DARBO LAIKAS

Leidyklos darbo laikas I–IV 9.00 – 13.00 val., penktadieniais nedirbame.
Adresas Geležinkelio g. 6, Vilnius, telefonas +370 698 09077 – maloniai prašome skambinti prieš atvykstant ir kitais rūpimais klausimais.

Netekome ilgamečio „Versmės“ leidyklos redaktoriaus dr. Jono Linkevičiaus

2026 m. sausio 17 d., eidamas 100-uosius metus, mirė „Versmės“ leidyklos redaktorius, literatūrologas, kritikas, pedagogas, vertėjas dr. Jonas Linkevičius (1927 01 01 - 2026 01 17).
Jonas Linkevičius gimė 1927 m. sausio 1 d. Vabaliuose ( Radviliškio r.). 1940 m. baigė Baisogalos pradžios mokyklos šešis skyrius, 1946 m. – Šeduvos gimnaziją, 1951 m. – neakivaizdžiai Vilniaus pedagoginį institutą (lietuvių k. ir literatūros spec.), 1965–1967 m. aspirantūrą Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedroje. 1947–1962 m. mokytojavo Radviliškio rajono ir Joniškio vidurinėse mokyklose, 1962–1965 m. ir 1967–1973 m. – Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, katedros vedėjas, dekanas, 1973–1980 m. – Pedagogikos instituto sektoriaus vadovas, 1980–1985 m. – ,,Vagos“ leidyklos redakcijos vedėjas, 1985–1990 m. – ,,Vyturio“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 1972 m. išleido studiją ,,Vaikų literatūros dešimtmečiai“, monografijas apie vaikų rašytojus – ,,Po girią vaikščiojo poetas“ (2000, 2001), ,,Su volungėlės plunksna“ (2003), ,,Vytautas Račickas“ (2007), populiarių apybraižų apie žymius vaikų rašytojus rinkinius ,,Prie žalių krantų“ (1988), ,,Iš gintarų vėrinio“ (2002), apybraižų apie Šeduvos mokyklas rinkinius ,,Šeduvos mokyklos dešimtmečiai“ (1999), ,,Keliu į ,,Saulės“ gimnaziją“ (2005), skaitinius ketvirtajai klasei ,,Gintarėliai“ (1989, 1991, 1993). Sudarė lietuvių vaikų literatūros antologijas, kurios išleistos baltarusių, kazachų ir moldavų kalbomis, keliolika literatūrinių, metodinių rinkinių. Paskelbė per 200 straipsnių įvairiais literatūros ir literatūros mokymo metodikos klausimais. Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1977), Baisogalos seniūnijos garbės pilietis (2005), Šeduvos gimnazijos projekto ,,Drąsinkim ateitį“ Garbės galerijos narys, Radviliškio viešosios bibliotekos Šviesuolis (2007).

„Versmės“ leidykloje redaktorius J. Linkevičius parengė ir išleido „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas „Baisogala“ (2009) ir „Šeduva“ (2016).

Nuoširdi užuojauta dukrai, anūkams, globėjai p. Genovaitei Juknevičienei, artimiesiems.
„Versmės“ leidyklos kolektyvas

▲2026 01 20

MIrė „Versmės“ leidyklos redaktorius Alfonsas Alijošius

2026 m. sausio 2 d. „Versmės“ leidyklos bendruomenę pasiekė liūdna žinia - mus paliko monografijos „Kelmė“ sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Alfonsas Alijošius (1939 12 28 - 2026 01 02). Inžinierius A. Alijošius dar 2011 m. ėmėsi iniciatyvos parengti ir išleisti monografiją apie savo gimtąjį kraštą. Tuo tikslu jis subūrė autorių kolektyvą, 2012 m. liepą suorganizavo mokslinę tiriamąja ekspediciją į Kelmės kraštą, rinko medžiagą būsimai knygai, rašė straipsnius. Kartu su savo klasės bičiuliu ir svainiu prof. Jonu Gudmonu knygą parengė spaudai, bet, pritrūkus lėšų, monografijos išleidimo nesulaukė. A. Alijošius buvo didelis Kelmės krašto ir Lietuvos patriotas, mylėjęs Dievą ir Tėvynę, jis rašė: „Kur bebūtume, kur bekeliautume, visada prisimename savo gimtinę, savo gimtąjį kraštą...“

2010 m. A. Alijošius parengė ir išleido Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui skirtą leidinį „Pergalė Žalgirio mūšyje“.

Nuoširdi užuojauta dukterims, seseriai p. Janinai, prof. Jonui Gudmonui ir artimiesiems.

„Versmės“ leidyklos kolektyvas

▲2026 01 20

Knygos pristatymas: Miclos Lukacs de Pereny knyga „NAUJABŪTYBĖS. Technologijos ir antropologiniai pokyčiai XXI amžiuje“

2025 m. spalio 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Miclos Lukacs de Pereny knygos „NAUJABŪTYBĖS. Technologijos ir antropologiniai pokyčiai XXI amžiuje“ pristatymas.

Pristatyme dalyvavo knygos autorius Miclos Lukacs de Pereny, knygos vertėjas Dainius Rudzevičius, leidyklos vadovas Petras Jonušas, leidyklos atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė, svečiai.

Kviečiame žiūrėti knygos pristatymo vaizdo įrašus:

- lietuvių k. www.versme.lt/VIDEO/Knygos pristatymas NAUJABUTYBES LT.mp4

- in english www.versme.lt/VIDEO/Book prezentation NAUJABUTYBES EN.mp4

▲2025 12 31

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 3-iasis 2025 metų tomo straipsnis

2025 m. gruodžio 23 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis, parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „JIEZNAS“ etnologijos skyriui: Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika „Jiezno krašto architektūra“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2025-3/126-369/HI).

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Jiezno miesto bei dvaro ir Jiezno apylinkių dvarų sodybų architektūrą ir išskirti vertingiausius pastatus, pasitelkiant istorinį – menotyrinį tyrinėjimo aspektą.
Jiezno miesto architektūra nėra labai įvairi ir dauguma pastatų nepasižymi originaliomis detalėmis; negausu ir pripažintų kultūros vertybių. Vertingiausias pastatas barokinė bažnyčia, su unikaliais – vieninteliais Lietuvoje, smuiko formos langais bei puošniais interjerais. Savo architektūra išsiskiria originalūs kapinių vartai–varpinė bei gerų proporcijų kapinių koplyčia. Įdomus yra malūnas, kurio pirmasis aukštas ir viena pusė sumūryta iš raudonų plytų, o kita dalis – medinė. Iš Jiezno dvaro pastatų vertingiausias – kumetynas, su nežymiai pakeista plano struktūra. Galima pastebėti ir profesionaliai rekonstruotų ar suremontuotų mūrinių tradicinės architektūros statinių (vaistinė ir poliklinika Vytauto g., mokykla–internatas Nepriklausomybės a.). Gausu tradicinės liaudiškos architektūros medinių namų, būdingų nedideliems miestams ir miesteliams. Jie vientiso ir sudėtinio tūrio, su prieangiais ar mezoninais. Visuomeninės paskirties mediniai pastatai – monumentalaus tūrio, sudėtingesnės plano struktūros.

Jiezno apylinkių dvarų sodybų pastatai labai nugyventi arba perstatyti. Pagrindiniai, visų trijų dvarų sodybų gyvenamieji namai yra labai skirtingi. Paprasčiausių formų ir geriausios fizinės būklės yra Kašonių dvaro sodybos namas su mezoninu, kurio architektūra artima miestiečių namams. Jundeliškių dvaro sodybos namas – būdingas tradicinio provincijos medinio dvarelio pavyzdys – su klasicistinių formų portiku. Originalumo namui teikia galinis priestatas su užapvalintomis sienomis. Verbyliškių dvaro sodybos namas pasižymi stilinei architektūrai būdingomis detalėmis – išraiškingais piliastrais ir rustais, plačiais profiliuotais langų apvadais. Deja, Jundeliškių ir Verbyliškių dvarų sodybų namai labai nugyventi ir jų originaliosios detalės nyksta.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 3-iasis rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2025 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje šis straipsnis yra 369-asis bei 126-asis iš istorijos dalykinės srities.

▲2025 12 23

Džiaugiamės nemažėjančia „Versmės“ leidyklos svetainės lankytojų gausa

Mieli skaitytojai, bičiuliai,

Artėjant 2025-ųjų pabaigai, norime apibendrinti ir kartu su Jumis pasidžiaugti šios leidyklos svetainės Versme.lt lankomumu – per 24 metus nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07 ji jau sulaukė daugiau kaip 1 mln. 800 tūkst. apsilankymų, o šiuo metu kiekvieną mėnesį į ją užsukančių lankytojų skaičius yra toks:

2025 metų liepą mūsų leidyklos naujienomis ir jos išleistomis knygomis domėjosi 5 860 lankytojų,
rugpjūtį – 6 792,
rugsėjį – 5 144,
spalį – 12 220,
lapkritį – 19 578,
gruodį (jis dar nesibaigė) – 12 520 lankytojų.

Visiems nuoširdžiai dėkojame, kad domitės, skaitote, palaikote.

Ačiū, kad esate kartu.

▲2025 12 18

Vytauto Navaičio monografija „KADA SUSILIEJO LIETUVA“ išleista jau ir elektroniniu formatu

2025 m. gruodžio 11 d. „Versmės“ leidykla elektroniniu formatu išleido Vytauto Navaičio monografiją „Kada susiliejo Lietuva“, kurios popierinė laida skaitytojus pasiekė 2024 metais.

„Šiandien, iš tūkstančio metų perspektyvos žvelgdami į egzistencines tautos pastangas bei patirtus išgyvenimus, kartais apgailestaujame, kad mūsų praeitis nesiklostė taip sklandžiai, kaip kai kurių kitų tautų“, – sakė Prezidentas Valdas Adamkus tūkstantmečio iškilmėse. Pritariant Prezidentui, būtina dar pridurti, kad mūsų senoji praeitis vis dar nėra pakankamai ištirta ir suvokta, todėl tenka gilintis, aiškintis tą praeitį, bandyti artėti prie lietuvių tautos ir Lietuvos pradžių pradžios.

Atlikus nuodugnų tyrimą, Brunono vadinimas šventuoju sukėlė pagrįstų abejonių. Ar jis tikrai gyveno šventai ir dorai, kad galėtų tapti šventuoju? O mes nesusimąsčius kartojame „šventasis“ ir net nebandome išsiaiškinti, ar tikrai pelnytai tapo šventuoju? Kadangi Bažnyčia tradiciškai viską linkusi aiškinti vien kilniais siekiais, tai tik psichologiškai stiprios bei atsparios asmenybės ir brandi visuomenė gali išdrįsti suabejoti bei bandyti vertinti sukurtą neliečiamą „šventumo“ vaizdinį. Ar nėra taip, kad nuolat kartojamas melas ilgainiui tapo „melagingąja tiesa“, o istorikai toliau „verda“ viename ir tame pačiame katile – nekritiškai nagrinėdami ir atkartodami tuos pačius dokumentus, dažnai neatsižvelgdami į tai, kieno ir kodėl taip parašyta. Vieni sugeba pasipriešinti, išsilaikyti, nepasiduoti nusistovėjusiai užsienio istorikų koncepcijai, kiti nuplaukia pasroviui suvokdami, kad lengviau ir naudingiau prisitaikyti ir veidmainiauti. Mums siūloma pasitenkinti atsilikusio užkampio jausena, nuolankiai vykdant galingųjų nurodymus.

Šia knyga autorius tikisi sužadinti Jūsų susidomėjimą toliau gilintis į nagrinėjamus praeities įvykius. Baiminuosi tik vieno – kad pateiktos naujos mintys nebūtų priimamos taip, kaip sakė anglų mokslininkas ir rašytojas V. Bedžotas: „Vienas didžiausių skausmų žmogui yra naujos minties skausmas“. Tenka apgailestauti, kad knyga galbūt nebus tokia svarbi, kokia galėjo būti iki Lietuvos tūkstantmečio, minėto 2009-aisiais, bet vis dėlto tai yra geriau, nei, kad visa tai liktų ir toliau nutylima.

Baigiant rašyti šį darbą užplūdo trejopi jausmai. Po tam tikro laiko, kai jau galiu truputį nešališkiau vertinti ne patį Brunonui pražūtingą įvykį, o bendrą tų laikų gyvenseną, matau, koks iškreiptas gali būti šių laikų visuomenės įsivaizdavimas apie tuos laikus ir kiek daug gali būti veidmainystės dėl atėjūnų. Ir kaip lengva, nekreipiant dėmesio į įvykio esmę, valdyti jausmus, kurti norimą viešąją nuomonę. Turiu mintyse akivaizdžiai iškreiptų neįtikimų pasakojimų sekėjus, apkvailinusius visuomenę taip, kad ji atsisakytų net savos valstybės jubiliejaus, vietoje to švęsdama tik pakištą vardo jubiliejų. Man pačiam svarbiausia šios knygos rašymo pamoka – mokytis būti oriam ir doram, mokytis didžiuotis sava valstybe.
Kviečiu skaitytojus pareikšti savas pastabas, pastebėtus netikslumus, pasiūlymus, papildymus elektroniniu paštu lietuva_iki_1009@outlook.com. Už pastabas būsiu labai dėkingas. Į jūsų laiškus bus atsižvelgta rengiant antrąjį papildytą ir patikslintą knygos leidimą. Tam jau susikaupė teiginius papildančios medžiagos.“

Vytautas Navaitis

Maloniai kviečiame susipažinti su šiuo nepaprastai įdomiu ir įspūdingu tyrimu ir jo pagrindu gimusia monografija, kurią rašydamas autorius pasinaudojo net 2236 (!) šaltiniais – visi jie nurodyti monografijoje.

Leidinio apimtis 468 p., jį nemokamai parsisiųsti ir skaityti galima ČIA.

ISBN 978-609-486-057-7

PASTABA - PATARIMAS:

Jei kartais elektroninę knygą kompiuterio ekrane skaityti yra nepatogu, Vilniuje galima ją pačiam atsispausdinti UAB „Senoji raštinė“ (tel. +370 683 77680, el.p. vilnius@senora.lt), ar kitoje kopijavimo paslaugas teikiančioje įmonėje – „Senojoje raštinėje“ vieno tokio spausdinto egzemplioriaus kaina su įrišimu gaunasi iki 25 € (spausdinant po 2 knygos puslapius kiekvienoje A4 lapo pusėje).

▲2025 12 17

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 2-asis 2025 metų tomo straipsnis

2025 m. gruodžio 1 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis, parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „JIEZNAS“ etnologijos skyriui: Dalia Bernotaitė-Beliauskienė „Jiezno ir Stakliškių apylinkių moterų, vyrų ir vaikų drabužiai XIX amžiaus II pusėje–XX amžiaus pradžioje“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2025-2/80-368/EL.

Jiezno ir Stakliškių valsčiai užima ganėtinai didelę teritoriją, tačiau joje abiejų valsčių kaimo žmonių apranga turi daug bendrų bruožų. Tuo pačiu pastebėti ir skirtumai nuo aplinkinių teritorijų. Straipsnyje aptariami XIX a. antros pusės ir XX a. pradžios Jiezno ir Stakliškių valsčiuose dėvėti moterų, vyrų ir vaikų drabužiai: jų medžiagos, pasiuvimas, spalvinių derinių ir puošybos ypatumai. Rašant straipsnį daugiausia remtasi Lietuvos muziejuose esančiais iš tyrinėjamų apylinkių sukauptais drabužių rinkiniais ir straipsnio autorės ekspedicijų metu surinkta medžiaga.

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Jiezno, Stakliškių valsčiuose moterišką aprangą XIX a. sudarė tos pačios dalys: marškiniai, sijonas, liemenė, prijuostė, juosta, apavas, žiemą – šilti drabužiai. Puošti raudonų siūlų įaudimais ar baltais, raudonais siuvinėjimais moterų marškiniai iki XX a. pr. buvo viršutiniu išeiginiu drabužiu ir dėvėti su puošniomis liemenėmis. XIX a. išeigai vilkėti iš tiesių palų siūti dvinytai austi vilnoniai ryškių spalvų daugiausia languoti sijonai, rečiau – išilgai ar skersai dryžuoti. Šiose apylinkėse paplitę vasariniai lininiai sijonai labai dažnai smulkiai languoti mėlynais ir baltais vienodo dydžio langeliais ir apačioje puošti ryškių spalvų siūlais įausta maždaug plaštakos pločio juosta. XIX a. pab.–XX a. pr. keičiantis madai, drabužių fasonai palaipsniui artėjo prie miesto mados. Pradėti vilkėti kirpti „į klynus“ vadinamieji vienspalviai sijonai. Prie jų moterys, eidamos į bažnyčią, ant ilgomis rankovėmis marškinių jau vilkdavosi medvilninio, šilkinio pirktinio audinio palaidines ar vilnonius, pusvilnonius švarkelius, ant kurių ištraukdavo marškinių apykaklę ar prisisegdavo atskirai pasiūtą ir išsiuvinėtą. Baltas linines ar kelių spalvų dryžuotas, languotas prijuostes tuo metu pakeitė dažniausiai juodos, pažemiuose augaliniais ornamentais įvairiaspalviais ryškiais siūlais siuvinėtos. Jų siuvinėjimo centrai buvo Prienai ir Jieznas. Tokios prijuostės dėvėtos maždaug iki XX a. vidurio. Tamsaus aksomo apvadais puoštas pilko milo sermėgas pakeitė tamsūs įliemenuoti, pakulomis ar vata pašiltinti apsiaustai, vadinti „elgerkomis, algierkomis“ ir siūti su ties pečiais parauktomis rankovėmis. Skirtingai nei likusioje Dzūkijos dalyje, šių valsčių aprangos ypatumu laikytinos ir greta dvipalių labai dažnai dėvėtos vienpalės baltos, ilgos vasarinės skaros – drobulės, galuose puoštos, raudonų ar raudonų ir geltonų siūlų įaudimais ir prisiūtais pinikais. Galvos danga rodė moters šeiminį statusą. Moterys po skarelėmis dėvėjo siūtas iš audinio, piniko, nėrinio kepurėles su siuvinėjimais ar raukiniais, karoliukais, kaspinėliais puošta priekine dalimi ar atskirai prie skarelių rišosi pasiūtus antkakčius. Antkakčiai, kaip skiriamoji ir tradicinė svočių galvos puošmena, dar dėvėti XX a. 6-8 dešimtmečiuose.

Vyrų kasdieninį vasarinį apsirengimą iki Pirmojo pasaulinio karo sudarė baltos kelnės ir užleisti ant kelnių marškiniai, sujuosti juosta. Liemenės buvo dėvimos ant nesukištų į kelnes marškinių. XX a. I p. išeigai buvo siuvami naminio, retai pirktinio vilnonio tamsaus audinio kostiumai, marškiniai kišami į kelnes. Susijuosimui naudoti odiniai diržai, o ne juostos. Tuo pačiu laiku nustotos dėvėti puoštos juodais apvadais pilkos sermėgos.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Jiezno ir Stakliškių valsčių moterų ir vyrų drabužiai savo būdingais spalviniais deriniais, raštais ir puošyba priskirtini dzūkiškajai tradicijai.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 2-asis rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2025 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje šis straipsnis yra 368-asis bei 80-asis iš etnologijos dalykinės srities.

▲2025 12 02

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 1-asis 2025 metų tomo straipsnis

2025 m. gruodžio 1 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis, parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PANDĖLYS“ istorijos skyriui: Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika „Pandėlio valsčiaus architektūra“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2025-1/125-367/HI).

Tyrinėta Pandėlio miestelio architektūra ir vietovės, kuriose stovi sakraliniai pastatai bei yra išlikusios dvarų sodybos. Tai Kazliškis, Kazliškėlis, Bogdalava, Lailūnai ir Radžiūnai. Sakraliniai pastatai stovi Pandėlyje, Kazliškyje ir Radžiūnuose; dvarų sodybų trobesių išliko Pandėlyje, Kazliškėlyje, Bogdalavoje ir Lailūnuose.

Svarbiausios Pandėlio urbanistikos paveldo vertybės – išlikę istorinio gatvių tinklo elementai: dvi pagrindinės susikertančios gatvės, su aikšte tarp jų, akligatvis bei dvaro sodybos vieta. Šiuo metu, Pandėlio plano struktūrą formuojančios gatvės, veda į centrinę aikštę ir vingiuodamos įvairiomis kryptimis, jungia miestelį su gretimomis ar tolimesnėmis vietovėmis. Tarp dvaro sodybos ir kapinių suformuotos dvi aikštės: centrinė (pietinė) miestelio aikštė, prie kurios stovi bažnyčia bei svarbiausi visuomeninės paskirties statiniai ir erdvi aikštė – stadionas šalia mokyklos. Miestelio reljefas vietomis banguotas, gatvių tinklas mišrus, sudarytas iš lenktų ir tiesių, gana taisyklingų linijų. Dominuoja sodybinis gatvių apstatymas, tačiau yra ir daugiabučių gyvenamųjų namų.

Svarbiausi iki šių dienų išlikę Pandėlio kultūros paveldo objektai – katalikų bažnyčia, parapijai priklausantys trobesiai bei dvaro sodyba, sutelkti pietinėje miestelio dalyje. Bažnyčia – santūrių klasicistinių formų, kurias pagyvina barokui būdingi ovalo formos langeliai; interjero vientisumą ardo reljefiniais gipso lipdiniais marginti langų angokraščiai – svetimas elementas santūrioje klasicistinėje sakralinio pastato erdvėje. Klebonijos architektūra nesudėtinga; šiuo metu jos eksterjeras labiau primena daugiabutį namą  nei kleboniją. Pastatas turi didesnę istorinę nei architektūrinę vertę. Špitolė – istorizmo laikotarpio, dalinai išlaikiusi autentiškas formas.

Iš buvusių Pandėlio dvaro sodybos pastatų išliko tik medinis ūkinis trobesys ir akmens mūro tvarto liekanos. Medinis ūkinis trobesys – tai svirnas ir kluonas, jungiami dvišlaičiu stogu. Už medinio ūkinio trobesio, statmenai jam, pastatyti akmens mūro tvartai. Šalia ūkinių pastatų plyti didžiulis tvenkinys, per kurį buvo nutiesti vamzdžiai iki kitoje pusėje stovėjusio bravoro. Išliko bravoro rekonstrukcijos projektas, kurį 1935 m. parengė diplomuotas statybos inžinierius Povilas Litas. Tarpukariu, už tvenkinio pietinio kranto pastatyta  pieninė. Atokiau nuo dvaro sodybos pastatų, prie kelio, vedančio į Rokiškį stovi malūnas.

Kazliškėlio dvaro sodyba įkurta Nemunėlio upės kairiajame krante. Iki šių dienų išliko tik oficina (ūkvedžio namas), svirnas, tvartas ir parko bei alėjų fragmentai. Rūmai buvo vertingas liaudiškojo klasicizmo medinės architektūros pavyzdys. Ūkvedžio namas – originalios medinės architektūros pavyzdys; jo eksterjere persipina etninės architektūros formos ir tradicinis dekoras bei klasicizmui būdingi bruožai, perimti iš mūrinės stilinės architektūros. Svirno architektūra artima ūkvedžio namui. Jis monumentalių etninių formų, su stilinei architektūrai būdingomis detalėmis. Tvartas etninės architektūros, būdingos dvarų sodybų trobesiams.

Lailūnų dvaro sodybos (priklausiusios Mykolui Komarui) vietoje tarpukariu įsikūrė Akvilė ir Jonas Petruliai. Teigiama, kad dvaro namas sudegė, neliko ir kitų dvaro pastatų. 1921-1924 m. Petruliai pasistatė namą, kuris sovietmečiu nusavintas ir jame įrengta septynmetė mokykla. Šiuo metu, buvusioje dvaro sodyboje stovi namas, svirnas ir tvartas; tarp trobesių yra ovalo formos tvenkinys.
Bogdalavos dvaro sodyboje liko motorinis malūnas. Malūno įrengimo projektą (dvaro sodybos pastate) 1935 m. parengė diplomuotas statybos inžinierius Povilas Litas. Malūnas – būdingas tarpukario funkcionalios gamybinės architektūros pavyzdys.
Kazliškio bažnyčios ir parapijos trobesių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais, klebonija ir špitolė. Bažnyčia – istorizmo laikotarpio pastatas, kuriame susipina stilinės ir etninės architektūros bruožai; interjere – originaliai išspręsta lubų konstrukcija. Varpinė lakoniškų formų, tradicinės liaudiškos architektūros. Klebonija nesudėtingos architektūros, artimos gyvenamajam namui. Špitolė nesudėtingos liaudiškos architektūros, būdingos nedideliems miesteliams.
Radžiūnų koplyčia mišrių konstrukcijų, su originaliu mediniu bokšteliu.
Ištyrus Pandėlio valsčiaus pastatų architektūrą, galima padaryti kai kurias apibendrinančias išvadas.
Svarbiausi Pandėlio valsčiaus kultūros paveldo objektai yra Pandėlio bažnyčia ir  špitolė, Kazliškio bažnyčia, varpinė ir klebonija, Radžiūnų kapinių koplyčia; urbanistine išliekamąja verte pasižymi senieji Pandėlio miestelio plano struktūros elementai.

Dalines kultūros paveldo vertingąsias savybes išlaikė senosios dvarų sodybos ir jų trobesių fragmentai. Svarbią išliekamąją istorinę bei ikonografinę vertę turi išnykusių pastatų nuotraukos bei projektai. Pandėlio miestelio mediniai namai yra gana tradicinės architektūros, būdingos nedideliems provincijos miesteliams. Kultūros vertybės požymių turi trobesiai, išlaikę senąjį fasadų apkalimą, autentiškus mažus skliautų langelius ar langus su langinėmis, apvadais bei drožinėtomis prikaltėmis. Mūrinis vertingiausias statinys – senoji raudonų plytų mokykla, išlaikiusi autentišką eksterjerą. Išskirtinis Pandėlio miestelio bruožas – išpuoselėta ir estetiškai sutvarkyta mokyklos aplinka. Taip pat gražiai yra tvarkomi ir puošiami gėlynais daugiabučių namų kiemai. Tokiu būdu, tarsi „pridengiama“ ir mažiau pastebima tampa tipinė namų architektūra.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 1-asis rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2025 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje šis straipsnis yra 367-asis bei 125-asis iš istorijos dalykinės srities.

▲2025 12 02

Dovanojome knygas

2025 m. lapkričio 4 d. „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas padovanojo Jurbarko rajono savivaldybės bibliotekai visą išleistą „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją ir kitas leidyklos knygas. Dovaną priėmė Jurbarko rajono savivaldybės bibliotekos vedėja Rasida Stoškienė. Dovanotų knygų sąrašą galite rasti čia.
▲2025 11 11

Prezidentui Gitanui Nausėdai įteikta monografija „Papilė“.

2025 m. spalio 15 d. Papilėje (Akmenės r.) lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su ponia Diana Nausėdiene. Papilės rėmimo fondo administratorius Antanas Vaičius Prezidentui įteikė „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Papilė". Plačiau prašome skaityti internetiniame laikraštyje „Papilės kraštas“ https://www.papile.lt/lt/naujienos/papileje-lankesi-prezidentas.html.
▲2025 11 13

Leidykloje lankėsi Vykintas Pugačiauskas

Spalio 6 dieną „Versmės“ leidykloje lankęsis monografijos „JIEZNAS“ vyriausiojo redaktoriaus Juozo Pugačiausko sūnus, žinomas žurnalistas Vykintas Pugačiauskas atvežė netikėtai mirusio tėvelio namuose laikytą archyvą - monografijos iliustracijų nuotraukas, redaguojamus straipsnių rankraščius, kitą sukauptą medžiagą. 

Nuotraukoje - monografijos "JIEZNAS" atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė, tęsianti vyr. redaktoriaus Juozo Pugačiausko įpusėtus monografijos rengimo spaudai darbus, pristato Vykintui Pugačiauskui jau sumaketuotus monografijos straipsnius ir likusių būsimų darbų metmenis.

▲2025 10 14

Apie mus rašo

Žurnalo „Gimtoji kalba“ 2025 m. rugsėjo numeryje Nr. 9 (699) paskelbta dr. Artūro Judženčio „Versmės“ leidyklos išleistos knygos „Arnoldas Piročkinas. Jono Jablonskio gyvenimas ir darbai“ apžvalga, kurią skaitykite čia.
▲2025 10 08

Kviečiame į knygos pristatymą

Pristatymo renginio partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: https://www.facebook.com/events/818276457286323/

Dėkojame portalui Pozicija.org, paskelbusiam kvietimą į pristatymą:
https://www.pozicija.org/kvieciame-i-prof-mikloso-lukaco-de-perenio-knygos-pristatyma/ 

▲2025 09 29

Išleista Miclos Lukacs de Pereny knyga „NAUJABŪTYBĖS. Technologijos ir antropologiniai pokyčiai XXI amžiuje“

„Versmės“ leidykla išleido žinomo Lotynų Amerikos intelektualo, filosofo, vieno pagrindinių konservatyvios minties atstovų prof. Miklošo Lukačo de Perenio (Miclos Lukacs de Pereny) knygą „NAUJABŪTYBĖS. Technologijos ir antropologiniai pokyčiai XXI amžiuje“.

XXI amžiaus pirmoje pusėje pasaulis susiduria su neregėtais iššūkiais: pradedant klimato kaita ir baigiant geopolitinėmis įtampomis. Ore tvyro nuojauta, kad stovime ant didžiulių permainų slenksčio. Žmones apėmęs nerimas dėl to, ko galime tikėtis iš netolimos ateities.

Knyga atskleidžia, kokiu pražūtingu keliu suka Vakarų civilizacija ir kur jis mus nuvestų, jei tam nepasipriešinsime. Autorius gerai atskleidžia, kaip rutuliojosi idėjos, atvedusios mus ten, kur dabar esame, kas buvo tie vedliai, kurie mus vedė nuo Antikos laikų per Viduramžius, Renesansą, Apšvietą, XIX amžiaus idėjų audras iki dabarties laikų, ir kokia moralinė aklavietė atsiveria, kai trypiamas žmogaus orumas ir iš subjekto jis paverčiamas objektu.

Maloniai kviečiame įsigyti ir skaityti, knygos kaina leidykloje 10 eurų, su autoriaus autografu – 15 eurų.

▲2025 09 25

Gauta parama

2025 m. rugpjūčio 27 d. leidyklą pasiekė Dainos Grigėnienės 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „JIEZNAS“ (vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Jieznas.  ▲2025 09 11

Arnoldo Piročkino monografija „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai“ pristatyta Jurbarke

Rugpjūčio 24 d. Jurbarko savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta „Versmės“ leidyklos išleista Arnoldo Piročkino monografija „Jonas Jablonskis: gyvenimas ir darbai“. Jùrbarkas A. Piročkinui buvo artimas ir mielas, apie šį miestą ir jo apylinkes jis sudarė ir išleido knygą „Jurbarkas: istorijos puslapiai“, buvo išrinktas Jùrbarko garbės piliečiu, netoli Jurbarko yra A. Piročkino gimtasis Pãšvenčio kaimas. Pagerbiant A. Piročkiną ir siekiant išsaugoti jo atminimą, bibliotekoje yra įrengtas memorialinis A. Piročkino darbo kambarys, į kurį iš Vilniaus buvo perkelta profesoriaus asmeninė biblioteka, rašomasis stalas, etažerė, spausdinimo mašinėlė, stalinė lempa ir kiti asmeniniai daiktai.

Sekmadienio popietę į miesto šventę ir knygos pristatymą gausiai susirinkusiems dalyviams knygos redaktorius, profesorius Vitas Labutis papasakojo apie Joną Jablonskį, leidyklos vadovas Petras Jonušas – apie pristatomą knygą, o redaktorius dr. Artūras Judžentis – apie kitus A. Piročkino darbus. Prieš ir po pristatymo vyko koncertas.

Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir bibliotekos vadovė Rasida Stoškienė įteikė leidyklos atstovams nuostabias gėlių puokšes ir atminimo dovanas. Su Skaitytojų skyriaus vedėja Reda Pečkaitiene buvo aptarta galimybė bibliotekai padovanoti visas jau išleistas „Lietuvos valsčių“ serijos knygas, kurios būtų eksponuojamos ir laisvai prieinamos bibliotekos skaitytojams.

Po pristatymo leidyklos atstovai aplankė jaukias Jurbarko evangelikų liuteronų kapinaites, kuriose, šalia žmonos, A. Piročkinas atgulė amžino poilsio.

▲2025 09 18

Jūratę Statkutę de Rosales ir jos knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ prisimenant

Kviečiame pasižiūrėti Lietuvos televizijos laidą apie įžymiąją Venesuelos lietuvę, garsią žurnalistę, baltų proistorės tyrinėtoją, garbės mokslų daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir „Versmės“ leidyklos išleistą jos knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, nufilmuotą autorei lankantis Lietuvoje prieš 11 metų:

https://youtu.be/Mrqgl67tczo?si=erw7N_iPcGLgUuM3 

Taip pat žiūrėkite:

https://www.youtube.com/watch?v=qkJFpZDf1oU 

https://www.youtube.com/watch?v=MdLUSu2kcjk 

▲2025 08 21

Gauta parama

2025 m. liepos 26 d. ir 27 d. leidyklą pasiekė Elonos Pugačiauskienės 1000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „JIEZNAS“ (vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Jieznas.  ▲2025 07 30

Gauta parama

2025 m. liepos 26 d. leidyklą pasiekė Audronės Valerijos Kalvelytės 500,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „JIEZNAS“ (vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Jieznas.  ▲2025 07 30

Gauta parama

2025 m. liepos 24 d. leidyklą pasiekė Mindaugo Tamošiūno 1000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „JIEZNAS“ (vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Jieznas.  ▲2025 07 30

2025 m. liepos 23 d. mirė „Versmės“ leidyklos autorius, sociologas prof. Romualdas Grigas

Romualdas Grigas gimė 1936 m. sausio 25 d. Radviliškio rajono Asteikių kaime. 1954 m. baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą, 1959 m. Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą. Ten pat 1965 m. baigė aspirantūrą ir apgynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 1982 m. Sociologinių tyrimų institute (Maskva) apgynė habilituoto mokslų daktaro laipsnį. 1988 m. Lietuvos vadybos akademijoje jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1991 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 1997 m. išrinktas Tarptautinės informatikos akademijos (prie Jungtinių Tautų) tikruoju nariu, o 2003 m. – nariu korespondentu

1959–1960 m. Bartuškio žemės ūkio technikumo steigėjas – pirmasis direktorius. 1960–1962 m. dirbo ministerijose, 1965–1968 m. – Lazdijų rajono Aštrios Kirsnos atraminio-parodomojo ūkio direktoriumi. Nuo 1968 iki 1970 m. – Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. Nuo 2002 m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės, vėliau – Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutų skyriaus vadovas, VPU profesorius.

Mokslinių interesų ir tyrinėjimų sritys: socialinė organizacija ir jos pokyčiai, socialinė antropologija, socialinė vadyba, etnosocialinė organizacija. Ypač reikšmingos jo studijos apie lietuvių tautos civilizacines negalias ir socialinių įtampų Lietuvoje laukus. 2002 m. jam suteikta prestižinė Lietuvos valstybės mokslo premija.
Yra paskelbęs daugiau nei 20 monografijų bei mokslinių brošiūrų, apie 500 mokslinių ir tiek pat mokslo populiarinimo straipsnių, yra 17-os kolektyvinių monografijų bendraautoris, spaudoje paskelbęs ir dvi grožinės literatūros knygas.

Prof. R. Grigas yra pripažintas sociologijos mokslo autoritetas – buvo ilgametis Lietuvos sociologų draugijos prezidentas (dabar - garbės prezidentas). Aktyviai ir nuosekliai prisidėjo formuojant šio mokslo pagrindines kryptis ir ugdant jos kadrus. Buvo vienas iš iniciatorių dar sovietiniais metais buriant Baltijos šalių sociologų asociaciją. Bendradarbiavo tarptautinėje organizacinio vystymo asociacijoje (JODA). 1991 m. stažavosi Berlyne. Yra VPU senato, taip pat Socialinių tyrimų instituto tarybos narys, Lietuvos MA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus biuro narys, buvo ilgametis (1996–2003 m.) žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos pirmininkas, buvo tęstinių leidinių „Tautos akiračiai" (1993–1994 m.), „Lietuvių tauta ir pasaulis" (2000–2002 m.) iniciatoriumi.

Kaip profesorius buvo kviečiamas ir dėstė daugelyje Lietuvos universitetų.

Studijuodamas Maskvoje nuo 1956 m. buvo Lietuvos studentų ansamblio iniciatorius ir vadovas, nuo 1957 m. pagarsėjusio jungtinio Baltijos šalių studentų ansamblio „Balticum“ organizatorius ir vadovas. Aspirantūros metais su kitais bendraminčiais įkūrė lietuvių aspirantų klubą, buvo jo prezidentu.
Buvo Nepriklausomo strateginių tyrimų centro organizatorius (1992–1994 m.). Išrinktas šio centro ekspertų tarybos pirmininku, vadovavo daugeliui ekspertinių darbų, kaip antai: Lietuvos Konstitucijos (socialinio-filosofinio vertinimo), Naftos terminalo statybos (socialinio-politinio vertinimo), Lietuvos valstybinio valdymo reformos, Savivaldybių ir kitų įstatymų projektų. Dauguma šių darbų buvo aprobuota Lietuvos MA. Taip pat buvo Lietuvių pilietinių organizacijų forumo, sujungusio daugelį lietuvių visuomeninių organizacijų, organizatorius ir tarybos pirmininkas (2001-2003 m.).

„Versmės“ leidykla išleido R. Grigo knygas: „Dienoraščio langą pravėrus. 10 mano jaunystės metų (1956–1965)“, „Dienoraščio langą pravėrus. Antroji knyga. Mano brandos metai (1966–2012)“, „Lietuvių tautos išlikimo drama“, „Pralaimėjęs Kainas“, „Lietuvių tapatybė ir Europa. Istoriosofinis aspektas“, „Portretiniai eskizai“.

https://www.youtube.com/watch?v=ago-20JslYE 

Nuoširdi užuojauta artimiesiems.

„Versmės“ leidyklos kolektyvas

▲2025 07 23

Mirė istorikė Aldona Vladislava Vasiliauskienė

2025 liepos 12 d. mirė istorikė, ilgametė „Versmės“ leidyklos autorė Aldona Vasiliauskienė.

Aldona Vladislava Vasiliauskienė gimė 1945-aisiais Galvydžių kaime, Anykščių rajone.

Mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, įgijo kanklininkės specialybę. 1964–1975 metais dirbo įvairiose mokyklose Vilniuje. 1974-aisiais neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.

1975–2006 metais dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyresniąja darbuotoja, vėliau tapo pagrindine moksline darbuotoja Religijų tyrimų centre.

2004–2010 metais ji buvo vyresnioji mokslinė darbuotoja Šiaulių universitete, 2006–2008 metais – docentė Katalikų teologijos katedroje Vilniaus pedagoginiame universitete.

Nuo 1992-ųjų A. Vasiliauskienė tapo pirmąja intelektualinio katalikų judėjimo tyrėja Lietuvoje, ypač Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikloje. Jos iniciatyva buvo sukurta istorijos mokslų sekcija akademijoje, kuriai ji vadovavo 1992–2007 metais.

1990–2015 metais A. Vasiliauskienė buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė, šios akademijos metraštininkė.

Nuo 2001 metų istorikė užsiėmė Ukrainos studijomis – tyrė istorinius ir kultūrinius ryšius tarp lietuvių ir ukrainiečių.

Parašė ir sudarė daugiau nei 20 knygų, paskelbė daugiau nei 950 straipsnių.

A. Vasiliauskienė buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Kunigaikštienės Olgos trečiojo laipsnio ordinu, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, kitais Lietuvos ir Ukrainos apdovanojimais.

Nuoširdi užuojauta artimiesiems.

„Versmės“ leidyklos kolektyvas

▲2025 07 15

„Versmės“ leidyklos redaktorius V. Mačiekus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi

2025 m. liepos 6 d. Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, jos vardo garsinimą pasaulyje ir Lietuvoje, už nuopelnus lietuvių etninei kultūrai, aktyvią mokslinę ir kraštotyrinę veiklą apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi Petrą Venantą Mačiekų – „Versmės“ leidyklos vieną iš įkūrėjų, ilgametį redaktorių, parengusį ir išleidusį net 14 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų, daugybę straipsnių ir knygų, ekonomistą, kraštotyrininką, ilgametį „Ramuvos“ klubo vadovą.

„Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė nuoširdžiai sveikina gerbiamą nominantą redaktorių Venantą Mačiekų ir linki stiprios sveikatos, rengiant knygas ir įamžinant knygose Lietuvos miestelių istoriją ir etninę kultūrą.

▲2025 07 07

Arnoldo Piročkino monografija „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai“ – jau leidykloje

2025 m. birželio 30 dieną iš spaustuvės į leidyklą atvežta naujausia „Versmės“ leidyklos parengta spaudai ir išleista Arnoldo Piročkino knyga „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai".

Žymiausio Jono Jablonskio gyvenimo ir darbų tyrėjo, iškilaus lietuvių kalbos istoriko, habilituoto mokslų daktaro, Lietuvos valstybinės premijos laureato, Jurbarko garbės piliečio, kalbininko prof. Arnoldo Piročkino (1931–2020) šioje antroje, pataisytoje ir papildytoje monografijos „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai“ laidoje, remiantis gausia, dažnai dar neskelbta archyvine medžiaga, nagrinėjamas vieno iškiliausių lietuvių kalbos kalbininkų Jono Jablonskio (1860–1930) gyvenimas ir kalbotyros darbai. Aptariami jo sudaryti lietuvių bendrinės kalbos normų skirstymo principai ir jų praktinis taikymas; nuosekli jo kova su purizmu ir niekinama pažiūra į liaudies kalbą; lietuviškos rašybos pagrindai; dideli nuopelnai lietuvių gramatikos mokslui ir terminijai.

Monografiją palydi ir skaitytojams pristato J. Jablonskio vaikaičio Vytauto Landsbergio įžangos žodis, knygos redaktorių ir paties autoriaus pratarmės.

Skiriama kalbos specialistams ir kalbos dalykais besidominčiai visuomenei.

▲2025 06 30

Leidyklos atstovai lankėsi Prienuose

2025 m. birželio 18 d. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas priėmė „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „JIEZNAS“ (sudarytojas Juozas Pugačiauskas) rengėjus: Jiezno seniūną Algį Bartusevičių, istoriką Mindaugą Tamošiūną, atsakingąją redaktorę Živilę Driskiuvienę. Susitikime pristatyta rengiama monografija „JIEZNAS“, aptarti jos leidybos ir finansavimo klausimai. „Versmės“  leidykla monografiją „Jieznas“ ketina išleisti 2026 metais.

▲2025 06 26

Panevėžio krašto monografija „NAUJAMIESTIS“ jau leidykloje!

2025 m. balandžio 30 d. į „Versmės“ leidyklą iš spaustuvės atkeliavo „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „NAUJAMIESTIS“ . Monografijos vyriausioji redaktorė sudarytoja Stasė Raudonienė. 

Naujamiestis – 45-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų sukakčiai (1253–2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (1990–2020), Naujamiesčio pirmojo paminėjimo 440 metinėms (1584–2024), kitiems svarbiausiems Naujamiesčio krašto istoriniams įvykiams.

193 monografijos straipsniuose, parašytuose 106 autorių (iš jų - 2 profesoriai, 14 mokslo daktarų) pasakojama Naujamiesčio krašto istorija, ypač daug dėmesio skiriama Žmogui - mylinčiam Tėvynę Lietuvą, dirbančiam, kuriančiam, iškentusiam ne vieną okupaciją, bet nepalūžusiam nuo patirtų kančių.

Monografijos „Naujamiestis“ sutiktuvės vyks 2025 m. gegužės 17 d. (šeštadienį) 12 val. Naujamiesčio (Panevėžio r.) kultūros centre-dailės galerijoje (S. Nėries g. 14, Naujamiestis, Panevėžio r.).

▲2024 05 07

Skelbiami konkurso„RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ nugalėtojai

Šių metų konkursui buvo atsiųsta 290 darbų su dailiai parašytu Lietuvos vardu. Kaip ir kasmet, konkurse aktyviausiai dalyvavo jaunieji patriotai iš visos Lietuvos mokyklų ir darželių. Konkurso darbais galite pasigrožėti ČIA.

Skelbiame 2025 metų konkurso „Rašau Lietuvos vardą“ nugalėtojus, kurie buvo išrinkti internetiniu balsavimu, ir „Versmės“ leidyklos komisijos atrinktus darbus.

Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus ir jų mokytojus bei dėkojame visiems konkurso dalyviams, kūrybiškai įamžinusiems Lietuvos vardą.

Visų Jūsų atsiųsti darbai yra nuostabūs. Ačiū Jums!

▲2024 05 06

2025 m. kovo pabaigoje iškeliavo redaktorius Juozas Pugačiauskas

Juozas Pugačiauskas gimė 1948 m. birželio 29 d. Prienų rajono, Jiezno apylinkės Lingėniškių kaime.

1965 m. baigė Jiezno vidurinę mokyklą. Dirbo Prienų rajono laikraščio „Naujas gyvenimas“ redakcijoje, vėliau – Jiezno apylinkės „Nemuno“ kultūros namų direktoriumi. 1967 m. įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą, Istorijos-filologijos fakultetą. 1972 m. baigęs aukštuosius mokslus, gavo žurnalisto diplomą. Porą metų dirbo Liaudies meno draugijoje vyresniuoju konsultantu, atsakinguoju sekretoriumi. 1974 m. buvo priimtas į Valstybinį radijo ir televizijos komitetą, TV programų direkciją, vyresniuoju redaktoriumi. 1976 m. pervestas į Vyriausiosios laidų vaikams ir jaunimui redakcijos Jaunimo laidų skyrių. 1985 m. paskirtas šio skyriaus vedėju, nuo 1988 m. ­ vyresnysis redaktorius. 1989 m. pervestas toms pačioms pareigoms į TV programų direkciją. 1990 m. paskirtas TV programų direkcijos pasikeitimo ir kino laidų skyriaus vedėju. 1991 m. pradėjo dirbti Komercijos ir užsienio ryšių direkcijoje vyresniuoju redaktoriumi. 1996 m. mokėsi Baltijos medijų centre Bornholmo saloje (Danija) prodiuserių kursuose. 2000 m. perkeltas į Komercijos direkcijos TV reklamos skyrių. Kūrė, adaptavo vaizdo reklamas, rengė reklaminių siužetų laidą „TV katalogas“.

Juozas Pugačiauskas rengė įvairios tematikos laidas, už ką yra apdovanotas diplomais, padėkomis, garbės raštais. Yra filmo „Okupuoti, bet nenutildyti“ (apie 1991 01 13 įvykius ir TV darbuotojų darbą) bendraautoris, TV filmų „Jūrų karininkai“ ir „Elena keliauja į Lietuvą“ scenarijų autorius.

Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje dirbo iki 2001 m. gruodžio 13 d. Vėliau pagal Kauno paslaugų darbuotojų profesinio rengimo centro, Diabeto ir Nefrologų asociacijų užsakymus kūrė filmus, laidas, reklaminius siužetus. Žurnalistų draugijos atsakingasis sekretorius, Lietuvos darbo federacijos tarybos narys, Prienų rajono Jiezno miesto bendruomenės narys.

2009 m. parengė ir išleido knygą „Dzindzakės žemei prabilus“ apie unikalų Vėžionių kaimą, esantį prie Dzindzakės upelio, jo apylinkių istoriją, žmonių papročius.

Nuo 2001 m. „Versmės“ leidykloje rengė „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Jieznas. Stakliškės“, buvo knygos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius; parašė nemažai straipsnių būsimai monografijai. Juozas surinko daug išnykusių Jiezno krašto žodžių, posakių, kurie atskiru straipsniu pateks į knygą. Monografiją parengė spaudai, bet išleisti nebespėjo.

2009 m. Juozas dalyvavo visose leidyklos organizuotose „Lietuvos tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą“ kelionėse, knygų pristatymuose, renginiuose. Dažnai atbėgdavo į leidyklą nešinas paties iškeptu karštu gardžiu obuolių pyragu, gražiai dainuodavo, deklamuodavo eiles. Redaktorius Juozas Pugačiauskas buvo doras, nuoširdus ir šiltas žmogus, be galo mylėjęs savo šeimą, tėviškę ir jos žmones – tikras Jiezno krašto šviesulys.

Nuoširdžiausia užuojauta žmonai, sūnums Vykintui ir Tautvydui, vaikaičiams.

„Versmės“ leidyklos kolektyvas

▲2025 04 03

Elektroniniu formatu išleista Birutės Gaigalienės atsiminimų knyga „Gyvenimo etiudai“

2025 m. balandžio 1 d. elektroniniu formatu „Versmės“ leitykla išleido Birutės Gaigalienės atsiminimų knygą „Gyvenimo etiudai“, kurios popierinė laida buvo išleista ir skaitytojus pasiekė 2024 09 11.

„Gyvenimo etiudai“ – gydytojos, mokslininkės Birutės Gaigalienės prisiminimų knyga apie vaikystę ir jaunystę, prabėgusią tarpukario, Antrojo pasaulinio karo ir sovietinėje Lietuvoje. Prisiminimuose lengvu stiliumi, žaismingai pasakojama apie gyvenimą, Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto, laikinosios Lietuvos sostinės Kauno realijas prieš Antrąjį pasaulinį karą, išgyvenimus karo ir sovietinės okupacijos metais.

Popierinės ir elektroninės knygos išleidimu rūpinosi autorės sūnus prof. Gediminas Gaigalas.

Knygos dailininkė Ona Liugailienė, knygos apimtis 168 p.

Elektroninę knygą nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia.

▲2025 04 01

Kviečia konkursas „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“

Senajame Kvedlinburgo vienuolyno metraštyje aprašant 1009-ųjų kovo 9-osios įvykius buvo pirmą kartą paminėta LIETUVA.

Šiemet – 2025-aisiais – sukanka jau 1016 metų nuo šio pirmojo istorinio mūsų šalies paminėjimo, ir šiemet Kovo 9-oji bus jau šeštą kartą minima oficialiai, nes 2019 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ji buvo įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą.

Maloniai kviečiame visus – ir jaunesnius, ir vyresnius – dalyvauti šiam svarbiam įvykiui ir sukakčiai skirtame „Versmės“ leidyklos rengiamame kasmetiniame – šiemet jau 16-ame – konkurse  „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“.

Konkurso ir Kovo 9-osios atmintinos dienos paminėjimo esmė yra tokia:

Kovo 9-ąją – Lietuvos pirmojo istorinio paminėjimo dieną – kur tuo metu bebūtume, prasmingai ir gražiai užrašykime vieną vienintelį žodį – LIETUVA – ir pasidalinkime tuo su kitais, pakvieskime ir juos užrašyti šį svarbiausią žodį.

O jei Jūsų užrašyta LIETUVA pasieks ne tik Jūsų bičiulius, bet ir „Versmės“ leidyklą – taps ir šio konkurso dalyve.

Konkursui skirtas Jūsų užrašo LIETUVA nuotraukas, filmukus ar pačius užrašų kūrinius kartu su trumpu palydimuoju tekstuku maloniai prašome iki kovo 25 d. atsiųsti mums adresu lietuvai1000@versme.lt arba paprastu paštu – „Versmės" leidyklai, Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius.

Ankstesnių 15-os konkursų „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ darbais – o jų bemaž 4 800 (!) – kviečiame pasigrožėti Kovo 9-osios konkurso darbų galerijoje.

▲2025 02 20

Netekome redaktoriaus Antano Šimkūno

2025 m. vasario 21 d. netekome „Versmės“ leidyklos redaktoriaus, žurnalisto, publicisto, Pasvalio garbės piliečio, nuostabaus ir šilto žmogaus Antano Šimkūno.

Antanas Šimkūnas gimė 1931 m. gegužės 27 d. Pasvalio rajono, Daujėnų valsčiaus Petraičių kaime, ūkininkų šeimoje. 1944 m. baigęs Daujėnų Prezidento Antano Smetonos pradinę mokyklą, mokslus tęsė Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje, kol 1948 m. buvo pašalintas iš jos už bažnyčios lankymą. Po tarnybos sovietinėje kariuomenėje 1956 m. baigė Panevėžio vakarinę darbininkų jaunimo vidurinę mokyklą ir pradėjo darbą „Panevėžio tiesos“ redakcijoje. Tais pačiais metais neakivaizdžiai pradėjo studijas Vilniaus universitete, 1962 m. gavo žurnalisto diplomą. Tais pačiais metais buvo atleistas iš „Panevėžio tiesos“ kultūros skyriaus vedėjo pareigų už lankymąsi bažnyčioje per motinos laidotuves.

1964 m. pradeda darbą Lietuvos radijo ir televizijos komitete tarptautininkų apžvalgininkų grupėje. Iki išėjimo į pensiją 2001 m. vedė radijo laidą „Pasaulis ir Lietuva“. Po nepriklausomybės atkūrimo vadovavo Radijo monitoringui, leido savaitraštį „RTV bangos“. Po tragiškų Sausio 13-osios įvykių padėjo parengti baltąją knygą „Lietuva 01 13“, kuri buvo išleista lietuvių ir anglų kalbomis. 1997 m. „Minties“ leidykla išleido Antano Šimkūno parengtą knygą „Daujėnai. Gyvenimas ir rezistencija prie Orijos“, kurios papildytas leidimas pakartotas 2004 m. Pažymint dešimtąsias Sausio 13-osios metines, išleista Antano Šimkūno knyga „Kalbėsime, kol gyvi“, o penkioliktųjų metinių proga – „Sausio 13-oji. SSRS propagandinio karo užkulisiai“. 2012 m. parengė ir išleido autobiografinę knygą „Susitiksim prie ąžuolo“, o 2022 m. – „Lietuva grįžta į pasaulį“. Visose šiose knygose panaudojami dienoraščiai, kuriuos Antanas Šimkūnas rašė nuo mokyklos suolo.

„Versmės“ leidykloje redaktorius Antanas Šimkūnas parengė ir išleido „Lietuvos valsčių“ serijoje monografiją apie savo gimtąjį kraštą – „Daujėnai“ (2015 m.).

A. Šimkūnas nuo 1958 metų buvo Žurnalistų sąjungos narys. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
Nuoširdi užuojauta dukterims ir anūkams.

„Versmės“ leidyklos kolektyvas
▲2025 03 10

Apie mus rašo

2024 02 (46) žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ numeryje redaktorius dr. Artūras Judžentis paskelbė straipsnį „Okupuotosios Lietuvos lietuvių kančių ir kovos dienoraštis“. Straipsnį skaitykite čia.
▲2025 02 20

Apie mus rašo

2025 m. vasario 11 d. laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ paskelbtas Eligijaus Daugnoros straipsnis „Knygos apie Panemunio valsčių pristatyme – ir graudžios, ir linksmos istorijos“ apie Rokiškio krašto monografijos „PANEMUNIS. ČEDASAI SUVAINIŠKIS“ sutiktuves Rokiškio krašte. Straipsnį skaitykite čia.
▲2025 02 19

Monografijos „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ pristatymas Rokiškio krašte

Vasario mėn. 7–8 dienomis monografija „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ buvo pristatyta penkiose vietovėse, kurioms aprašyti ji skirta. Pirmiausia su knygų siunta aplankėme prie Nemunėlio upės ir vaizdingo šilo prisišliejusiame Kazliškio miestelyje. Nors miestelis nedidelis, į monografijos sutiktuves susirinko apie 30 žmonių. Kazliškėnus supažindinau su „Lietuvos valsčių“ serija, papasakojau monografijos atsiradimo aplinkybes ir pateikiau pluoštą praeities įdomybių, kurios nepateko į knygą. Kazliškio kraštą pažįstu neblogiau kaip gimtąjį Žiobiškio, nes iš už kilometro į pietus nuo Kazliškio esančio Veselavos kaimo yra kilusi mano mama ir jos tėviškėje tekdavo dažnai viešėti.
Kita stotelė Konstantinavoje, kažkada buvusiame palivarke, sovietmečiu – žemės ūkio profesinės technikos mokyklos gyvenvietėje. Ši mokykla rengė plataus profilio specialistus keliems aplinkiniams rajonams ir prisidėjo prie to, kad Lietuva neatsiliktų nuo pasaulio techninės pažangos. Čia žmonių susirinko dar gausiau – apie 40.

Vasario 7 d. užbaigėme Panemunyje, buvusio valsčiaus centre. Į knygos pristatymą sugužėjo rekordinis knygos mėgėjų būrys – apie 80. Visi sunkiai tilpo salėje. Dalyvavo garbingų svečių: Rokiškio vicemeras A. Taparauskas, Rokiškio savivaldybės narys E. Vilimas, Panemunio klebonas A. Kvedaravičius, Rokiškio savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja I. Gajauskienė, Pandėlio seniūnas A. Kulys, buvęs Seimo narys A. Kazulėnas. Tarp susirinkusių – buvę mokytojai, bibliotekininkai, krašto šviesuoliai. Renginį organizavo Panemunio bibliotekininkė E. Baronienė. Papasakojau apie „Lietuvos valsčių“ seriją, jos ištakas, į knygą nepatekusių įdomybių. Įdomiausia visiems buvo sielių plukdymas Vyžuonos upe ir toliau Nemunėliu – iki Rygos. Renginį paįvairino V. Konstanblackienės vadovaujamas „Suvainijos“ ansamblis.

Vasario 8 d. pradėjome nuo Čedasų. Čia susirinko apie 30 žmonių. Vėl kalbėjau maždaug tą patį, ką ir ankstesnėse vietose. Renginį organizavo Čedasų bibliotekininkė D. Kumpauskienė, koncertavo žiobiškėnų etnografinis ansamblis „Vengerinė“ (vadovė – A. Kežutienė).

Monografijos pristatymo maratoną užbaigėme prie pat Latvijos prisiglaudusiame Suvainiškio miestelyje. Renginį organizavo Suvainiškio bibliotekininkė R. Šimėnienė. Dalyvavo apie 50 žmonių. Pristatymo klausė ir antrąsyk tą dieną koncertavo „Vengerinė“. Čia plačiau papasakojau apie kraštotyros judėjimą sovietmečiu, Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą, „Versmės“ leidyklos atsiradimą.
Po penkių pristatymų dar daugiau sustiprėjo mano įsitikinimas, kad „Lietuvos valsčių“ monografijų žmonėms net labai reikia.

Venantas Mačiekus, monografijos „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas

Nuotraukos Algio Naručio
▲2025 02 19

Monografijos „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ pristatymas Vilniuje

Vasario 1 d. Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje vykusiame metiniame Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedrulių“ susibūrime buvo pristatyta „Versmės“ leidyklos išleista 44-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“. Monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Venantas Mačiekus trumpai pristatė knygą pažymėdamas, kad tai yra šeštoji tokio pobūdžio monografija apie Rokiškio rajoną. Monografijos egzemplioriai buvo įteikti vienaip ar kitaip prie monografijos išleidimo prisidėjusiems svečiams iš Rokiškio – merui R. Godeliauskui, vicemerei A. Kaupienei, Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjai I. Matelienei, Rokiškio J. Keliuočio bibliotekos direktorei D. Vilkickienei, „Gimtojo Rokiškio“ redakcijai, taip pat susibūrime dalyvavusiems autoriams. Renginio dalyviai teigiamai atsiliepė apie monografijos turinį, žavėjosi jos meniniu apipavidalinimu.

Monografiją pristato sudarytojas, redaktorius Venantas Mačiekus	Panemunio pristatymas. Knygos sudarytojas Venantas Mačiekus ir rokiškėnų klubo pirmininkas, knygos rėmėjas Algis Narutis (dešinėje)
Monografija įteikiama autoriui, disidentui Petrui Plumpai	Monografija įteikiama autoriui Audriui Kopustinskui

Nuotraukos Klaudijaus Driskiaus

▲2025 02 19

Monografija „PANEMUNIS. ČEDASAI. SUVAINIŠKIS“ jau leidykloje!

2025 m. sausio 29 d. į „Versmės“ leidyklą iš spaustuvės „Standart Impressa“ atkeliavo naujausia „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „PANEMUNIS. ČEDASAI SUVAINIŠKIS“ . Monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Venantas Mačiekus.  Tai jau 14-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, parengta „Versmės“ leidyklos patriarcho, redaktoriaus Venanto Mačiekaus! Nuoširdžiai dėkojame ir sveikiname!

„Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“ – 44-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui (1990– 2020), Čedasų 525-osioms (1499–2024), Kazliškio 455-osioms (1567–2022), Panemunio 440-osioms (1581–2021), Suvainiškio 410-osioms (1612–2022) metinėms. Išleidus šią monografiją, „Lietuvos valsčių“ seriją sudaro 59 tomai, 68 456 puslapiai, 5 446 straipsniai, kuriuos parašė 2 647 autoriai.

Monografijoje 73 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 13 mokslo daktarų) aprašo Panemunio apylinkių gelmių sandarą, saugomomis rūšimis garsią Juodymų pelkę, Panemunio, Čedasų, Suvainiškio, Kvetkų miestelių, Kazliškio bažnytkaimio, bažnyčių ir parapijų istoriją, Suvainiškio žydų bendruomenės gyvenimą, sovietų okupantų represijas ir ypatingai atkaklų partizanų priešinimąsi okupantams, kolūkių kasdienybę, dabartinę Kazliškio seniūniją, kaimo bendruomenes, iškilesnius ūkininkus. Daug dėmesio monografijoje skiriama švietimui ir kultūrai – miestelių ir kaimų mokykloms, bibliotekoms ir jų veiklai, meninei saviveiklai. Aprašoma tradicinė etninė panemuniečių kultūra,šnektos ypatybės, pateikiamas pluoštas tautosakos. Detaliai apibūdinamas Čedasų ir Suvainiškio bažnyčių dailės paveldas, Panemunio varpų istorija. Taip pat spausdinamas įžymesnių iš šio krašto kilusių žmonių sąrašas, pateikiami žemėlapiai, asmenvardžių rodyklė, kurioje rasite nuorodas apie monografijoje paminėtą 7 401 asmenį.

Monografija pristatymo renginiai:

- vasario 1 d., šeštadienį, 11 val., Vilniaus rokiškėnų klube PRAGIEDRULIAI, Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje, Žirmūnų g. 6, Vilniuje,

- vasario 7 d., penktadienį, 12 val., Rokiškio r. savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos Kazliškio filiale,

- vasario 7 d. 14.30 val., penktadienį, Konstantinavos filiale,

- vasario 7 d. 17 val., penktadienį, Panemunio filiale,

- vasario 8 d. 11 val., šeštadienį, Čedasų filiale,

- vasario 8 d. 14 val., šeštadienį, Suvainiškio filiale.

Knygos apimtis 1572 psl., kaina 50 eurų. Maloniai kviečiame įsigyti ir skaityti.

▲2025 01 29