nemažai gyventojų. Be abejo, žmonių gyventa ir vėliau. Nustatyta, kas I tūkst. pr. Kr. pab. ir I tūkst. po Kr. Vanagiuose jau buvo įtvirtintas piliakalnis (6700 m²). Tai didžiausias piliakalnis tarp MInijos, Veiviržo, Jūros ir Nemuno upių. Piliakalnių sistema apie Žemaičių Naumiestį (Vanagiai, Juodžiai, Venckai, Laukstėnai, Šyliai) rodo, kad XIV a. čia atkakliai gintasi nuo kryžiuočių. Ši Karšuvos žemės Pagraudės teritorijos dalis aiškiai įėjo į lietuvių gynybinės sistemos pilių tinklą. Ir Vanagių pilių sistema buvo vienu iš lietuvių gynybos nuo kryžiuočių centrų. Tačiau XIV a. pabaigos kryžiuočių kelių aprašymuose jokių gyvenviečių jau nebeminima. Teritorija buvo tapusi dykra. Tik po Melno taikos (1422 m.), vykstant vidinei kolonizacijai, ši miškinga Lietuvos teritorija tapo Prūsijos pasieniu ir vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo. Ji vystėsi kaip Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis ir 1561 m. Valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitystė. Čia fiksuoti tik trys: Gardamo, Vanagių bei Juodžių (pastarieji du dabartinio Žemaičių Naumiesčio apylinkės) kaimai, kuriuose buvo 91 sodyba. Laisvi dar buvo likę 75 (45,2 %) valakai. Vėliau iki XVIII a. vidurio gyventojų skaičius didėjo lėtai. Tik XIX a. jis pradėjo didėti sparčiau, o tai sietina tiek su dvaro ekonominiu vystymusi, tiek su besivystančiais prekybiniais santykiais su kaimynine Prūsija. Karo su kryžiuočiais pasekmės jautėsi ir vėliau miesteliams kuriantis. Gardamas miesteliu tapo 1651 m. (vėliau sunyko), o Vanagiai arba Naumiestis – 1750 m.

Kaimų ir ypač miestelių teritorijų lokalizacija pasižymi savitumu ir originalumu. Jų apgyvendinimo struktūra atspindi natūralią istorinę raidą, todėl neturi griežto plano ir yra gerai pritaikyta prie subtilaus landšafto. Miestelių planai  radialiniai. Yra savitų bažnyčių. Degučių bažnyčia labai retos trikampės formos, Žemaičių Naumiestyje išlikusios trys skirtingų tikėjimų bažnyčios. XVIII a. katalikų bažnyčia yra liaudiškos formos, XIX a. liuteronų turi klasicizmo elementų, įdomi ir žydų sinagoga. Savitas sakralinis menas, kurio yra tiek bažnyčiose, tiek muziejų fonduose (Gardamo medžio skulptūros ir kt.). Nemažai sakralinių objektų yra įregistruota respublikos kultūrinių paminklų registruose.

Siekdama surinkti ir aprašyti kuo daugiau faktinės medžiagos, „Versmės“ leidykla 2003 m. liepos 14–23 d. surengė specialią tiriamąją monografijos autorių ekspediciją į Žemaičių Naumiestį ir jo apylinkes buvusio Žemaičių Naumiesčio valsčiaus teritorijoje. 

Monografiją sudaro gamtos, istorijos, etninės kultūros, kalbos, tautosakos, įžymių žmonių skyriai. 

Darbų etapai

Monografijos rengimo darbų pradžia – 2001 03 22.

Numatomo monografijos turinio sudarymo terminas – 2001 06 15.

Knygos maketo parengimo terminas

Išleidimo terminas – 2020 m. (konkretus monografijos išleidimo terminas gali kisti, nes priklauso nuo bendro knygos finansavimo*).

Leidinio finansavimas, 2017 07 21

* Monografijos rengimo darbus imtinai iki maketo sukūrimo leidykla įsipareigoja atlikti nuosavomis ir(ar) skolintomis lėšomis net ir esant nepakankamam finansavimui, tačiau knygos tiražą bus galima spausdinti tik gavus pakankamą paramą ir sukaupus visą leidinio sąmatinę sumą, t. y. tik užsakovams bei rėmėjams įvykdžius visus savo finansinius įsipareigojimus ir faktiškai gavus kitas monografijai išleisti trūkstamas lėšas.

Maloniai kviečiame kaip kas gali prisidėti, padėkite, kiek galite, remti knygos išleidimą finansiškai – be visuomenės supratimo ir pasiaukojimo knygos neįstengsime išleisti, nes didžiąją dalį leidinio sąmatos sudaro neatlygintina parama.

Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už suteiktą paramą. Aukotojai bus garbingai įrašomi knygos rėmėjams skirtuose puslapiuose, įvardijant konkretų kiekvieno rėmėjo indėlį. Apie suteiktą ženklesnę paramą bus informuojama visuomenė, žiniasklaida.

Finansinę paramą knygai galima pervesti į „Versmės“ leidyklos, kodas 122732630, atsiskaitomąją sąskaitą LT027290000005467101 AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, nurodant: Parama knygai „Žemaičių Naumiestis“.

Paramą taip pat galite suteikti grynaisiais pinigais pačioje leidykloje.

„Versmės“ leidyklos adresas Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius, 
telefonas faksas 85 213 0623, mob. tel. 8698 09077.
Leidyklos vadovo tel. 8698 20707.

Leidyklos elektroninis paštas leidykla@versme.lt, 
interneto svetainė www.versme.lt 

Jau parašyti straipsniai

Kiekvieną dieną leidyklą pasiekia vis nauji straipsniai, parašyti rengiamoms „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms – per metus įvairioms monografijoms iš viso parašoma 300–400 straipsnių. Kiek ir kokių straipsnių šiuo metu jau parašyta šiai monografijai žiūrėkite eilutėje Numatomas turinys – šalia parašytų straipsnių nurodomos jų įteikimo leidyklai datos.

Išleisti kiti leidiniai

Čia pateikiame kitų autorių ir leidyklų anksčiau (iki 2010 05 17) išleistus leidinius apie tą pačią monografijoje aprašomą vietovę.  

1. Janavičienė, Janina. Žemaičių Naumiesčio lietuvininkai / Janina Janavičienė. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1992. – 126, [1] p. : iliustr. – Bibliogr.: p. 125 – 127.

2. Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokykla, 1921–1991 m. : istorija, faktai, skaičiai : [jubiliejinis leidinys]. – Klaipėda, 1991. – 33, [1] p.

Čia skelbiama informacija, parengta 2001 06 15, patikslinta, papildyta 2001 12 12, 12 21; 2002 01 31, 02 27, 03 07, 04 22, 05 10, 05 17, 06 18, 10 10, 10 17, 10 29, 11 06, 11 12, 11 26, 2003 02 13, 03 13, 11 03, 2004 08 06, 2005 07 21, 09 07, 06 28, 2007 06 28, 2010 08 10, 2011 01 17, 2012 12 20, 2016 11 21, 2017 07 21.

Atgal

Viršun