Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

 


„Versmės“ leidyklos naujienos ir skelbimai. 2014 metai

2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007     2005     2004     2001–2003

2014 12 31

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2014 m. gruodžio 31 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2014 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas dailėtyrininkės Jolantos Zabulytės  straipsnis „Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklai“ (LLT:2014-7/57-240/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KUPIŠKIS“ etnologijos  skyriui. 

Straipsnyje aptariami XIX a. pab. – XX a. I pusės ir šiuolaikiniai įvairių tipų Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklai: lieti, kaltiniai ir vamzdiniai kryžiai, akmeniniai kryžiai ir mediniai paminklai formos ir tradicijų tęstinumo aspektais. Apibūdinus Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklus galimos šios išvados.

Masinės gamybos lietų kryžių išlikę palyginti nemažai, o tai, kaip ir akmeninių paminklų atveju, liudija buvus turtingą kraštą. Ankstyviausias – 1857 m. pastatytas lietas kryžius, kiti datuoti paminklai priklauso XIX a. II pusei – XX a. I pusei ir tai sutampa su šių kryžių paplitimu Lietuvoje. Aukštaitijoje ir kituose regionuose plitę modeliai čia nebuvo populiarūs arba dalis jų neišliko, kai kurie priklauso retiems, keletas – unikaliems, kitose vietovėse kol kas neužfiksuotiems pavyzdžiams. Formos požiūriu vyrauja kuklaus dekoro vientisos juostos kryžiai, o ažūrinio dekoro modelių mažiau ir dauguma jų neogotikos stilistikos, sutinkami įvairiose Lietuvos kapinėse, tačiau esama ir retesnių formų.

XIX a. II pusės – XX a. I pusės kaltinių kryžių Kupiškio kapinėse išliko dešimt, nors 1988 m. jų būta dvidešimt aštuoni. Seniausias datuotas paminklas žymi 1861 m. palaidojimą, pagal struktūrą vyrauja Aukštaitijos regionui būdingi dvistiebiai kryžiai. Dauguma išlikusių ir dalis prarastų kaltinių kryžių pasižymi dekoro motyvų ir komponavimo principų savitumu, pvz., kryžma akcentuojama keturlapiu gėlės žiedu, skersiniuose ir stiebe naudojami skirtingo piešinio motyvai, esama originalių skersinių vidaus dekoro pavyzdžių. Neišliko ir keletas P. Buzo kaltų dvistiebių kryžių, tačiau esama dviejų šio kalvio darbo saulės formos vienastiebių paminklų. Galima spėti, kad pagal stilistiką šiam autoriui priklauso ir 1873 m. pastatytas kryžius, tačiau tam patvirtinti trūksta duomenų.

Kaip ir visoje Lietuvoje, šiuolaikinių antkapinių kaltų kryžių palyginti mažai – tik šeši. Dalies dvistiebių stilistika artima seniesiems paminklams, kiti pasižymi lakonišku dekoru, skirtingais nei senųjų dekoro komponavimo principais. Vienastiebių kaltų kryžių stilistika dažnai primena geležinių viršūnių-saulučių formas ir tai atspindi šiandienos Lietuvoje paplitusią tendenciją.

Maždaug nuo XX a. 5–6-ojo dešimtmečių Lietuvoje plitę vamzdiniai kryžiai Kupiškio kapinėse nėra populiarūs – iki 2013 m. jų pastatyta dvylika. Pridėtinis dekoras daugeliu atvejų panašus į kituose Lietuvos regionuose sovietmečiu kurtų šio tipo paminklų, tačiau esama ir savitų kompozicinių sprendimų, pvz., kvadratinio „rėmo“ kryžmoje panaudojimas.
XIX a. II pusėje – XX a. I pusės/vidurio laikotarpiu pastatytų akmeninių kryžių yra nemažai, kaip ir kitose vietovėse, vyrauja dvi formos – paprasti kryžiai ant aukšto arba žemesnio postamento ir medžio kamieną su nukirstomis šakomis imituojantis neoromantizmo stilistikos variantas. Daugumą tokių paminklų atliko vietiniai meistrai. Išskirtiniu Kupiškio kapinių akmeninių kryžių bruožu galima laikyti gana aukštus kryžius su trilapiais skersinių galais ant neaukšto postamento. Keletas šiuolaikinių paprastų akmeninių kryžių su aukštu postamentu liudija XIX a. tradicijos tęstinumą, tačiau esama ir improvizacijų. Tai – Žemaitijai buvusių būdingų akmeninių monolitinių koplytstulpių variacija, stilizuotų koplytstulpių deriniai su stelomis.

Pagal Kupiškio apylinkėse buvusius pavyzdžius galima teigti, kad XIX a. pab. – XX a. I pusėje šiame krašte buvo statomi Aukštaitijai būdingi „grybo“ ir „žibinto“ tipų mediniai stogastulpiai, mėgti puošnūs kryžiai su koplytėlėmis-altorėliais, būta ir koplytstulpių su atviromis koplytėlėmis. Šiandien šios tradicijos bruožų Kupiškio kapinėse neaptikta – pastatytas tik vienas, daugiau Žemaitijos paminklams būdingą formą atspindintis stogastulpis, monumentalių medinių kryžių nedaug, jie santūraus dekoro, ir, kaip ir visoje šiandienos Lietuvoje, vyrauja koplystulpių bei koplytėlių ant žemės interpretacijos – įvairių tūrių skulptūriniai stulpai, dažniausiai su reljefiniais arba bareljefiniais Rūpintojėliais.

Šis 7-asis, paskutinis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2014 metų tomo straipsnis yra 240-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 57-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2014 12 31


2014 12 29

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2014 m. gruodžio 29 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2014 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas agrochemiko Vyto Mašausko  straipsnis „Skapiškio valsčiaus dirvožemiai ir jų savybės“ (LLT:2014-6/22-239/GL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SKAPIŠKIS“ geologijos  skyriui. 

Remiantis atliktais dirvožemio tyrimais bei literatūros šaltiniais, straipsnyje nagrinėjama Skapiškio kraštui būdingos dėl ledynų įtakos susidariusios dirvodarinės uolienos ir dirvodaros procesai, suformavę įvairius pagal kilmę ir granuliometrinę sudėtį dirvožemius, pateikiamas jų geografinis išsidėstymas buvusio Skapiškio valsčiaus teritorijoje, aptariama agrocheminių savybių – rūgštumo, fosforingumo, kalingumo – kaita, apimanti beveik ketvirtį amžiaus, pateikiamas dirvožemių našumo įvertinimas.

Lietuvos, taip pat ir Skapiškio krašto dirvožemiai formavosi ant kvartero periodo sąnašų, kurios įvairaus storumo sluoksniu dengia visą šalies teritoriją. Šalies teritorijoje buvo ne mažiau kaip trys ryškūs apledėjimai ir du tarpledynmečiai.

Skapiškio valsčiui priklausanti teritorija priskiriama Lietuvos Vakarų Aukštaitijos plynaukštės rajonui. Jam būdingas įvairus ir sudėtingas reljefas. Čia daubotas paviršius kaitaliojasi su besitęsiančiomis lygumomis. Į rytus kalvotumas didėja. Vakariniu pakraščiu per Skapiškį šiaurės rytų link tęsiasi stambiai banguota moreninė lyguma, paįvairinta riedulingų ruožų, išraižyta senslėnių. Priklausomai nuo reljefo, klimato, augalijos, gyvūnijos ir ūkinės žmogaus veiklos, veikiant įvairiems dirvodaros procesams – dekalcifikacijai, dekarbonizacijai, rudžemėjimui, glėjėjimui, jaurėjimui, durpėjimui ir pelkėjimui – susidarė skirtingi dirvožemiai.

Buvusiame Skapiškio valsčiuje, kur banguotas paviršius kaitaliojasi su besitęsiančiomis lygumomis, pagal ankstyvesnę klasifikaciją (TDV-96) vyrauja velėniniai jauriniai glėjiškieji (JvP1), kiek mažiau – velėniniai glėjiškieji (VG1) dirvožemiai, o pagal 1999 m. priimtą LTDK-99 klasifikaciją, suderintą su FAO, – glėjiškieji išplautžemiai (IDg) ir glėjiškieji rudžemiai (RDg ). Pakilesnėse vietose mažesniais masyvais, pagal TDV-96 klasifikaciją, sutinkami automorfiniai (normalaus drėgnumo, tik epizodiškai per drėgni) velėniniai jauriniai menkai pajaurėję (J1v) dirvožemiai, o pagal LTDK-99 klasifikaciją – išplautžemiai (ID). Reljefo pažemėjimuose, pagal TDV-96 klasifikaciją, yra velėniniai glėjiniai (VG2), vietomis puveningi glėjiniai (VG2p) ir pelkiniai (P) arba pagal LTDK-99 klasifikaciją, – šlynžemiai (DL) ir durpžemiai (PDž).

Dauguma Skapiškio valsčiaus dirvožemių susiformavo ledyno atneštose įvairios granuliometrinės sudėties moreninėse uolienose. Vyrauja priesmėliai ir priemoliai. Būdingas jų bruožas – riedulingumas ir karbonatingumas. Kitos uolienų grupės, kaip fliuvioglacialinės uolienos, kurias suklojo tirpstančių ledynų vanduo skeletingų smėlių, rečiau žvyro pavidalu, arba limnoglacialinės uolienos, kurios nusėdo ledynų stovinčiame vandenyje įvairaus sunkumo priemolio, molio bei smėlio pavidalu, suformavo dirvožemius, Skapiškio valsčiaus teritorijoje įsiterpusius nedideliais ploteliais. Aliuvinės uolienos nusėdo, ir šis procesas tęsiasi upių ir ežerų salpose ir net mažų upelių slėniuose. Skapiškio krašte jų sutinkama mažesniais ploteliais. Daugiausia tai lengvo priemolio ir priesmėlio sąnašos. Organogeninės uolienos susidarė poledyniniu laikotarpiu iš augalijos ir drėgmės pertekliaus reljefo žemumose. Pagal augaliją, sumineralėjimo laipsnį dažniausiai priskiriamos žemapelkėms.

Įvairių dirvožemių savybės – granuliometrinė sudėtis, drėgmės režimas, humusingo sluoksnio storis, rūgštumas, augalų maisto medžiagų kiekis – įvertintos pripažintais tyrimų metodais ir išreikštos vienu bendru dirvožemio savybių rodikliu – boniteto, arba derlingumo, balu, taikant 100 balų sistemą, leidžia palyginti dirvožemius vienus su kitais. Pagal 2011 m. VĮ Registrų centre įregistruotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro rodiklių duomenis, Skapiškio seniūnijos žemės ūkio sklypų našumas įvertintas 42,40 balais, kai Kupiškio rajono visų seniūnijų vidutinis žemės ūkio sklypų našumo balas – 41,80. Pažymėtina, kad Kupiškio rajono seniūnijoms priklausomų sklypų našumas (41,80 balo) beveik sutampa su Lietuvos vidutiniu žemės sklypų našumu (41,85 balo).

Šis 6-asis, „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2014 metų tomo straipsnis yra 239-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 22-asis iš geologijos dalykinės srities. ▲2014 12 31


2014 12 27

Gauta parama

2014 m. gruodžio 27 d. leidyklą pasiekė  Gitanos Šumnauskaitės-Šalčiuvienės 500,00 Lt parama rengiamai monografijai „PAŠVITINYS“. Dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys.  ▲2014 12 30


2014 12 23

Gauta parama

2014 m. gruodžio 23 d. leidyklą pasiekė  UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo (generalinis direktorius p. Valentas Stadalnykas) 3 000,00 Lt parama rengiamai monografijai „ONUŠKIS“. Dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Onuškis.  ▲2014 12 30


2014 12 23

Gauta parama

2014 m. gruodžio 23 d. leidyklą pasiekė  Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 6 000,00 Lt parama rengiamai monografijai „SENDVARIS“. Dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Sendvaris.  ▲2014 12 30


2014 12 23

Gauta parama

2014 m. gruodžio 23 d. leidyklą pasiekė Ramygalos krašto žmonių 345,00 Lt parama (Vytautas Kuodis (10 Lt), Aleksandras Jablonskis (5 Lt), Valentinas ir Dalia Kriaupai (30 Lt), Nijolė ir Romualdas Vilkai (50 Lt), Stanislava Barauskienė (10 Lt), Gražina Kemzūrienė (20 Lt), Antanas ir Vladas Kalvaičiai (20 Lt), Petras Muraška (10 Lt), Danutė Buliauskienė (20 Lt), Rimas Selvenis (100 Lt), Juozas Sūdžius (50 Lt), Gražina Švilpaitė (20 Lt) rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Paramą surinko Regina Narsutienė. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 12 30


2014 12 23

Gauta parama

2014 m. gruodžio 23 d. leidyklą pasiekė Ramygalos krašto žmonių 40,00 Lt parama (Eglė Padvelskienė (10 L), Kristina Miškinienė (30 Lt) rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Paramą surinko Liuda Basijokienė. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 12 30


2014 12 22

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2014 m. gruodžio 22 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2014 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Rimutės Garnevičiūtės  straipsnis „Katalikų laidotuvių apeigos: papročiai ir religingumo raiška (Kupiškio apylinkės, XX a. antroji pusė–XXI a. pradžia)“ (LLT:2014-5/56-238/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KUPIŠKIS“ etnologijos  skyriui. 

Straipsnyje, remiantis Kupiškio krašte surinkta etnografine medžiaga ir ankstesniais autorių užrašymais, analizuojami katalikų laidotuvių papročiai bei religingumo raiška laidotuvėse Kupiškio krašte. Atliktas tyrimas parodė, kad kultūrinės, ekonominės sąlygos šalyje lemia laidotuvių papročių formas. Įmonių teikiamos paslaugos artimos tradicinėms, tam turi įtakos ir rinkos sąlygos, kur pasiūlą neretai nulemia paklausa. Esant tradicinei kultūrai, laidotuvėse svarbiausia dimensija buvo santykiai: šeimos, giminės, skirtingų kartų, vietinės ir parapijos bendruomenės, santykiai su mirusiuoju. Visa apimantis santykis buvo su Dievu, kuris užtikrino ir visų kitų santykių kokybę. Mokamos laidojimo paslaugos sujaukė šių santykių tinklą, ryški tendencija laidotuvėms tapti uždarame šeimos, giminės ir draugų rate vykstančiu įvykiu. Įdomu, kad laidotuvių erdvei persikėlus į nuomojamas patalpas, atsirado mirusiojo santykį su namu išreiškiantis paprotys – trumpas sustojimas prie jų. Katalikų laidotuvėse reikšmingą vietą užima religinė raiška. Žmogui mirštant, jį šarvojant naudotos sakramentalijos, kurias pamaldžiai naudojant kliautasi Bažnyčios maldomis, šie elementai katalikų laidotuvėse išliko iki mūsų dienų. Esminis pokytis – išnykus maldos prašymui iš kvietimo į laidotuves žodinės formulės, pakito ir budėjimo laiko paskirties suvokimas – malda nėra pagrindinis veiksmas laidotuvėse. Šis pokytis atsirado veikiant sekuliarizacijai, nulėmusiai katalikiškos tapatybės krizę. Kupiškio krašte svarbi pamaldumo praktika laidotuvėse (seniau ir mirusiųjų minėjimuose) yra Švč. Jėzaus Vardo rožinio giedojimas. Unikali, tik šiame krašte fiksuojama maldingumo praktika – 129 psalmių giedojimas meldžiantis už mirusįjį ir jo giminės mirusiuosius. Kupiškio krašte naudojamas giesmynas „Giesmės giedamos už mirusius“ – Bažnyčios rekomenduojamų ir liaudies sukurtų giesmių rinkinys. Atlikus religinės raiškos analizę daroma išvada, kad liaudišką pamaldumą laidotuvėse suformavo krikščioniškojo tikėjimo principai, be to, fiksuojamos ir gyvos liaudiškojo religingumo apraiškos – tikėjimas sielos buvimu prie mirusiojo kūno bei velionio ir vėlės suvokimas kaip nedalomos visumos. Išnyko seniau praktikuotas religingumo veiksmas – išmaldos už mirusįjį.

Šis 5-asis, „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2014 metų tomo straipsnis yra 238-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 56-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2014 12 22


2014 12 22

Gauta parama

2014 m. gruodžio 22 d. leidyklą pasiekė Jono Bučinsko 200,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 12 30


2014 12 19

Gauta parama

2014 m. gruodžio 19 d. leidyklą pasiekė  Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 20 000,00 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai.  ▲2014 12 22


2014 12 18

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2014 m. gruodžio 18 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2014 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas dailės istorikės Dalios Klajumienės  straipsnis „Palėvenės sakralinio ansamblio architektūra ir dailės paminklai“ (LLT:2014-4/74-2337/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KUPIŠKIS“ istorijos skyriui. 

Ukmergės žemės teismo teisėjas Laurynas Mykolas Odlianickis-Počobutas 1676 m. Palėvenėje fundavo dominikonų vienuolyną, kurio veikla truko iki 1865 m. Vėliau šventųjų Dominyko, Pranciškaus ir Lauryno titulo bažnyčią ir vienuolyno statinius perėmė pasauliečiai kunigai. Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais ir istoriografija, pristatyta dominikonų ansamblio architektūros raida ir dailės paminklai, taip pat aptarti jau po vienuolyno uždarymo XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. įsigyti ar atnaujinti bažnytinės dailės kūriniai, XXI a. pradžioje vykdomi bažnyčios restauravimo darbai.

Remiantis Palėvenės konvento kronika ir 1758–1785 m. pajamų ir išlaidų knyga daug dėmesio skiriama iki mūsų dienų išlikusio bažnyčios interjero dekoro (altorių, sakyklos, ložės su herbais) sukūrimo istorijai, ikonografinei programai, nurodomos XVIII a. antrosios pusės archyviniuose šaltiniuose minimos meistrų pavardės: skulptorius Jurgis Mažeika (Jerzy Możeyko), lipdytojas Butkevičius (Butkiewicz), tapytojas Jokūbas Žoltovskis (Jakub Żołtowski).

Šis 4-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2014 metų tomo straipsnis yra 237-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 74-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2014 12 18


2014 12 16

2014 12 16


2014 12 16

Gauta parama

2014 m. gruodžio 16 d. leidyklą pasiekė Kęstučio Marcinkevičiaus  1000,00 Lt parama rengiamai monografijai „PABRADĖ“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pabradė.  ▲2014 12 16


2014 12 15

Gauta parama

2014 m. gruodžio 15 d. leidyklą pasiekė Ėriškių žemės ūkio bendrovės  500,00 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 12 16


2014 12 15

Gauta parama

2014 m. gruodžio 15 d. leidyklą pasiekė Eugenijaus Čeponio (26,86 Lt) 2% pajamų mokesčio sumos už 2013 metus parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 12 16


2014 12 12

Gauta parama

2014 m. gruodžio 12 d. leidyklą pasiekė Mariaus Laurinėno 250,00 Lt parama rengiamai monografijai „DŪKŠTAS“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Dūkštas.  ▲2014 12 15


2014 12 12

Prof. Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatyta Trakuose

Į profesoriaus Romualdo Grigo knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama “ pristatymą 2014 m. gruodžio 12 d. Trakų viešojoje bibliotekoje atvyko knygos autorius prof. Romualdas Grigas, Kultūros ministerijos regionų skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė, Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos istorijos mokytojas Virginijus Teišerskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Trakų skyriaus vadovas Stanislovas Matulionis, mokymo įstaigų bendruomenių atstovai, LŠS Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo 10-os rinktinės Trakų 6-osios kuopos šauliai, Trakų miesto bibliotekos atstovai, miesto gyventojai, visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Pirmąją renginio dalį vedė bibliotekos specialistė Irena Jocienė, kuri pristatė renginio svečius ir dalyvius, pasidžiaugė per metus nuveiktais darbais priartinant knygą prie Trakų rajono skaitytojo ir paskelbė žmones, kurie aktyviai dalyvavo bibliotekos veikloje, padovanojo knygų bibliotekai ar kitaip prisidėjo prie bibliotekos organizuojamų renginių. Po jos renginyje kalbėjo Kultūros ministerijos regionų skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė, Trakų rajono bibliotekos globėja, kuri priminė susirinkusiems apie LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės akciją „Knygų Kalėdos“, kvietė susirinkusius padovanoti bibliotekai knygų, pagyrė biblioteką už joje vykdomas edukacines programas visuomenei. Pirmą renginio dalį užbaigė muzikuojantis duetas Justina Orlovskytė fleita ir vokalas, Šarūnas Šimelionis gitara. Šis duetas skyrė keletą muzikinių sveikinimų artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Antrąją renginio dalį vedė ats. plk. Arūnas Dudavičius, kuris pristatė knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ tiražus, knygos leidėjus ir sudarytojus, jisai papasakojo susitikimo dalyviams kur jau buvo pristatyta prof. Romualdo Grigo knyga, kas ją vertino, pristatė knygos pagrindinius skyrius, teiginius ir pateikė trumpus apibendrinimus. Po jo kalbėjo knygos autorius prof. Romualdas Grigas : „Kalbėkime tiesiai : savo tapatybės, pilietinių ir dorovinių nuostatų įtvirtinimui trūksta ne tiek pinigų, kiek paprasčiausios pagarbos praeičiai. Trūksta jaunuomenės perduodamo supratimo, kad tauta, kuri nežino savo tikrųjų šaknų, juolab jeigu pati valstybė linkusi jų nepastebėti, o gal net užmiršti – tokia tauta yra pasmerkta ne tik išnykimui, tokia tauta paprasčiausiai neverta kitų tautų pagarbos “. Autorius kalbėjo apie 1655 – ųjų Vilniaus tragediją, kaimų tuštėjimą, Zigmanto Vazos avantiūrą, karininką Bagdoną Chmelnickį ir etmoną Jonušą Radvilą, Lietuvoje esančius piliakalnius, etnokultūrą ir liaudies dainas. Knygos autorius pasidalijo mintimis apie šių dienų Lietuvą ir jos problemas, ypatingai akcentavo į patriotizmo ir pilietiškumo vertybių stoką, visuomenės sumaterialėjimą bei tautos kultūros, tradicijų nykimą. Renginio dalyviai knygos autoriui uždavė keletą klausimų, vyko diskusija knygos temomis. Antros dalies pabaigoje ats. plk. Arūnas Dudavičius perdavė „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo ir „Diemedžio“ leidyklos vadovo Dano Kaukėno sveikinimus artėjančių švenčių proga. Renginio pabaigoje bibliotekos specialistė Irena Jocienė padėkojo Kultūros ministerijai, jos atstovei Jadvygai Lisevičiūtei, prof. Romualdui Grigui, istorijos mokytojui Virginijui Teišerskui už įdomų knygos pristatymą ir kvietė „Versmės“ leidyklą ir toliau aktyviai bendradarbiauti su biblioteka. Pasibaigus knygos pristatymui renginio dalyviai noriai bendravo su knygos autoriumi prof. R. Grigu, laukė jo autografo bei diskutavo knygos temomis. Salėje vyravo pakili ir nuoširdi atmosfera.

Renginio dalyviai domėjosi ,,Versmės" leidyklos knygomis 

 Muzikinis duetas Justina Orlovskytė ir Šarūnas Šimelionis

Ats. plk. Arūnas Dudavičius pristato ,,Versmės" leidyklą, šalia jo istorijos mokytojas V. Teišerskas ir knygos autorius prof. R. Grigas

Kalba Kultūros ministerijos regionų skyriaus vyr. specialistė J. Lisevičiūtė

Prof. R. Grigo autografai

 ▲2014 12 17


2014 12 11

Gauta parama

2014 m. gruodžio 11 d. leidyklą pasiekė  UAB „LIETPAK“ (direktorius Pranas Kiznis) 25 000,00 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai.  ▲2014 12 15


2014 12 10

Monografija „Pašvitinys“ jau spaustuvėje

2014 m. gruodžio 10 d. nuolatinei leidybos partnerei Standartų spaustuvei perdavėme 28-osios „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PAŠVITINYS“ maketą, kurį sudaro 1540 knygos puslapių. Tai storiausias serijos tomas per 20 leidimo metų. Pagal spaustuvės planus šios nekantriai laukiamos 13-a metų rašytos ir spaudai rengtos knygos puslapius galėsime sklaidyti ateinančių metų sausio pabaigoje. Su būsimos knygos turiniu lietuvių ir anglų kalbomis kviečiame susipažinti čia.  ▲2014 12 17


2014 12 08

TRAKŲ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE 

gruodžio 12 d. 16 val. 

Adventinė-muzikinė popietė „Knyga-geriausia dovana“

skirta akcijai „Knygų Kalėdos“ 

Programoje

Kalėdines giesmes atliks Justina Orlovskytė (fleita, vokalas) ir Šarūnas Šimelionis (gitara) 

,,Versmės“ ir ,,Diemedžio“ leidyklų išleistos knygos – 
prof. Romualdo Grigo ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatymas ir diskusija.

2014 12 08


2014 12 08

KRISTIJONO DONELAIČIO KULTŪRINIAI KONTEKSTAI IR ETNINĖS KULTŪROS IŠSAUGOJIMO SVARBA

2-OJI ETNINĖS KULTŪROS KONFERENCIJA SKIRTA KRISTIJONO DONELAIČIO 300-OSIOMS GIMIMO METINĖMS IR MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS MUZIEJAUS 90-MEČIUI

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus 

Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda
2014 m. gruodžio 11 d.

Konferencijos programą žiūrėkite čia.

 

2014 12 08


2014 12 08

Gauta parama

2014 m. gruodžio 8 d. leidyklą pasiekė Jurbarko kredito unijos 500,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 12 09


2014 12 05

Gauta parama

2014 m. gruodžio 5 d. leidyklą pasiekė Sigitos Turovaitės 200,00 Lt, Vidos Rekešienės 100,00 Lt, Broniaus Žemailos 100,00 Lt ir Gedimino Čepinsko 50,00 Lt  parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjams ir Algirdui Sinkevičiui, padėjusiam paramą pervesti! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 12 08


2014 12 04

Gauta parama

2014 m. gruodžio 4 d. leidyklą pasiekė Broniaus Skverecko 200,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 12 08


2014 12 04

Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knyga "Likimo išbandymai" pristatyta Kaune

Į Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvės, buvusios politinės kalinės, Norilsko sukilimo dalyvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ pristatymą 2014 m. gruodžio 4 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atvyko Kauno miesto vicemeras Kazimieras Nausėda, knygos autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, knygos sudarytojas prof. Juozas Mureika, Vitalija Krivickienė, žuvusio 1991 m. sausio 13-ąją Tito Masiulio mama, buvęs krašto apsaugos viceministras Edmundas Simonaitis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrantas, istorikų draugijos prezidentas Deimantas Ramanauskas, Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovė Daiva Bradauskienė), Kauno gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno skyriaus narės, laikraščio „Tremtinys“ vyr. redaktorė Jolita Navickienė, žurnalo „Trimitas“ vyr. redaktorė Lolita Sipavičienė ir kita Kauno visuomenės dalis. Prezidentūros salė buvo sausakimša, joje vyravo pakili nuotaika. Renginys prasidėjo trumpu knygos „Likimo išbandymai“ pristatymu ir žuvusių ir mirusių partizanų, politinių kalinių ir tremtinių pagerbimu tylos minute.

Visus susirinkusius pasveikino Kauno miesto vicemeras Kazimieras Nausėda, kuris prisiminė ir savo artimųjų tarpe nukentėjusius nuo sovietinio genocido, padėkojo „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui už puikią knygą ir knygos autorei Joanai Ulinauskaitei-Mureikienei įteikė Kauno miesto suvenyrą ir gėlių puokštę. Pirmą renginio dalį užbaigė folkloro ansamblio „Kupolė“ dainos. 

Antrą renginio dalį pradėjo Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivės Eglė Masaitytė, Alma Stočkūnaitė ir Aurelija Grigaliūnaitė, kurios skaitė ir vertino knygoje minimus įvykius, ypač Norilsko sukilimą, kuriame dalyvavo ir knygos autorė. Moksleivės neslėpė savo susižavėjimo knyga „Likimo išbandymai“, citavo knygos autorę, pateikė savo apmąstymus, kaip jos elgtųsi atėjus tokiam sunkiam momentui, kurį patyrė Lietuva 1940, 1941, 1944–1953 m. ir iki masinių Lietuvos valstybės piliečių trėmimų pabaigos. Vėliau kalbėjo Kauno „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Dalia Juodenienė. Ji pasakė daug padėkos žodžių knygos autorei už puikų pakylėtą rašymo stilių, gyvenimo branginimo jausmą ir Tėvynės pojūtį. Mokytoja pažadėjo šią knygą rekomenduoti perskaityti savo gimnazijos moksleiviams ir ją analizuoti per pamokas. Po jos savo mintimis apie knygą dalijosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos istorijos mokytoja Nijolė Adomėnienė. „Skaičiau ir žavėjausi knygos autorės Tėvynės meilės suvokimu, pagarba savo tėvams ir mokytojams, atjauta savo bendražygiams bei amžinai atgulusiems Sovietų Sąjungos kalinimo ir tremties vietose“,– kalbėjo Nijolė Adomėnienė. LKKSS Kauno skyriaus pirmininkei dr. Aušrai Jurevičiūtei šioje knygoje ypač gilų įspūdį paliko moterų pasipriešinimas sovietiniam režimui Norilsko sukilimo metu, autorės jaunystės prisiminimai apie prieškarinį Kauną ir prisiminimai jai sugrįžus iš Sovietų Sąjungos kalinimo vietų į Tėvynę. Antros dalies pabaigoje knygą vertino VDU magistrantas, istorikų draugijos prezidentas Deimantas Ramanauskas, kuris pirmiausia prisiminė savo artimuosius, kalėjusius lageriuose arba išvežtus į tremtį, vėliau, analizuodamas jau perskaitytą knygą, sugebėjo labai įtaigiai išreikšti savo susidomėjimą to laikotarpio mūsų tautos gyvenimu ir gvildeno pasipriešinimo okupacijai tematiką. „Knyga mane nukėlė į tą sunkų Lietuvai laikmetį, kai kiekvienas lietuvis turėjo priimti sau ir Tėvynei svarbų apsisprendimą, kaip kovoti su okupantu ir kaip išlikti žmogumi žiauriausiomis okupacijos sąlygomis“,– kalbėjo Deimantas Ramanauskas. 

Trečią renginio dalį pradėjo folkloro ansamblis „Kupolė“ dainomis apie partizanus ir tremtinius. Po muzikinio intarpo kalbėjo knygos autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, kuri papasakojo susirinkusiems, kaip gimė knyga, kas padėjo knygą išleisti ir priminė pagrindines knygos turinio temas: „Tas stebuklingas žodis – Tėvynė“, „Lemtingi gyvenimo posūkiai“, „Norilsko vergovėje“, „Laisvė arba mirtis“. „Šią knygą skiriu visiems Lietuvos kariuomenės karininkams, politiniams kaliniams ir tremtiniams, amžiams atgulusiems Sibiro taigos platybėse, kad Lietuvos jaunimas pažintų to laikmečio žiaurumus, prievartą ir galėtų didžiuotis, kad yra lietuviai, turintys garbingą istoriją, šimtmečiais puoselėtą kultūrą ir nuostabią kalbą“,– akcentavo knygos autorė. Vėliau kalbėjęs knygos sudarytojas prof. Juozas Mureika citavo Jūratės Statkutės de Rosales knygos įvadinėje dalyje išreikštas mintis apie moteris, nepabūgusias Gulago žiaurumų, garsios literatūrologės Viktorijos Daujotytės pastebėjimus apie pakylėtą knygos autorės rašymo stilių, emocinį įvykių perteikimą, gyvenimo vertės ir prasmės liudijimą ir prof. Romualdo Grigo išsakytas mintis apie knygos vertę, dvasinę problematiką ir poetiškai sudėliotas mintis. Prof. Juozas Mureika kalbėjo susirinkusiems apie susitikimus ir pokalbius su Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojais, kad ši knyga turėtų būti įtraukta į Pagrindinio ugdymo bendrosios programos Lietuvių kalbos ir literatūros kurso privalomų perskaityti knygų sąrašą. 

Knygos pristatymo pabaigoje renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius perdavė visiems susirinkusiems „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo sveikinimus ir linkėjimus artėjančių Šv. Kalėdų proga. 

Kalba ,,Aušros" gimnazijos moksleivės Alma Stočkūnaitė, Eglė Masaitytė ir Aurelija Grigaliūnaitė, šalia gimnaziščių sėdi Kauno miesto vicemeras Kazimieras Nausėda

VDU magistrantas Deimantas Ramanauskas, už jo sėdi žuvusio 1991 m. sausio 13-ąją Tito Masiulio mama Vitalija Krivickienė

Bendra salės nuotrauka

Kalba „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja D. Juodenienė

Kalba Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos istorijos mokytoja N. Adomėnienė

Knygos autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė ir knygos sudarytojas prof. Juozas Mureika

Dainuoja folkloro ansamblis ,,Kupolė"

Savo prisiminimais dalijasi knygos autorė J. Ulinauskaitė-Mureikienė

 ▲2014 12 09


2014 12 02

Paduotos paraiškos Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui

2014 m. gruodžio 2 d. leidykla padavė paraiškas Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas „DAUJĖNAI “, „KAMAJAI“, „RAMYGALA“, „ŠEDUVA“, „ONUŠKIS“, knygas Romualdos Vaitkienės „Elegija mano gatvei“ , Vytauto Navaičio „Lietuvos vaikų rekordų knyga“. ▲2014 12 03


2014 12 02

Elektroniniu formatu išleistos monografijos „LAUKUVA“ I ir II dalys

2014 m. gruodžio 2 d. elektroniniu formatu išleistos „LAUKUVOS“ monografijos I ir II dalys,  tapo jau 18-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai nuo šiol galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. Monografiją galima įsigyti Knygų klubo elektroninių knygų parduotuvėje: I dalis ir II dalis.  „LAUKUVOS“ monografijos I dalies 924 puslapių popierinė laida 1000 egz. tiražu buvo išleista 2005 07 15, o 950 puslapių to pačio tiražo II dalies popierinė laida – 2008 07 19.  2014 12 08


2014 11 26

Projektas „Sendvaris vakar, šiandien ir rytoj“

Visą 2014 m. vasarą vyko mokslinės ekspedicijos Sendvario apylinkėse. Tai - Baukštininkų bendruomenės teiktas ir Lietuvos Kultūros Tarybos finansuojamas projektas „Sendvaris vakar šiandien ir rytoj“. Kas tai? Kaip žinia, yra rengiama monografija „Sendvaris“ iš serijos Lietuvos valsčiai. Šiai didelės apimties knygai parengti yra reikalingi moksliniai tyrimai, kurių išvados suguls į straipsnius. Todėl neatsitiktinai ir gimė šio projekto idėja.

Klajojome su etnologe dr.Aušra Kavaliauskiene po Sendvario seniūnijos teritoriją, ieškojome senyvo amžiaus žmonių, kurie dar mena praeitį, žmones, gyvenusius šiuose kraštuose, vadinamus šišioniškiais, lyg su žiburiu ieškojome pastarųjų palikuonių. Tyrimai ir klajonės atsipirko su dideliu kaupu. Gavome ne tik vertingų pasakojimų, istorijų, fotografijų, tačiau ir lobyną dovanų, kurios turi ypatingą istoriją ir didžiulę muziejinę vertę. 

Po Sendvarį klajojo ir istorikai-architektai, visą gyvenimą paaukoję Mažosios Lietuvos kaimų tyrimams, entuziastai, Jono Basanavičiaus premijos laureatai - dr.Martynas Purvinas su bendražyge sutuoktine Marija Purviniene. Tyrė Sendvario apylinkių kapinaites, dvarus, senąsias gyvenvietes, kurių jau tik vienas kitas akmenėlis ar plyta likę. 

Orams atvėsus, kai jau visi lauko darbai nudirbti, Jakuose jau tradicija tapo vakaronė „Sueikime į trobą“. Todėl Lapkričio 22 dieną į Jakų mokyklos salę sugužėjo galybė žmonių. O šių metų renginio naujovė tapo projektas „Sendvaris vakar, šiandien ir rytoj”.

Renginį skambiais akordais pradėjo jau legenda tapusi kapela „Martvežiai“. Tuomet tarytumei gulbės į sceną įplaukė vakaro vedančiosios – tai šio projekto autorė Liucija Kyguolytė-Šeputė su dukrele Saule, vilkinčios pagal autentiškus pavyzdžius atkurtomis XX a. pradžios Klaipėdos krašto suknelėmis „kleidėmis“, o žemaitiškąjį, rankdarbiais puoštąjį kostiumą renginyje vilkėjo antroji vedėja – Milda Žemgulytė.

Pilna salė sugužėjo norinčių pasiklausyti dr. Martyno Purvino pranešimo apie Sendvario apylinkėse buvusius dvarus, kurių šiandieną arba nebelikę, arba labai jau jie pamiršti...Žmonės domisi savo praeitimi, domisi vietove, išnykusiais kaimais, nenuostabu, kad po pranešimo ir klausimų lavina pasipylė, į kuriuos su malonumu pranešėjas atsakinėjo. 

Antroji pranešėja dr. Aušra Kavaliauskienė pristatė XIX-XX a.pr. moterų aprangos subtilybes, su graudžia ir tragiška krašto istorija siejo ir moterų aprangos koloritą, populiariai pristatė švenčių ir kasdienybės atributiką. Renginyje klausytojai pasijuto nusikėlę į šiame krašte prabėgusius vaikystės metus – rodant eksponatus, štai vienas garbaus amžiaus žilagalvis paantrino, jog ir jis anuomet tokiomis pat klumpėmis į mokyklą ėjęs... Gyva istorija prabilo: kiek šių kraštų moterys švarkelių turėjusios, kur ir kokius drabužius laikydavusios, kaip juos vadindavusios, kaip duoną minkydavusios, kokius pagrandukus kepdavusios... 

Tikrą, graudžią ir tragišką istoriją apie kelią iš gimtųjų namų Sudmantuose link Vokietijos, per Lenkiją... o paskui ir atgal papasakojo šišioniškis Vilius Perkamas. O liūdesį pakeitė viena įstabiausių akimirkų – autentišką stalo įrankių rinkinį su rankų darbo siuvinėta dėtuve ir senuosius šio krašto moterų drabužius, ypatingai graudžios patirties pasakotojas sutiko eksponuoti muziejuje: „Mums tie daiktai nebe taip aktualūs, tačiau muziejui tai vertybė“- teigė pašnekovas. 

Renginio metu pristatyta fotografijų paroda, kurioje užfiksuotos etnologinės ekspedicijos akimirkos su Sendvario apylinkių senoliais ir pasakotojais prie išlikusių svarbių pastatų, medžių, dvarų. Pasakojimai ir vaizdinė medžiaga tiko senam ir mažam, o kapela „Martvežiai“, vadovaujama Jono Kavaliausko, jungė šias visas kartas bendrame šokio ratelyje. Toks ir buvo projekto tikslas: surinkti autentišką medžiagą, ją susisteminti, perteikti pasakojimus populiariai ir visus sukviesti pabūti kartu. Regis, viskas pavyko su dideliu kaupu ir džiaugsmu.Už tai dėkojame Lietuvos Kultūros tarybai, „Versmės“ leidyklai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, kapelos kolektyvui „Martvežiai“, Jakų bendruomenės centrui, Sendvario seniūnijos darbuotojams, Plikių mokyklos direktorei, Plikių parapijos klebonui, visoms Sendvario seniūnijos bendruomenėms ir visiems, kas prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. 

Liucija Kyguolytė-Šeputė

XIX-XX a. pr. Klaipėdos krašto moters apranga. Pranešėja dr. A. Kavaliauskienė

Kapela Martvežiai

Gimtadienio proga sveikinama viena iš ekspedicijų dalyvių – pateikėja Sofija Markauskienė

Vedančiosios L. Kyguolytė-Šeputė su dukrele Saule

Su daupariške, knygos Dauparai viena iš sudarytojų Regina Kernagiene

Istorinis stalo įrankių rinkinys su dėtuve

2014 11 26


2014 11 25

Gauta parama

2014 m. lapkričio 25 d. leidyklą pasiekė Ramygalos krašto žmonių 165,00 Lt neatlygintina parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Paramą surinko Irena Zubauskienė, leidyklai perdavė Gražina Navalinskienė. Paramą skyrė: Alma Šiugždienė (5 Lt), Ona Diglienė (10 Lt), Auksuolė Savickienė (50 Lt), Deimantė Liutikienė (50 lt), Žydronė Zubauskaitė (50 Lt). Nuoširdžiai dėkojame visiems rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 11 26


2014 11 25

Gauta parama

2014 m. lapkričio 25 d. leidyklą pasiekė Ramūno Rimavičiaus 150,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 11 26


2014 11 24

Elektroniniu formatu išleista monografija „TAURAGNAI“

2014 m. lapkričio 24 d. elektroniniu formatu išleista „TAURAGNŲ“ monografija,  tapo jau 17-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai nuo šiol galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. Monografiją galima įsigyti Knygų klubo elektroninių knygų parduotuvėje. Šios 1364  puslapių monografijos popierinė laida 1000 egz. tiražu buvo išleista 2005 07 01.  2014 11 26


2014 11 20

Gauta parama

2014 m. lapkričio 20 d. leidyklą pasiekė Petro Andziulevičiaus 70,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 11 24


2014 11 19

2014 m. gruodžio 4 d. 15 val.

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33)

„Versmės“ leidyklos išleistos
Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos

„LIKIMO IŠBANDYMAI“

(iš serijos „Neparklupdyta Lietuva“
1-oji knyga) pristatymas ir diskusija

Knyga apie tautos ir žmogiškumo jėgą, apie tai kada likimo išbandymai nesužlugdo žmogaus, apie šeimos sampratą, vaikų mokymą mylėti Lietuvą, gerbti jos istoriją, didvyrius. Joana Ulinauskaitė-Mureikienė būdama septyniolikmetė mergina įsitraukė į pasipriešinimo sovietų okupantams veiklą, už tai buvo suimta ir kalinta Pečioros, Taišeto, Krasnojarsko, Norilsko ir kitose Sovietų sąjungos kalinimo vietose. Aukščiausias knygos kulminacijos momentas – 1953 m. Norilsko lagerio kalinių sukilimas. 
Atėjo laikas Lietuvoje įvertinti ir atgaivinti pamokas, kurios knygos autorei Joanai ir jos bendraamžiams įdiegė pasididžiavimą savimi, savo tauta, savo šaknimis...

Knygos pristatyme dalyvaus knygos autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, knygos sudarytojas prof. Juozas Mureika, knygos leidėjas, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Savo įspūdžiais apie knygą dalinsis Kauno gimnazijų moksleiviai, mokytojai, VDU studentai ir kiti asmenys. Muzikinę programą atliks Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“, vadovė Daiva Bradauskienė.

Renginio organizatoriai – Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune ir „Versmės“ leidykla

2014 11 19 


2014 11 18

Gauta parama

2014 m. lapkričio 18 d. leidyklą pasiekė UAB „Versmintė“ 500,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 11 19


2014 11 17

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ pristatyta Lazdijuose 

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. lapkričio 17 d. Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Vytautas Jurkus, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, bibliotekininkai, Lazdijų krašto muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Lazdijų rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė, kuri pasveikino visus susirinkusius su knygos „ LITUA“ sutiktuvėmis Lazdijuose ir trumpai apibūdino knygos esmę: kalbėjo, kad ši knyga jai padarė didelį įspūdį, vadino ją gyvenimo knyga, taip pat atskleidė knygos pobūdį, jos tematiką ir lietuvių kalbos slėpinius. Po jos susirinkusius pasveikino Lazdijų rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Kazlauskienė, kuri taip pat pasidžiaugė šios knygos sutiktuvėmis Lazdijuose bei susirinkusiais mokytojais iš viso Lazdijų rajono. Pirmos dalies pabaigoje Lazdijų meno mokykla visiems susirinkusiems padovanojo muzikinį sveikinimą, kuris susidėjo iš dviejų dalių – instrumentinio kūrinio, kurį atliko mokytojai Aida Abeciūnaitė ir Valdas Krukonis bei Vytauto Kernagio dainos „Nenusigąsk tai aš“, kurią atliko mokinė Jolanda Marčiukonytė. Antros dalies pradžioje renginio vedantysis Arūnas Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Antroje renginio dalyje knygą vertino VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Vytautas Jurkus, kuris labai įdomiai ir su dideliu entuziazmu pristatė pagrindines knygos temas – Tėvynė, Menta, Kalba, Religija, Istorija, Publicistika ir kitas. Jam ypatingai patiko knygos autoriaus Algirdo Patacko filosofinės mintys, baltų arealo išplitimo kontūrai, prūsų, jotvingių ir galindų istorijos, kultūros ir religijos peripetijos. Antros dalies pabaigoje kalbėjo knygos autorius Algirdas Patackas, kuris savo kalboje akcentavo Lietuvą tarsi mūsų visų idėją, siekį, naujas paieškas ir citavo Oskarą Milašių, prof. dr. Eugenijų Jovaišą, garbės daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir kitus mūsų tautai dirbusius ir dabar tebedirbančius intelektualus. Autorius analizavo lietuvių tautos charakterį, savimonės ir valios ugdymą, kalbos turtingumą, pagonybės ir krikščionybės tarpusavio sąsajas. 
Autorius savo pasisakyme išskyrė dabartinę Lietuvos negandą – emigraciją, tautos išsiskaidymą, išeivystę ir pagrindė savo teiginį, kad mums negalima išvažiuoti jei norime gyventi, o ne gyvalioti, jei norime būti, o ne buvoti...

Po autoriaus pasisakymo renginio dalyviai uždavė keletą klausimų, susijusių su mūsų valstybinių institucijų menku lietuvių kalbos žinojimu ir vertinimu, religijos ir kultūros sąsajomis ir tolimesniais autoriaus numatomais darbais. Renginio pabaigoje kalbėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Saladka, kuris perdavė rajono mero Artūro Margelio sveikinimus, pasidžiaugė, kad knygos autorius A. Patackas yra kilęs iš Lazdijų rajono ir įteikė Lazdijų krašto suvenyrą. G. Saladka padėkojo „Versmės“ leidyklai ir jos vadovui Petrui Jonušui už šią puikią knygą bei pažadėjo, kad A. Patacko knyga „LITUA“ pasieks kiekvieną Lazdijų rajono mokyklą ir biblioteką. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalino autografus visiems, kurie įsigijo jo knygą, bendravo asmeniškai su įvairiais renginyje dalyvavusiais žmonėmis, paliesdami įvairias knygos temas. Renginio dalyviai bendravo tarpusavyje, diskutavo ir vaišinosi kvapnia kava. 

Kalba bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė

Bendra salės nuotrauka

Muzikinis sveikinimas, saksafonu groja Valdas Krukonis, klavišiniais Aida Abeciūnaitė

Kalba skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Kazlauskienė

Knygą analizuoja istorikas Vytautas Jurkus

Mintimis apie knygą su renginio dalyviais dalijasi knygos autorius A. Patackas

Klausimai knygos autoriui

Kalba administracijos direktorius G. Saladka

 

Administracijos direktorius G. Saladka įteikia suvenyrą knygos autoriui

▲2014 11 24


2014 11 17

Gauta parama

2014 m. lapkričio 17 d. leidyklą pasiekė Viliaus Semeškos 200,00 Lt parama rengiamai monografijai „LIEPALINGIS“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Liepalingis.  ▲2014 11 18


2014 11 13

Gauta parama

2014 m. lapkričio 13 d. leidyklą pasiekė Dariaus Jakonio 1000,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 11 18


2014 11 12

Gauta parama

2014 m. lapkričio 12 d. leidyklą pasiekė Kęstučio Daškausko 200,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 11 13


2014 11 12

2014 m. lapkričio 17 d. 15 val. 

Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Seinų g. 1, Lazdijai)

Knygos pavadinimas aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos vardą – LITUA. Algirdo Patacko pirmieji tekstai išspausdinti dar XX a. 7- ojo dešimtmečio pogrindžio savilaidoje, paskutiniai – dabar. Jų esmę nusako pavadinimas – LITUA, Lietuva tėvynė. 

Tai baltiškos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant plačiąja prasme – pradedant studijomis apie mūsų esą, savimonę, mentą, baltų religiją, jos sąlytį ir sąsajas su krikščionybe, kalbą, istoriją ir baigiant grožinės literatūros tekstais. Lietuvių kalbai skiriama itin daug dėmesio, nes pasak knygos autoriaus, „kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, ją praradus mūsų tautos nebebūtų“.

Knygos pristatyme dalyvaus – knygos autorius Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas, knygos leidėjas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas

Muzikinę programą atliks Lazdijų meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Renginio organizatoriai –  Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir „Versmės“ leidykla.

▲2014 11 12


2014 11 03

Išleista prof. Audriaus Dubiečio knyga „Nuostabusis švytėjimas: padangių fizika be formulių“

2014 m. lapkričio 3 d.  „Versmės“ leidykloje buvo sutikta fizikos profesoriaus Audriaus Dubiečio knyga „Nuostabusis švytėjimas: padangių fizika be formulių“. 

Ši gausiai iliustruota 256 puslapių knyga – tai įdomi kelionė po nuostabų mus supantį ir nuolat besikeičiantį šviesos ir spalvų pasaulį. Knygoje, remiantis asmeniniais autoriaus įspūdžiais, aprašomi ir paprastai paaiškinami patys įvairiausi optiniai reiškiniai, vykstantys oro sluoksnyje, gaubiančiame mūsų planetos Žemės paviršių – atmosferoje. Čia skaitytojas ras atsakymus į klausimus, kokie būna debesys, kaip susidaro vaivorykštės, halai ir vainikai, kodėl skiriasi dangaus ir debesų spalvos, kaip gimsta miražai, kodėl mirga žvaigždės, ar galima pamatyti šiaurės pašvaistę Lietuvoje, kas matosi naktiniame danguje, ir daugybę kitų. Knyga skirta visiems, kurie norėtų daugiau sužinoti, geriau suprasti ar tiesiog savo akimis išvysti ir pasigrožėti nuostabiais optiniais gamtos reiškiniais. 

Knygos autorius Audrius Dubietis (gim. 1964 m.) yra Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius, nacionalinės mokslo premijos laureatas, Amerikos optikų draugijos narys. Profesinėje veikloje tyrinėja lazerinės spinduliuotės ir skaidrių medžiagų sąveiką, su ja susijusius netiesinius optinius reiškinius. Šia tema yra paskelbęs daugiau nei 100 mokslinių straipsnių recenzuojamuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose. 

Knygos kaina leidykloje 30,00 Lt (8,69 EUR)

Knygos autorius prof. A. Dubietis su leidyklos darbuotojomis varto ką tik iš spaustuvės atvežtą knygą

 2014 11 05


2014 10 30

Elektroniniu formatu išleista monografija „ENDRIEJAVAS“

2014 m. spalio 30 d. elektroniniu formatu išleista „ENDRIEJAVO“ monografija,  tapo jau 16-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai nuo šiol galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. Monografiją galima įsigyti Knygų klubo elektroninių knygų parduotuvėje. Šios 1412 puslapių monografijos popierinė laida 1100 egz. tiražu buvo išleista 2010 07 13.  2014 11 03


2014 10 30

Gauta parama

2014 m. spalio 30 d. leidyklą pasiekė Kęsto Komskio 300,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 11 03


2014 10 24

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ šiltai sutikta Šiauliuose

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. spalio 24 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, Šiaulių miesto švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Angelė Kavaliauskienė, Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja prof. dr. Džuljeta Maskuliūnienė, ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža, laikraščio „Šiaulių naujienos“ korespondentė Ramunė Dambrauskaitė, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, ŠU dėstytojai ir studentai, kariškiai, šauliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, bibliotekininkai, muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje renginio vedantysis Arūnas Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, paminėjo knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Po to susirinkusius pasveikino Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Angelė Kavaliauskienė, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža. Po sveikinimų ŠU Muzikos pedagogikos katedros trečio kurso studentas Juozas Janužas ir vokalo pedagogas doc. Sigitas Vaičiulionis atliko muzikinį kūrinį „Ugnelė“, muzika Algimanto Bražinsko, žodžiai Algimanto Baltakio. Antroje renginio dalyje kalbėjo Algirdas Saudargas, kuris trumpai pristatė „Pastogės“ švietėjišką veiklą pogrindžio sąlygomis dar Tarybų Lietuvoje, kurie savo darbais, savo kūriniais stiprino lietuvybę. Jisai taip pat trumpai pristatė ir kitas panašaus turinio knygas, daug kalbėjo apie lietuvių kalbą, jos išlikimą, jos turtinimą. Po jo kalbėjo prof. dr. D. Maskuliūnienė, kuri labai gerai pristatė A. Patacko knygą „LITUA“, skaitė straipsnių, eilėraščių, esė ištraukas, atskleisdama A. Patacko kalbos turtingumą ir gebėjimą valdyti plunksną. Profesorė džiaugėsi šia knyga ir išreiškė nuomonę, kad ši knyga bus dažnai naudojama Šiaulių universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros studentų seminaruose, konferencijose analizuojant ir kitus Lietuvos šviesuolius. Trečioje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius A. Patackas, kuris atskleidė Lietuvos dvasios šaltinį – per mūsų nuostabią kalbą, atskleidė dvasinę erdvę, žvilgsnį į save, į savo darbus. Knygos autorius klausė susirinkusių, ką kiekvienas padarėme Lietuvai, kad jinai turėtų tęstinumą? Citavo Juozą Tumą-Vaižgantą, Oskarą Milašių, Simoną Daukantą ir kitus Lietuvos ir pasaulio šviesuolius. Renginio pabaigoje atvykusiems svečiams padėkojo ŠU prodekanas studijoms J. Pabrėža, įteikdamas ŠU suvenyrus, pakviesdamas susirinkusius svečius diskusijai prie puodelio kavos. 

Pasibaigus renginiui knygos autorius mielai bendravo su norinčiais gauti jo autografą gauti knygoje „LITUA“, diskutavo įvairiomis aktualiomis Lietuvai temomis, „Šiaulių naujienos“ korespondentė R. Dambrauskaitė kalbino knygos autorių A. Patacką, Algirdą Saudargą ir prof. dr. D. Maskuliūnienę. Po renginio prie apskrito stalo susirinko visi norintys renginio dalyviai, kurie vaišinosi kvapnia kava ir diskutavo įvairiomis knygos temomis, ŠU bibliotekos direktorė Gražina Lamanauskienė trumpai pristatė biblioteką, jos veiklą bei ateities planus ir pakvietė ateityje atvykti su panašiais renginiais į Šiaulių universitetą.

 

Versmės logotipas ir knyga „LITUA"

Bendra salės nuotrauka

Renginio svečiai

Šiaulių vyskupo E. Bartulio sveikinimas

ŠU prorektoriaus J. Pabrėžos sveikinimas

Muzikinis sveikinimas, dainuoja studentas J. Janužas, akomponuoja doc. S. Vaičiulionis

Kalba A. Saudargas

Kalba prof. D. Maskuliūnienė

Kalba knygos autorius A. Patackas

Knygos autorius dalija autografus

▲2014 10 28


2014 10 21

Gauta parama

2014 m. spalio 21 d. leidyklą pasiekė Arūno Trilikausko 500,00 Lt  parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2014 10 27


2014 10 17

Gauta parama

2014 m. spalio 17 d. leidyklą pasiekė Liudmilos Norkaitienės 200,00 Lt  parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 10 20


2014 10 16

Gauta parama

2014 m. spalio 16 d. leidyklą pasiekė UAB „Mida LT“  1000,00 Lt  parama rengiamai monografijai „SENDVARIS“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Sendvaris.  ▲2014 10 20


2014 10 14

Gauta parama

2014 m. spalio 14 d. leidyklą pasiekė Birutės Tamušauskienės  20,00 Lt ir Antano Simono Tamušausko 20,00 Lt  parama rengiamai monografijai „SENDVARIS“. Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Sendvaris.  ▲2014 10 20


2014 10 14

Gauta parama

2014 m. spalio 14 d. leidyklą pasiekė UAB „Vitransa“  200 Lt  parama rengiamai monografijai „SENDVARIS“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Sendvaris.  ▲2014 10 20


2014 10 14

Išleista Alfonso Svarinsko atsiminimų knygos „Nepataisomasis“ 3-ioji laida

2014 m. spalio 14 d. leidyklą pasiekė 2000 egz. tiražu išleista monsinjoro A. Svarinsko atsiminimų knygos „Nepataisomasis“ 3-ioji laida, išleista jau po šviesaus atminimo monsinjoro mirties (2014 07 17).  

Antroji papildoma 1500 egz. knygos laida  buvo išleista po mėnesio nuo knygos pasirodymo 2014 04 29, nebelikus nei vieno neišplatinto egzemplioriaus iš pirmosios 1000 egz. laidos.

2014 10 14


2014 10 13

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ pristatyta Alytuje

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. spalio 13 d. Alytaus miesto teatro didžiojoje salėje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas, mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė, Savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Simonas Jazavita, VU Istorijos fakulteto doktorantė, istorikė Veronika Gudaitė, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, Alytaus kolegijos dėstytojai ir studentai, kariškiai, šauliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, bibliotekininkai, muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Renginio pradžioje visi renginio svečiai ir dalyviai sugiedojo LR himną, kuriam toną uždavė Alytaus miesto muzikos mokyklos choras. Pirmoje renginio dalyje renginio vedantysis Arūnas Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, paminėjo knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Po to susirinkusiems renginio svečiams ir dalyviams koncertavo muzikos mokyklos mokytojai ir mokiniai. Renginio svečius pasveikino Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas. Antroje renginio dalyje savo mintimis apie knygą dalijosi VU doktorantė, Šilalės rajono, Pajūrio Stanislovo Biržiškos gimnazijos mokytoja Veronika Gudaitė : „Paimti knygą – tai kaip susipažinti su vaiku“, - kalbėjo istorikė, išreiškusi ypatingą pagarbą „LITUA“ autoriui, kuris esmines tautos vertybes bando suvokti per kalbą. Po jos kalbėjo VDU magistrantas, Kauno miesto muziejaus edukatorius Simonas Jazavita, kuris atskleidė susirinkusiems A. Patacko knygos esminius momentus istorijos, kalbos, religijos ir kultūros temomis. Prelegentas atskleidė susirinkusiems klausytojams Baltų išplitimo teritoriją, tradicinių švenčių sistemą, pagonybės ir krikščionybės sąsajas. Trečioje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius A. Patackas, kuris pagal knygos turinį atskleidė knygos vertybines nuostatas, lietuvių kalbos grožį ir turtingumą. Knygos autorius atskleidė susirinkusiems Vakarų Europos antikrikščioniškas tendencijas, vertybių nuopuolį ir emigracijos mastus Lietuvoje. Renginio pabaigoje susirinkusiems ir atvykusiems svečiams žodį tarė Alytaus miesto mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė ir savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas bei įteikė renginio svečiams Alytaus miesto suvenyrus. Pasibaigus renginiui knygos autorius mielai bendravo su norinčiais gauti jo autografą gauti knygoje „LITUA“, diskutavo įvairiomis aktualiomis Lietuvai temomis. Po renginio prie apskrito stalo susirinko savivaldybės administracija, gimnazijų vadovai, kariškių ir šaulių vadai, renginio organizatoriai ir svečiai, kurie vaišinosi kvapnia kava ir diskutavo įvairiomis knygos temomis.

Kalba Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas

Bendra teatro salės nuotrauka 

Renginio svečiai : A. Patackas, S. Jazavita, V. Gudaitė

Kalba knygos autorius A. Patackas

Padėka renginio svečiams, dėkoja mero pavaduotoja N. Makštutienė ir švietimo skyriaus vedėjas V. Valūnas

▲2014 10 20


2014 10 13

Knygos pavadinimas aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos vardą – LITUA. Algirdo Patacko pirmieji tekstai išspausdinti dar XX a. 7- ojo dešimtmečio pogrindžio savilaidoje, paskutiniai – dabar. Jų esmę nusako pavadinimas – LITUA, Lietuva tėvynė. 

Tai baltiškos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant plačiąja prasme – pradedant studijomis apie mūsų esą, savimonę, mentą, baltų religiją, jos sąlytį ir sąsajas su krikščionybe, kalbą, istoriją ir baigiant grožinės literatūros tekstais. Lietuvių kalbai skiriama itin daug dėmesio, nes pasak knygos autoriaus, „kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, ją praradus mūsų tautos nebebūtų“.

Knygos pristatyme dalyvaus – knygos autorius Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas, Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, knygos leidėjas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas

Mintimis apie knygą dalinsis ŠU Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė.

 Muzikinę programą atliks ŠU Muzikos pedagogikos katedros studentai. 

Renginio organizatoriai – Šiaulių universitetas ir „Versmės“ leidykla.

▲2014 10 13


2014 10 10

Prisiminta ir iškilmingai paminėta istorinė pergalė prie Mėlynųjų vandenų

Praėjus vieneriems metams po pernykštės 650 metų jubiliejinės sukakties, 2014 m. spalio 10 d. Vilniaus širdyje – prie Arkikatedros bazilikos – prisiminta 1363 metų (kitais duomenimis 1362 m.) kunigaikščio Algirdo pergalė prie Mėlynųjų vandenų (daugiau skaitykite čia). Šios išskirtinės istorinės pergalės 650 m. jubiliejaus proga  „Versmės“ leidykla 2012 m. yra išleidusi Rasos Gečaitės knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų vandenų“. Maloniai kviečiame skaityti.

2014 10 15


2014 10 09

Gauta parama

2014 m. spalio 9 d. leidyklą pasiekė Rokiškio rajono savivaldybės  6000,00 Lt parama rengiamai monografijai „KAMAJAI“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Kamajai.  ▲2014 10 13


2014 10 07

Knygos pavadinimas aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos vardą – LITUA. Algirdo Patacko pirmieji tekstai išspausdinti dar XX a. 7- ojo dešimtmečio pogrindžio savilaidoje, paskutiniai – dabar. Jų esmę nusako pavadinimas – LITUA, Lietuva tėvynė. 

Tai baltiškos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant plačiąja prasme – pradedant studijomis apie mūsų esą, savimonę, mentą, baltų religiją, jos sąlytį ir sąsajas su krikščionybe, kalbą, istoriją ir baigiant grožinės literatūros tekstais. Lietuvių kalbai skiriama itin daug dėmesio, nes pasak knygos autoriaus, „kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, ją praradus mūsų tautos nebebūtų“.

 

Knygos pristatyme dalyvaus – knygos autorius Nepriklausomybės Akto signataras, Garbės savanoris, Seimo narys Algirdas Patackas, knygos leidėjas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Knygą vertins VU Istorijos fakulteto doktorantė, istorikė Veronika Gudaitė ir VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Simonas Jazavita.

Muzikinę programą atliks Alytaus muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Renginio organizatoriai – Alytaus miesto savivaldybė ir „Versmės“ leidykla.

▲2014 10 07


2014 10 06

Kviečiame į piliakalnių pagerbimo renginį

Š. m. spalio 21 d., antradienį, 16.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje įvyks diskusija: „Neužbaigta piliakalnių byla: platesnės interpretacijos ir sprendimų paieškos“.

Kas, kokie veiksniai lėmė ypač tankaus piliakalnių susiformavimą istorinėje Lietuvoje, o taip pat gretimose baltų žemėse? Koks vaidmuo piliakalniams gali būti skiriamas (ir akcentuojamas!) užgimstant senųjų lietuvių politinei tautai, o vėliau - ir jos valstybei? Kas lėmė piliakalnių atminties nunykimą ir vizualinį jų nuskurdinimą? O kartu - ir mūsų protėvių iškilios kultūros numenkinimą... Ar įmanomas ir ar nūdien reikalingas deramas daugumos piliakalnių mentalinis ir vizualinis atgaivinimas? Kokiais keliais einant galėtų būti tai daroma?

Diskusijos pabaigoje numatomas pakartotinis kreipimosi į valstybės valdymo institucijas priėmimas. Bus siūloma vienus iš artimiausių kalendorinių metų skelbti piliakalnių atminimo ir tvarkymo metais.

▲2014 10 06


2014 10 06

Gauta parama

2014 m. spalio 6 d. leidyklą pasiekė Žėmės ūkio bendrovės „Jotainiai“  1000,00 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 10 07


2014 10 04

Apie mus rašo

2014 m. spalio 4 d. Klaipėdos rajono laikraštyje "Banga" ir svetainėje www.gargzdai.lt paskelbtas Jolantos Venskutės straipsnis „Sendvario istoriją į dienos šviesą traukia archeologai“ apie monografijos „SENDVARIS“ rengimo darbus.  Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 10 21


2014 10 01

Prof. R. Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatyta Druskininkuose

Į profesoriaus Romualdo Grigo knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatymą 2014 m. spalio 1 d. Druskininkų ,,Draugystės“ sanatorijos bibliotekoje atvyko knygos autorius prof. Romualdas Grigas, draugijos ,,Lietuvai pagražinti“ pirmininkas Juozas Dingelis, Druskininkų ,,Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Izabelė Ūsienė, mokymo įstaigų bendruomenių atstovai, valstybinės kolegijos, dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės Druskininkų kuopos kariai, savanoriai, karininko Antano Juozapavičiaus 1-osios rinktinės Druskininkų 3-iosios kuopos šauliai, Druskininkų miesto bibliotekos atstovai, miesto gyventojai, visuomenės intelektualai, sanatorijos darbuotojai, sanatorijoje besigydantys pacientai ir kiti dalyviai. Renginį vedė ,,Draugystės“ sanatorijos kultūros renginių organizatorė Lilia Žukauskienė, kuri pristatė renginio svečius ir dalyvius. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo draugijos ,,Lietuvai pagražinti“ pirmininkas Juozas Dingelis, kuris trumpai pristatė prof. Romualdo Grigo visuomeninę veiklą, kalbėjo apie jo patirtį sociologijos ir tautotyros mokslo srityse bei dalyvavimą darbo grupėse, kurios teikia pasiūlymus įvairioms valstybinėms ir visuomeninėms institucijoms, istorijos, kultūros ir tradicijų saugojimo klausimais. Po to knygą vertino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Izabelė Ūsienė, kuri tiesiog buvo sužavėta Romualdo Grigo knyga ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“, jinai akcentavo knygos autoriaus rašymo stilių, bendravimo su skaitytoju stilių, daug dėmesio skyrė filosofinėms ir tautotyros Romualdo Grigo knygoje išsakytoms mintims. Po jos kalbėjo sanatorijos bibliotekos vedėjas Julijonas Steponavičius, kuris trumpai pristatė prof. Romualdo Grigo ankstesnes parašytas knygas ir iškėlė klausimą ar įmanoma kaip nors veiksmingiau pasipriešinti patriotizmo ir nacionalinio orumo nuvertėjimui. J. Steponavičius apibūdino kritinės analizės ir eseistikos žanrus, minimus knygoje, išeičių paieškas ir trumpus apibendrinimus, kurie anot kalbėtojo palieka patiems pasidaryti išvadas tautos ir valstybės kokybinių pokyčių nagrinėjime. Pirmos dalies pabaigoje lietuvių liaudies dainas atliko dainininkių grupė ,,Marcios“, vadovė Rasa Jasaitienė. Antroje renginio dalyje kalbėjo ats. plk. Arūnas Dudavičius, kuris pristatė knygos ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“ tiražus, knygos leidėjus ir sudarytojus, jisai papasakojo susitikimo dalyviams kur jau buvo pristatyta prof. Romualdo Grigo knyga, kas ją vertino, pristatė knygos pagrindinius skyrius, teiginius ir pateikė trumpus apibendrinimus. 

Vėliau kalbėjo prof. R. Grigas : „Kalbėkime tiesiai: savo tapatybės, pilietinių ir dorovinių nuostatų įtvirtinimui trūksta ne tiek pinigų, kiek paprasčiausios pagarbos praeičiai. Trūksta jaunuomenės perduodamo supratimo, kad tauta, kuri nežino savo tikrųjų šaknų, juolab jeigu pati valstybė linkusi jų nepastebėti, o gal net užmiršti – tokia tauta yra pasmerkta ne tik išnykimui, tokia tauta paprasčiausiai neverta kitų tautų pagarbos “. Autorius kalbėjo apie 1655-ųjų Vilniaus tragediją, kaimų tuštėjimą, Zigmanto Vazos avantiūrą, karininką Bagdoną Chmelnickį ir etmoną Jonušą Radvilą, Lietuvoje esančius piliakalnius, etnokultūrą ir liaudies dainas. Antroje renginio dalies pabaigoje lietuvių liaudies dainas atliko dainininkių grupė ,,Marcios“. Renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daug klausimų. Renginio pabaigoje renginio vedėja Lilia Žukauskienė padėkojo abiem knygos leidėjams P. Jonušui ir D. Kaukėnui už įdomią ir prasmingą knygą ir pakvietė toliau bendradarbiauti knygų leidybos ir jų pristatymo organizavimo klausimais. Pasibaigus knygos pristatymui renginio dalyviai noriai bendravo su knygos autoriumi prof. R. Grigu, laukė jo autografo bei diskutavo knygos temomis. Salėje vyravo pakili ir nuoširdi atmosfera.

Kalba knygos autorius prof. R. Grigas

Knygą vertina mokytoja Izabelė Ūsienė

Knygos autorių sveikina sanatorijos kultūros renginių organizatorė Lilia Žukauskienė

Kalba ats. plk. Arūnas Dudavičius

.Renginio organizatoriai ir svečiai prie ,,Draugystės" sanatorijos

▲2014 10 06


2014 09 30

Apie mus rašo

2014 m. rugsėjo 30 d. svetainėje www.sendvario-seniunija.lt paskelbtas Loretos Kuprienės straipsnis „Monografijos SENDVARIS kelias“ apie monografijos „SENDVARIS“ rengimo darbus.  Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 11 26


2014 09 30

Grasilda Blažienė išrinkta akademike

2014 m. rugsėjo 30 d. įvykusiame Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime buvo išrinkta 15 naujų Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių, tarp kurių ir „Lietuvos valsčių“ serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narė, kalbininkė prof. dr. Grasilda Blažienė.

Sveikiname akademikę visos gausios „Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenės vardu!

 ▲2014 10 20


2014 09 30

Netekome Albino Masaičio (1936 07 22 – 2014 09 29)

Albinas Jonas Masaitis gimė 1936 m. liepos 22 d. Daniliškių k., Semeliškių vls., Trakų apskr. 1940 m. apsigyveno Tamošių k. (Veliuonos vls.), tėvo gimtinėje. 1946 m. baigė Gausantiškių pradinę, 1955 m. – Veliuonos vidurinę mokyklas. 1955–1956 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute (dab. Lietuvos edukologijos universitetas).

Prasidėjus Vilniaus studentų bruzdėjimams, 1956 m. rudenį vykusių Vengrijos įvykių metu, Rasų kapinėse prie Jono Basanavičiaus paminklo dalyvavo susibūrime Vengrijos okupacijai atminti. Už tai jau seniai okupantų persekiotas patriotiškas jaunuolis buvo areštuotas ir išsiųstas į Mordovijos lagerius (Rusija). 1956–1961 m. kalėjo Mordovijos bendro ir sustiprinto režimo lageriuose, speckalėjime. 1962–1972 m. dirbo įvairiose Vilniaus gamyklose ir įstaigose, mokėsi. 1977 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas filologo lituanisto specialybę. 1972–1982 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Kalbų katedros dėstytojas, Leidybos skyriaus vyr. redaktorius, Kraštotyros draugijos Kalbos sekcijos Kauno skyriaus vadovas. 1982–1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos vyresnysis redaktorius, TV laidų „Mūsų kalba“, „Mokomės lietuvių kalbos“, „Šnekasi baltai“, „Gerbkime žodį“ bei populiariosios kalbos viktorinos „Moki žodį – žinai kelią“ autorius ir redaktorius.

A. Masaitis buvo aktyvus Lietuvos Sąjūdžio dalyvis, daugelio 1988–1991 m. politinių akcijų Lietuvoje ir už jos ribų organizatorius (Maskvoje, Minske, Červenėje, Rygoje, Ragainėje). Vienas Lietuvos politinių kalinių sąjungos įkūrėjų (1989), 1991 m. sausio 13-ąją nukentėjęs nuo sovietinių okupantų, Sausio 13-osios brolijos narys, apdovanotas medaliu „Už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai“. Parašė per 100 straipsnių lingvistinio švietimo ir kalbos kultūros klausimais, sudarė kalbos praktikai skirtą knygelę „Kanceliarinės kalbos taisymai“ (1973), tremtinių atsiminimų knygą „Tautų tėvo karalystėje“ (1991), išleido humoristinę knygelę „Gerbkime žodį“ (1994). Nuo 2000-ųjų darbavosi „Versmės“ leidykloje, buvo pagrindinis leidyklos kalbos redaktorius, redagavo „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas „Raguva“, „Veliuona“, „Seredžius“, „Kvėdarna“, „Papilė“, „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, „Gelvonai“, „Baisogala“, „Gruzdžiai“, „Gelgaudiškis“, „Sintautai“, „Vaiguva“, „Jieznas. Stakliškės“. Buvo aktyvus leidyklos organizuotų renginių ir ekspedicijų dalyvis, straipsnių autorių konsultantas. Pats rašė straipsnius monografijoms rezistencijos tematika.

„Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė neteko puikaus bendradarbio, kovotojo už Lietuvą ir lietuvių kalbą, darbštaus ir principingo redaktoriaus.

▲2014 09 30


2014 09 29

Birštone pristatyta Algirdo Patacko knyga „LITUA“ 

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. rugsėjo 29 d. Birštono viešojoje bibliotekoje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Gediminas Kasparavičius, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, bibliotekininkai, muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, kuri pasveikino visus susirinkusius su knygos „ LITUA “ sutiktuvėmis Birštone bei pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą. Renginio vedantysis Arūnas Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „ LITUA “, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, paminėjo knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Po renginio vedančiojo kalbėjo VDU magistrantas, istorikas Gediminas Kasparavičius, kuris nagrinėjo Algirdo Patacko knygoje istorines, kultūrines ir kalbos sritis. Jis stebėjosi giliomis knygos autoriaus filosofinėmis, lingvistinėmis ir publicistinėmis mintimis. Pirmąją renginio dalį užbaigė Sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“, kurie atliko keletą lietuvių liaudies dainų. Antroje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius A. Patackas, kuris pagal knygos turinį atskleidė knygos vertybines nuostatas, lietuvių kalbos grožį ir turtingumą bei baltų religijos ir krikščioniškos religijos sąsajas. Toliau kalbėjo Birštono mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, kuris iškėlė keletą diskusinių klausimų, susijusių su dabartiniais įvykiais Lietuvoje, kultūros ir istorijos puoselėjimu bei lietuvių kalbos naudojimu kasdieniniame gyvenime. Tarp pasisakančio ir knygos autoriaus vyko trumpa ir įdomi diskusija bei apsikeitimas nuomonėmis. Antros dalies pabaigoje keletą muzikinių kūrinių atliko folkloro ansamblis ,,Kupolė“. Renginio pabaigoje renginio dalyviai uždavė klausimų, susijusių su mūsų valstybinių institucijų menku lietuvių kalbos žinojimu ir vertinimu, religijos ir kultūros sąsajomis ir tolimesniais autoriaus numatomais darbais. Trečioje renginio dalyje prie apskrito stalo susirinko visi tie, kurie neskubėjo skirstytis į namus, vaišinosi kvapnia kava, birštoniečių išspaustu sūriu su medumi ir diskutavo įvairiomis knygos temomis. 

Magistrantas, istorikas Gediminas Kasparavičius ir knygos autorius Algirdas Patackas

Kalba knygos autorius A. Patackas

Kalba Birštono mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius

Dainuoja folkloro ansamblis ,,Kupolė"

Renginio dalyviai susirinkę į Birštono viešąją biblioteką

▲2014 10 06


2014 09 26

Įdomiame renginyje skleidėsi Sendvario archeologinės paslaptys

2014 m. rugsėjo 26 d. Sendvario seniūnijos Jakų kaimo mokykloje sugužėjo pilna salė norinčių išgirsti iš pirmųjų lūpų apie naujausius archeologinius kasinėjimus Sendvario apylinkėse, skirtus rengiamai „SENDVARIO“ monografijai. 

Archeologas, Vilniaus universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Linas Tamulynas pristatė svarbiausius buvusio Sendvario valsčiaus teritorijoje tyrinėtus archeologinius objektus, jų tyrimų istoriją nuo XIX a. Plačiau pristatyta Aukštkiemių kapinyno tyrimų istorija, supažindinta su Vokietijos mokslininkų darbu rengiant šio kapinyno mokslinę publikaciją Berlyne. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos archeologų tyrinėtų Eketės piliakalnio ir Slengių kapinyno tyrimų rezultatai iki šiol nepublikuoti, o rengiama Sendvario valsčiaus monografija yra puiki proga tai padaryti. Tai turėtų būti prioritetinė tyrimų kryptis, tačiau norint pasiekti gerų rezultatų reikalingos nemažos lėšos. Tad būtinas įvairių lėšų šaltinių kooperavimas. Beje, nors ir minimalus, tačiau bendradarbiavimas prasidėjo jau šiemet. Prie Aukškiemių ir Klemiškės kapinynų tyrimų, kuriuos vykdė Vilniaus universitetas, prisidėjo „Versmės“ leidykla, Vietos bendruomenių taryba ir Sendvario seniūnijoje dirbantys verslininkai: UAB Jozita, Mazūriškių kavinė, UAB DARENA. Archeologai visiems dėkingi už visokeriopą pagalbą, nes ekspedicijų biudžetas buvo mažiau nei minimalus.

Archeologas dr. Džiugas Brazaitis pristatė seniausius radinius iš Sendvario apylinkių, t. y. Paupių (Bachmano) dvaro laukuose rastus raginius dirbinius, kuriems daugiau nei 10.000 metų, informaciją apie žinomus akmeninius kirvukus. Archeologas Mindaugas Grikpėdis skaitė pranešimą apie Slengių kapinyno tyrimus, vykdytus 1972 ir 2001 m. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Slengių kapinynas – klasikinio pavyzdžio laidojimo objektas, iliustruojantis laidosenos tradicijų kaitą iš inhumacijos į kremaciją, t. y. kaip apie VIII-IX a. buvo pereinama prie mirusiųjų deginimo papročio.

Bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi (direktorius dr. Jonas Genys), buvo pristatyta gausi Sendvario apylinkėse vykdytų archeologinių kasinėjimų medžiaga, parengti stendai (dizainerė – Jolanta Mažeikaitė) su tyrimų eigos ir radinių fotografijomis, žemėlapiais. 

Į renginį atvyko žinoma Lietuvos klimatologė dr. A. Galvonaitė, kuri taip pat yra monografijos „SENDVARIS“ gamtos skyriaus klimato temos autorė, sendvariškiams pristatė naujausius meteorologinius tyrinėjimus, jų išvadas, stebėjimus ir perspektyvas . 

Renginio desertu tapo dr. Martyno Purvino pranešimas apie Sendvario dvarus, žmonių gyvenimus ir įdomybes. Pranešėjas taip pat pristatė savo naujausią monografiją „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“, I knyga (2014). 

 ▲2014 10 01


2014 09 25

Gauta parama

2014 m. rugsėjo 25 d. leidyklą pasiekė Ligitos Teresiūtės  200,00 Lt parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2014 09 30


2014 09 24

Kviečiame į prof. R. Grigo knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatymą Druskininkuose

„Versmės“ ir „Diemedžio“ leidyklų išleistos knygos – prof. Romualdo Grigo „Lietuvių tautos išlikimo drama“ – pristatymas ir diskusija vyks 2014 m. spalio 1 d., trečiadienį, 16 val. Druskininkų Draugystės sanatorijos bibliotekoje (Vinco Krėvės g. 7, Druskininkai).

Knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“ – apie lietuvių tautos skaudulius, jos šviesiąją aurą ir turtingą praeities dvasinę kultūrą. Tautos ir Tėvynės likimas atskleidžiamas per nuolatinį socialinių santykių dramatizmą ir būties tragizmą. Knygos autorius prof. Romualdas Grigas kviečia skaitytoją kartu mąstyti ir diskutuoti. „Jeigu tu nežinai ir nenori žinoti savo tautos istorijos, širdimi neišgyveni skaudaus jos aido – tu prarandi dalį žmogiškosios vertės“ , – teigia knygos autorius.

Renginyje dalyvaus: akademikas, tautotyrininkas, profesorius Romualdas Grigas, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, „Diemedžio“ leidyklos vadovas Danas Kaukėnas. 

Muzikinę programą atliks: dainų autorius, atlikėjas Albertas Antanavičius ir dainininkių grupė „Marcios“.

Renginio organizatoriai : Draugystės sanatorija ir ,, Versmės “ leidykla. ▲2014 09 24


2014 09 24

Kviečiame į Algirdo Patacko knygos „LITUA"  pristatymą Birštone

„Versmės“ leidyklos išleistos Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymas ir diskusija vyks 

2014 m. rugsėjo 29 d., pirmadienį, 17 val. Birštono viešojoje bibliotekoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Birštonas). 

Knygos pavadinimas aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos vardą – LITUA. Algirdo Patacko pirmieji tekstai išspausdinti dar XX a. 7-ojo dešimtmečio pogrindžio savilaidoje, paskutiniai – dabar. Jų esmę nusako pavadinimas – LITUA, Lietuva tėvynė. Tai baltiškos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant plačiąja prasme – pradedant studijomis apie mūsų esą, savimonę, mentą, baltų religiją, jos sąlytį ir sąsajas su krikščionybe, kalbą, istoriją ir baigiant grožinės literatūros tekstais. Lietuvių kalbai skiriama itin daug dėmesio, nes pasak autoriaus, „kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, ją praradus mūsų tautos nebebūtų“. 

Knygos pristatyme dalyvaus – knygos autorius Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas, knygos leidėjas „ Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. 

Knygą vertins: VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Gediminas Kasparavičius. 

Muzikinę programą atliks Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „ Kupolė“, vadovė Daiva Bradauskienė.

Renginio organizatoriai – Birštono viešoji biblioteka  ir „Versmės“ leidykla. 
2014 09 24


2014 09 23

Gauta parama

2014 m. rugsėjo 23 d. leidyklą pasiekė Zosės Radžiuvienės  1400,00 Lt parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2014 09 24


2014 09 22

Apdovanojimas prof. Romualdui Grigui

2014 m. rugsėjo 22 d. 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje rengiamoje apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ceremonijoje bus pagerbtas ir prof. Romualdas Grigas. Apdovanojimas profesoriui skiriamas už sociologijos ir etnokultūros darbus bei patriotinę veiklą.  ▲2014 09 22


2014 09 16

Kviečiame į paskaitą ir fotografijų parodą „Sendvario archeologinės paslaptys“

Jakų mokyklos salėje 2014 m. rugsėjo 26 d. 14.00 val.

Programa: 

  • Archeologiniai kasinėjimai ir radiniai (dr. Jonas Genys, dr. Džiugas Brazaitis, Linas Tamulynas, Mindaugas Grikpėdis)

  • Sendvario klimato kaita (dr. A. Galvonaitė)

  • Sendvario apylinkių dvarai (dr. M. Purvinas)

Rėmėjai: Vietos Bendruomenių Taryba, „Versmės“ leidykla, UAB „Darena“

Globėjas: Sendvario seniūnija


2014 09 12

Gauta parama

2014 m. rugsėjo 12 d. leidyklą pasiekė Vladislavos ir Algimanto Šegamogų  100,00 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 09 22


2014 09 12

Elektroniniu formatu išleista monografija „KVĖDARNA“

2014 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu formatu išleista „KVĖDARNOS“ monografija,  tapo jau 15-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. 2014 09 16


2014 09 11

Gauta parama

2014 m. rugsėjo 11 d. leidyklą pasiekė  UAB „LIETPAK“ (direktorius Pranas Kiznis) 25 000,00 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai.  ▲2014 09 16


2014 09 08

Gauta parama

2014 m. rugsėjo 8 d. leidyklą pasiekė Valentino Kucino 500,00 Lt parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjui ir paramą perdavusiam Algirdui Sinkevičiui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 09 16


2014 09 08

Gauta parama

2014 m. rugsėjo 8 d. leidyklą pasiekė Valentino Kucino, Kęstučio Masaičio, Rimos Lukošienės, Arvydas Eidokaičio, Irenos Petrošienės, Kęstučio Vizbaros, Alvydo Aleksandravičiaus 2% pajamų mokesčio sumos už 2013 m. parama rengiamai monografijai „VIEŠVILĖ“. Dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2014 09 08


2014 09 02

Paskelbtas monografijos „Pilviškiai“ numatomas turinys

2014 m. rugsėjo 2 d. leidyklos svetainėje paskelbtas monografijos „PILVIŠKIAI“ vyriausiojo redaktoriaus sudarytojo Venanto Mačiekaus parengtas numatomas turinys. Daugiau informacijos apie monografiją galima rasti rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pilviškiai.  ▲2014 09 02


2014 09 01

Netekome istoriko, kraštotyrininko, leidyklos bičiulio Antano Lesio

Antanas Lesys gimė 1952 sausio 28 d. Širvintų r. Bilšių k. Augo Vilniaus kūdikių ir Trakų r. Tamašiavos vaikų namuose, Vilniaus mokykloje-internate. Mokėsi Vilniaus Naujininkų vakarinėje ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokyklose (dabar Vilniaus konservatorija), baigė Vilniaus pedagoginio instituto (dabar Lietuvos Edukologijos universitetas) istorijos fakultetą. Dirbo Vilniaus pagalbinėje mokykloje Nr. 2, Vilniaus r. Juodšilių, Širvintų r. Čiobiškio ir Vilniaus r. Vėliučionių spec. globos vaikų namuose, Vėliučionių pagrindinėje mokykloje, Šalčininkų r. Turgelių ir Akmenynės lietuviškose mokyklose bei Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje. Už pedagoginę veiklą buvo apdovanotas padėkos ir pagyrimo raštais, 2006 m. skirta žurnalisto premija, 2013 m. įteikta Stanislovo Rapolionio premija.

Drauge su žmona išaugino tris vaikus, namuose yra sukaupęs vertingą asmeninį istorinį archyvą.   

Istorikas, kraštotyrininkas Antanas Lesys neapsiribojo tik archyvais ir pedagoginiu darbu, jis keliavo po Pietryčių Lietuvos kaimus, susitiko su liudininkais, kurie padėjo sukaupti daug istorinės, kraštotyrinės medžiagos (rašytinės, garsinės, vaizdinės). Antanas išleido knygas: „Bažnyčios riteris“ (Vilnius, 2012), drauge su žmona – „Viešpaties pakviestas“ (Vilnius, 2013), „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ (Vilnius, 2012). Jis yra bendraautoris knygų: „Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai“ (Vilnius, 2003), „Blaivybė mano bendruomenėje“ (Lazdijai, 2008), „Aukštadvario žemės ūkio mokykla 1923–2013 m.“ (Aukštadvaris – Trakai, 2013).

Liko drauge su žmona parašytos, paruoštos spaudai, bet dar neišleistos knygos: „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ (II-oji dalis) ir „Fanatikas“ (knyga apie garbės kan. V. J. Vaičiūną). Antanas rinko istorinę medžiagą knygai „Gyvenimo upės versmė“, kurios nesuspėjo pabaigti. Liko parašyti, bet dar neskelbti straipsniai: „Laisvės paukščio skrydis“ (apie Sedos kautynių dalyvį, karį savanorį A. V. Niūniavą), „Nepriklausomybės šauklys“ (apie kun. A. Keiną), „Nebaigtas sakalų skrydis“ (apie 1947–1949 m. žuvusius Tauro apyg. Birutės rinktinės partizanus), apie vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio įkūrėją Juozą Kančį. 

Antanas Lesys buvo istorinio laikraščio „Voruta“ redakcinės kolegijos narys, laikraščiuose „Voruta“, „Trakų žemė“, „Valstiečių laikraštis“, „Vilniaus krašto savaitraštis“, „Gimtinė“, „Lietuvos Jeruzalė“, „Elektrėnų kronika“ ir kt. išspausdino virš 70 straipsnių. Keletas skirta Semeliškėms: „Trakų žemė“, 2010, Nr. 52; 2011, Nr. 1 (Keletas Semeliškių Katalikų akcijos salės istorijos puslapių), „Trakų žemė“, 2011, Nr. 25, 27, 29, 31, 35, 37, 39, 41, 45, 47, 49; 2012, Nr. 2 (Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens..., str. apie Aukštadvario ir Semeliškių vls. partizanus), „Trakų žemė“, 2012, Nr. 4, 6, 9, 15, 21, 22, 30 (Aukštadvario ir Semeliškių valsčių šauliai). 

Antrajame Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos almanache „Ties spalio taku“ (Vilnius, 2006) išspausdinti jo eilėraščiai, Abromiškėse, Semeliškėse (Elektrėnų sav.) vedė istorijos seminarus, skaitė paskaitas, Semeliškėse (Elektrėnų sav.) surengta A. Lesio kūrybos popietė.

Antanas Lesys aktyviai dalyvavo „Versmės“ leidyklos rengiamose mokslinėse lokalinių tyrimų ekspedicijose į Aukštadvarį (Trakų r.), Semeliškes (Elektrėnų sav.), Dūkštą (Ignalinos r.), remdamasis šiose ekspedicijose surinkta medžiaga parašė straipsnius „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms.

Netekę nuoširdaus leidyklos bičiulio ir bendraminčio, reiškiame nuoširdžią užuojautą visiems pažinojusiems šį neapilstantį Lietuvos nepriklausomybės idealų ir teisingumo gynėją, ir gedime kartu.

„Versmės“ leidyklos bendruomenė

2014 09 16


2014 08 29

„Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Pandėlys“ redaktoriui Albinui Jasiūnui suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas

Redaktorius Albinas Jasiūnas aktyviai dalyvauja Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ veikloje, energingai darbuojasi prie baigiamos parengti monografijos „Pandėlys“, organizuoja lėšų jos išleidimui surinkimą. Rugpjūčio 29 d. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu už svarų indėlį į Lietuvos ir Rokiškio krašto kultūrą, paramą gimtajam kraštui ir jo garsinimą Albinui Jasiūnui suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas. 

Garbės piliečio regalijos bus įteiktos rugsėjo 20 d. 13 val. Rokiškio krašto muziejuje šventinio tarybos posėdžio metu.

„Lietuvos valsčių“ kūrėjų bendruomenė nuoširdžiai sveikina nominantą!

2014 09 08


2014 08 28

Gauta parama

2014 m. rugpjūčio 28 d. leidyklą pasiekė  Albino ir Irenos Bukelių 200,00 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai.  ▲2014 09 01


2014 08 27

„Versmės“ leidykla tapo Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacijos LiMViLA nare

2014 m. rugpjūčio 27 d. gavome malonų pranešimą, kad „Versmės“ leidykla yra priimta į Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociaciją LiMViLA. Be mūsų leidyklos asociacijai priklauso šios 30 leidyklų: Aidai, Algarvė, Andrena, Asveja, Aukso žuvys, Aušra (Punskas), Bernardinai.lt, Bonus Animus, Charibdė, Edukologija, Eglės leidykla, Euroknyga LT, Gimtasis žodis, Homo liber, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Lieparas, Luceo, Lututė, Margi raštai, Maža leidykla, Mijalba, Novelita, Raidynėlis, R. Paknio leidykla, Semaška ir Ko, Stiklo tiltai, Verba vera, Versus aureus, Žara.  ▲2014 08 27


2014 08 26

Gauta parama

2014 m. rugpjūčio 26 d. leidyklą pasiekė Panevėžio r. savivaldybės administracijos  5 000,00 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 09 01


2014 08 23

Apie mus rašo

2014 m. rugpjūčio 23 d. svetainėje www.ve.lt paskelbtas Andromedos Milinienės straipsnis „Vytautas Navaitis: "Rekordų knyga - galimybė pakeisti gyvenimą"“. Straipsnyje pateikiamas interviu su Vytautu Navaičiu apie jo parengtą „Lietuvos vaikų rekordų knygą“,  kuria „Versmės“ leidykla planuoja išleisti šių metų rudenį. Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 09 16


2014 08 20

Gauta parama

2014 m. rugpjūčio 20 d. leidyklą pasiekė  Simonos Skumbinaitės 200,00 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai.  ▲2014 09 01


2014 08 19

„Versmės” leidykloje lankėsi svečiai iš Lenkijos

2014 rugpjūčio 19 d. „Versmės” leidykloje svečiavosi monografijos „Dūkštas” autoriai iš Varšuvos – žymaus pomologo prof. Adomo Hrebnickio proanūkis kompozitorius Andrzej Rejman su žmona Warsaw University of Life Science (WULS) docente Krystyna Rejman. Susitikimo metu leidyklos vadovas Petras Jonušas pristatė „Lietuvos valsčių“ seriją, kitus leidinius, buvo aptartos būsimosios monografijos „Dūkštas“ temos.

„Mums padarė didelį įspūdį jau atliktas darbas, kurį tebetęsia leidykla įamžindama Lietuvos valsčius, - kalbėjo Andrzej Rejman. -Tas darbas yra nepaprastai svarbus ir neįkainojamas ateities kartoms išsaugant žmonių likimų istorijas, regionų veiklą ir visa, kas suprantama kaip tautos ir bendruomenės kultūra šiame gražiame krašte. Malonaus susitikimo su leidyklos vadovu Petru Jonušu bei redaktore Živile Gurauskiene metu kalbėjome apie rengiamą monografiją „Dūkštas“, prie kurios didžiuojamės turėdami galimybę su šeima prisidėti kaip straipsnių autoriai.“

Kaip ir kasmet, svečiai lankėsi profesoriaus Adomo Hrebnickio atminimą saugančiame memorialiniame muziejuje, netoli Dūkšto, Ignalinos r., Rojaus kaime, kur ir buvo išvesta Beržininkų ananaso obuolių veislė. Svečiai aplankė kapines, kur palaidotas profesorius A. Hrebnickis, pasidžiaugė atstatytu paminklu, uždegė žvakutes.

„Rojaus kaimas, muziejus – čia visada smagu atvažiuoti, o išvažiavus visada norisi vėl ir vėl sugrįžti. Čia atvažiuodamas aš vis atrandu kažką naujo, įdomaus, ir dar kažką, ko, galbūt, nemoku paaiškinti“, – kalbėjo prof. A. Hrebnickio muziejuje rugpjūčio 19 d. apsilankęs profesoriaus proanūkis prof. Andrzej Rejman.

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir būsimosios monografijos „Dūkštas“ vyr. redaktorė Živilė Gurauskienė su kompozitoriumi Andrzej Rejman ir docente Krystyna Rejman susitikimo metu.

Šalia baltosios „Lietuvos valsčių“ serijos. Iš kairės į dešinę:„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, docentė Krystyna Rejman su vyru kompozitoriumi Andrzej Rejman bei būsimosios monografijos „Dūkštas“ vyr. redaktorė ir sudarytoja Živilė Gurauskienė ir Aira Gurauskaitė.

Iš kairės į dešinę: „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, docentė Krystyna Rejman su vyru kompozitoriumi Andrzej Rejman.

Krystyna ir Andrzej Rejman, sūnus Tomek su sužadėtine Magda (kairėje) prie prof. A. Hrebnickio kapo.

Rojuje. Iš kairės į dešinę: Andrzej Rejman, Gintautas Velička, Kaniūkų k. jaunimo klubo laisvalaikio organizatorius, prof. A. Hrebnickio memorialinio muziejaus vedėja Renata Veličkienė, Marina Mironova, Tomek Rejman sužadėtinė Magda bei Krystyna Rejman.

2014 09 01


2014 08 16

Apie mus rašo

2014 m. rugpjūčio 16 d. laikraštyje „Kupiškėnų mintys“  paskelbtas Aušros Jonušytės straipsnis „Mokslininkė rado įdomių faktų ir įžvalgų“.  Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 09 09


2014 08 14

Apie mus rašo

2014 m. rugpjūčio 14 d. laikraštyje „Kupiškėnų mintys“  paskelbtas Neringos Butkevičiūtės straipsnis „Rašoma Lietuvos istorija, susidedanti iš šimto Lietuvos valsčių“.  Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 09 09


2014 08 12

„Sendvario“ monografijos vasaros darbai, archeologinė ekspedicija ir kiti renginiai

Visa 2014 metų „SENDVARIO“ monografijos (Klaipėdos r.) rengimo vasara nusėta svarbiais įvykiais ir veikla. Su etnologe dr. Aušra Kavaliauskiene bei edukologe lekt. Aleksandra Batuchina jau aplankyta nemažai senolių, kurie pamena krašto praeitį. Gamtos skyriaus autoriai, mokslininkai doc. dr. Algirdas Petraitis, dr. Rita Jankauskienė, lekt. Airina Salytė, dr. Rita Nekrošienė dar kartą atidžiai apžiūrėjo Sendvario apylinkių gamtos kampelius, tyrė gyvūniją, augaliją.

Vietos bendruomenių tarybai skyrus 5000,00 Lt paramą rugsėjo mėnesį vyksiančiai archeologinei ekspedicijai buvusio Sendvario valsčiaus Klemiškės kaime vykdyti (vadovė Dovilė Baltramiejūnaitė), bus surengta paskaita ir radinių paroda „Sendvario archeologinės paslaptys“. Šį renginį kartu su archeologais, kitomis vietos bendruomenėmis bei seniūnija ir jos gyventojais organizuoja „SENDVARIO“ monografijos vyr. redaktorė Liucija Kyguolytė-Šeputė. Renginio metu visuomenei bus pristatoma rengiama „SENDVARIO“ monografija, archeologinių kasinėjimų radinių fotografijos, trumpa paskaita apie archeologijos paminklus Sendvario apylinkėse. Paskaitą apie Sendvario klimatą skaitys žinoma meteorologė dr. Audronė Galvonaitė – ji yra „SENDVARIO“ monografijos gamtos skyriaus klimato temos autorė. Savo naują knygą pristatys dr. Martynas Purvinas – monografijos istorijos skyriaus dvarų, kaimų urbanizacijos temų autorius. Maloniai iš anksto kviečiama į renginį, kuris vyks 2014 m. rugsėjo 26 d.2014 08 12


2014 08 09

Elektroniniu formatu išleista monografija „PANEMUNĖLIS“, I ir II dalys

2014 m. rugpjūčio 9 d. elektroniniu formatu išleista „PANEMUNĖLIO“ monografija, kurią sudaro I ir II dalys,  tapo jau 14-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. 2014 08 12


2014 08 06

Gauta parama

2014 m. rugpjūčio 6 d. leidyklą pasiekė  Linos Vaitiekūnaitės 200 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai.  ▲2014 08 26


2014 07 28

Gauta parama

2014 m. liepos 28 d. leidyklą pasiekė energetikos eksperto dr. Vytauto Miškinio  1000 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 07 31


2014 07 25

Apie mus rašo

2014 m. liepos 25 d. laikraštyje „Kauno diena“  paskelbtas Virginijos Skučaitės straipsnis „Nepagražinti laisvės šauklio memuarai“.  Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 08 27


2014 07 21

Elektroniniu formatu išleista „Baisogalos“ monografija

2014 m. liepos 21 d. elektroniniu formatu išleista „BAISOGALOS“ monografija tapo jau 13-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintame tome, bet ir modernia skaitykle. Monografiją, kaip ir visas kitas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras.

 2014 07 28


2014 07 18

„Lietuvos valsčių“ serijos knygos Čekijos universitetui

2014 m. liepos 6 d. minimos Valstybės dienos bei šiomis dienomis vykstančios Dainų šventės 90-mečio proga, tęsdama naujai išleidžiamų „Lietuvos valsčių“ serijos knygų dovanojimą pagal 2011 m. gruožio 7 d. iškilmingo knygų dovanojimo aktą, „Versmės“ leidykla padovanojo Čekijos Respublikos Brno Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos institutui savo išleistas monografijas. Knygas (4 markiruotos dėžės) liepos 18 d. Užsienio reikalų ministerijoje leidyklos vadovas Petras Jonušas perdavė  Mindaugui Staniui, Lietuvos ambasados Čekijos Respublikoje atstovui, išvykstančiam darbo reikalais į Čekiją. 2014 07 21


2014 07 15

Paminėjome pirmojo lietuviško lamentoriaus, išleisto Sūduvos krašte, autoriaus Motiejaus Brundzos 190-ąsias gimimo metines

2014 m. liepos 15 d. dienos šviesą išvydo mūsų leidyklos redaktoriaus, bibliofilo ir kultūrininko Albino Vaičiūno parengtas lankstinukas, skirtas pirmojo lietuviško lamentoriaus, išleisto Sūduvos krašte, autoriaus Motiejaus Brundzos 190-osioms gimimo metinėms. Leidinėlyje pateikiama gausi 47 šaltinių bibliografija, M. Brundzos raštai, autoriaus gimtojo Talkiškių kaimo (Marijampolės r.) apylinkių žemėlapis. Ši mūsų žymaus švietimo pirmeivio paminėjimo diena gražiai sutapo ne tik su 1410-ųjų Žalgirio pergalės paminėjimu, bet ir su paties lankstinuko autoriaus A. Vaičiūno sukaktimi, kuriuos kukliai prisiminėme ir prasmingai paminėjome visus kartu.

 ▲2014 07 15


2014 07 15

Elektroniniu formatu išleista „Seredžiaus“ monografija

2014 m. liepos 15 d. elektroniniu formatu išleista „SEREDŽIAUS“ monografija tapo jau 12-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintame tome, bet ir modernia skaitykle. Monografiją, kaip ir visas kitas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras.

 2014 07 29


2014 07 14

Gauta parama

2014 m. liepos 14 d. leidyklą pasiekė  Aistės Zigmantaitės  100 Lt parama rengiamai monografijai „RASEINIAI“. Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Raseiniai.  ▲2014 07 31


2014 07 12

Gauta parama

2014 m. liepos 12 d. leidyklą pasiekė Ramygalos krašto žmonių 2 260 Lt neatlygintina parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Paramą surinko Liuda Basijokienė ir Regina Narsutienė, perdavė leidyklai Gražina Navalinskienė. Paramą skyrė: Jonas Zopelis (200 Lt), Zuzana Krotkutė (250 Lt), Kotryna Valkavičienė (200 Lt), Aušra Želnienė (20 Lt), Žaneta Dangveckienė (10 Lt), Sigita Kizerskienė (10 Lt), Antanas Kirsnys (20 Lt), Rita Macenavičienė (20 Lt), Emilija Vaikutienė (10 Lt), Danutė Česnavičienė (10 Lt), Jadvyga Kirdeikienė (12 Lt), Regina Narsutienė (20 Lt), Aušra Narsutytė (20 Lt), Aldona Marijona Aimuntienė (20 Lt), Regina Šlekienė (100 Lt), Vanda Adelbergienė (20 Lt), Virginija Marozienė (50 Lt), Romualdas Ulys (20 Lt), Aldona Rutkauskienė (20 Lt), Nijolė Navalinskienė (30 Lt), Apolonija Keciorienė (20 Lt), Elena Kaupienė (30 Lt), Zenonas Kiuberis (20 Lt), Danutė ir Henrikas Ardaičiai (30 Lt), Emilija Jankauskienė (50 Lt), Virginija Basijokienė (30 Lt), Anelė Masiokienė (20 Lt), Vytautas Navikas (200 Lt), Jolanta Gradauskienė (50 Lt), Lidija Ratkevičienė (20 Lt), Marija Avulienė (10 Lt), Antanas Avulis (10 Lt), Vidas Grakauskas (100 Lt), Genė Ilekienė (30 Lt), Asta Žižilevičienė (10 Lt), Sofija Markevičienė (10 Lt), Bronius Ruzas (10 Lt), Nijolė Aimuntienė (50 Lt), Virginija Lukoševičienė (10 Lt), Česlovas Ilevičius (10 Lt), Vladas Lamanauskas (10 Lt), Reda Savickienė (10 Lt), Dalia ir Algis Kirsniai (100 Lt), Marijona Piragienė (10 Lt), Liuda Karvelienė (10 Lt), Stanislava Navikienė (20 Lt), Laima Sinicienė (20 Lt), Rasa Trumpickienė (8 Lt), Erika Baltuškaitė (10 Lt), Juozas Bliuvas (30 Lt), Aistė Jagminienė (10 Lt), Bronė Ilčiukienė (10 Lt), Dalė Bandanskienė (10 Lt), Viktė Bliuvienė (10 Lt), Genė Kiuberienė (5 Lt), Valė Baltuškienė (5 Lt), Ksavera Janionienė (20 Lt), Arūnas Buzas (20 Lt), Elytė Galinevičienė (20 Lt), Irena Jodinskienė (20 Lt), Kontigardas Adomėnas (5 Lt), Vitalija Survilaitė (10 Lt), Giedrius Žukas (100 Lt), Vilmantas Strikulis (5 Lt). Nuoširdžiai dėkojame visiems rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 08 25


2014 07 08

Netekome redaktoriaus Alfredo Dominausko

Su giliu liūdesiu pranešame, kad eidamas 72-uosius metus 2014 m. liepos 8 d. mirė „Lietuvos valsčių“ serijos bendradarbis, „ALANTOS“ monografijos vyriausiasis redaktorius Alfredas Dominauskas.

A. Dominauskas gimė 1942 12 14 Šiauliuose, darbininko šeimoje. 1949–1961 m. mokėsi 4-oje pradinėje bei Šiaulių berniukų gimnazijoje (vėliau pavadintoje J. Janonio vidurine mokykla). 1961 m. baigęs mokyklą dirbo saldainių fabrike „Rūta“. 1962 m. įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, aukštosios matematikos specialybę. Tais pačiais metais buvo paimtas į karinę tarnybą sovietų armijoje. 1965 m. įstojo į Vilniaus universitetą, kur 1970 m. gavo žurnalisto diplomą. Dar būdamas studentu pradėjo dirbti „Komjaunimo tiesos“ laikraštyje. Įvairiuose spaudos baruose išdirbęs beveik 40 metų išėjo į pensiją. Nuo 2011 m. A. Dominauskas bendradarbiavo „Versmės“ leidykloje, buvo monografijos „ALANTA“ vyriausiasis redaktorius.

 ▲2014 07 08


2014 07 03

Išleista naujausia „Versmės“ leidyklos knyga „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“

2014 m. liepos 3 d. leidyklą pasiekė spaustuvės dažais dar kvepianti naujausia „Versmės“ leidyklos išleista knyga „BALTAI IR SLAVAI: dvasinių kultūrų sankirtos“. Knygos leidybos iniciatorius doc. Artūras Judžentis, ilgametis mūsų leidyklos leidžiamos serijos „Lietuvos valsčiai“ autorius ir Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narys, sudarytojai ir redaktoriai žinomi kalbininkai, mokslininkai Tatjana Civjan, Marija Zavjalova ir Artūras Judžentis. Standartų spaustuvėje spausdintos mokslinės knygos apimtis 428p., tiražas 300 egz. 

Knygoje tarptautinės konferencijos pranešimų pagrindu (Vilnius, 2011) apžvelgiama garsaus kalbininko, akademiko Vladimiro Toporovo (1928–2005) mokslinė veikla baltoslavikos srityje, skelbiami jo idėjų įkvėpti arba paskatinti nauji šios tematikos tyrimai. Kalbiniuose straipsniuose aptariami prūsų kalbos tekstai, nagrinėjami lietuvių bei latvių kalbų žodžių kilmės ir raidos dalykai, plačiame kontekste tiriama baltų kalbų gramatinės sandaros praeitis ir dabartinė būklė, ryšiai su slavų bei germanų kalbomis. Knygoje daugiausia baltų ir slavų dvasinės kultūros bendrybes gvildenančių publikacijų. Jose istoriniu, arealiniu ar tipologiniu atžvilgiu nagrinėjamos baltų ir slavų mitologijos, ritualo, literatūros, tautosakos, liaudies meno ir kasdienybės kultūros temos, mitologinės pasaulio sampratos atspindžiai kalboje, literatūroje, mene, kasdieniame gyvenime, Vilnius, Wilno, Вильна kaip daugiakultūrė ir įvairiakalbė vienovė. Taip pat nagrinėjamos senosios (visų pirma, prūsų) ir dabartinės baltų kalbos bei tarmės (etimologija, lingvistinė rekonstrukcija, gramatika, arealinė tipologija), baltoslavika dvasinėje kultūroje. 

Keturiomis kalbomis (anglų, lietuvių, rusų, vokiečių) parašytų 27 straipsnių autoriai – įvairių šalių, mokslo krypčių bei mokyklų atstovai iš Berlyno, Konstanco, Mainco, Pizos, Brno, Poznanės, Stokholmo, Vilniaus, Šiaulių, Minsko, Maskvos, Sankt Peterburgo, Novosibirsko.

Knyga skiriama akademikui Vladimirui Toporovui atminti.

Maloniai kviečiame knygą skaityti ir įsigyti. Knygos kaina leidykloje – 30,00 Lt.

Telefonas pasiteirauti (+3705) 2130623.

2014 07 02


2014 07 03

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2014 m. liepos 3 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2014 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Skaidrės Urbonienės  straipsnis „Kupiškio krašto kryždirbystės tyrimai sovietmečiu“ (LLT:2014-2/54-235/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KUPIŠKIS“ etninės kultūros skyriui. 

Straipsnyje, pasitelkiant sovietmečiu publikuotus straipsnius, fotografijas, sukauptą rankraštinę medžiagą, kurioje aprašomi ir fiksuojami Kupiškio krašto sakraliniai mažosios architektūros paminklai, apibūdinamos senosios kryždirbystės tradicijos ypatybės Kupiškio krašte. Nagrinėjama, kokie tyrimai buvo atliekami sovietmečiu, kokia medžiaga buvo publikuojama ir kaupiama ir ką ji pasakoja apie senąją tradiciją bei jos likimą sovietmečiu. Kai kuriems faktams patikslinti pasitelkiami tarpukariu sukaupti duomenys ir fotografijos.

Sovietmečiu kryždirbystės tyrimai daugiausia buvo kraštotyrinio pobūdžio: apsiribota meistrų biografijų aprašymu, kai kurių jų sukurtų darbų apibūdinimu. Ne visa sukaupta kraštotyrinė medžiaga buvo paskelbta, didesnioji jos dalis nugulė archyvuose. Tačiau ši sovietmečiu sukaupta medžiaga yra vertinga moksliniu požiūriu. Ja remdamiesi šiandien galime tyrinėti senąją kryždirbystės tradiciją, jos likimą sovietmečiu. Nuotraukose užfiksuoti įvairių tipų paminklai, išlikę iš XX a. pirmosios pusės, kai kurie gal siekia ir XIX a. pabaigą. Sovietmečiu buvo nustatyta nemažai sakralinius paminklus kūrusių meistrų pavardžių, taip pat įvardytos jų dirbtos skulptūros. Todėl ši mokslininkų, muziejininkų, kraštotyrininkų sukaupta medžiaga šiandien yra vertingas vaizdinis ir rašytinis (dažnai vienintelis) šaltinis tiriant senuosius kryždirbystės paminklus.

Kupiškio krašto kryždirbystės tyrimams ypač nusipelnė kraštotyrininkas, muziejininkas Juozas Petrulis. Jo surinktos medžiagos (publikuotos ir rankraštinės bei ikonografinės) dėka šiandien žinome ne vieno Kupiškio krašte dirbusio dievdirbio ir kryždirbio pavardę. Jis pirmasis atskleidė žymesnių Kupiškio krašto meistrų (K. Adomavičiaus, Anundžio, Kantičkiaus, Simono, J. ir J. Čepėnų, J. Dagio, V. Žekonio) vardus ir užrašė bei publikavo platesnes jų biografijas, taip pat atskleidė ir daugelio kitų, ne tokių žymių meistrų vardus.

Žvelgiant į sovietmečiu sukauptą ikonografinę medžiagą matyti, kad šiame krašte seniausi paminklai, statyti XIX a. viduryje ir iki XX a. pradžios, buvo aukšti – vienaukščiai ar dviaukščiai – stogastulpiai. Nuo XIX a. antrosios pusės juos ima išstumti puošnūs kryžiai su altorėlio pavidalo koplytėle kryžmoje. Pastarieji kryžiai įsitvirtina XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje ir yra siejami su kryždirbių Jono Dagio ir Juozapo Čepėno (vyr.) vardais. Nuo XX a. pradžios iki vidurio paplinta daug saikingiau puošti kryžiaus su altorėlio pavidalo koplytėle tipo kryžiai, kurie yra siejami su kryždirbio Juozapo Čepėno (jaun.) vardu. XX a. pirmojoje pusėje imami statyti kitokio tipo (be koplytėlės-altorėlio kryžmos centre), saikingo dekoro kryžiai – su ažūriniais ar profiliuotais skydeliais apatiniuose tarpkryžmiuose ar su nedideliais spinduliais, juosiančiais kryžmą.

XX a. pradžioje paplito masyvių koplytstulpių su atvira iš visų pusių koplytėle ir joje komponuojama viena kokio nors siužeto skulptūra (dažniausiai Jėzaus krikšto ar šv. Jono Nepomuko skulptūra) tradicija. Būta ir koplytėlių medžiuose.

Sovietmečiu publikuota ir sukaupta medžiaga liudija, kad Kupiškio krašto kryždirbystė atspindi būdingiausius Rytų Aukštaitijos regiono kryždirbystės bruožus. Rytų Aukštaitijoje paplitę monumentalūs, turtingai dekoruoti kryžiai su kryžmoje įkomponuota altoriaus pavidalo koplytėle, dekoruoti dviaukščiai ir vienaukščiai stogastulpiai, masyvūs koplytstulpiai su atvira koplytėle buvo būdingi ir šiam regionui priklausančiam Kupiškio kraštui.

Sovietmečiu fotografuoti paminklai rodo jų nepavydėtiną dalią. Ypač nukentėjo puošniausi, kartu ir seniausi paminklai. Tai lėmė ne tik natūralios sąlygos, bet ir nepalanki sovietmečio atmosfera religiniams paminklams. Nenuostabu, kad dauguma jų neišliko, tačiau to meto kultūros darbuotojams pavyko išsaugoti bent jau paminklų dalis – skulptūras ir geležines viršūnes, kurie dabar saugomi ne viename Lietuvos muziejuje.

Šis 2-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2014 metų tomo straipsnis yra 235-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 54-iasis iš etnologijos dalykinės srities.

2014 07 07


2014 07 02

Gauta parama

2014 m. liepos 2 d. leidyklą pasiekė Genės Striškienės ir Aušros Banišauskaitės 40 Lt (po 20 Lt) parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame rėmėjoms. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 07 02


2014 07 01

Gauta parama

2014 m. liepos 1 d. leidyklą pasiekė Martyno Barzdos 150 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame p. Martynui. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 07 02


2014 06 30

Jaunųjų kūrėjų filmuose - kaimo šviesuoliai

Maloniai kviečiame pasižiūrėti leidyklos bičiulių, jaunųjų kūrėjų Igno Stanio ir Vaivos Lanskoronskytės filmus apie Daukšių kaimo (Mosėdžio valsčius, Skuodo r.) šviesuolę poetę Jadvygą Ruginienę https://www.youtube.com/watch?v=4Xpd1w9xIfY  bei Agnę Dargienę nuo Maldučių kaimo (Rietavo valsčius, Rietavo sav.) https://www.youtube.com/watch?v=Bs8OlIQp5zc. Filmų režisieriai Ignas Stanys ir Vaiva Lanskoronskytė, operatorius Ignas Stanys, montuotoja Vaiva Lanskoronskytė.

Būsime dėkingi, jei parašysite mums savo atsiliepimus apie šiuos filmus leidykla@versme.lt.

Iš anksto dėkojame.  ▲2014 06 30


2014 06 27

Gauta parama

2014 m. birželio 27 d. leidyklą pasiekė AB „Puntukas“ 500 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 06 30


2014 06 20

Išleista 3-ioji „Likimo išbandymų“ laida

2014 m. birželio 20 d. į leidyklą iš spaustuvės atkeliavo jau trečioji Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ laida, išspausdinta 1000 egz. tiražu.  ▲2014 06 30


2014 06 16

Sveikiname „Knygų milijonierių“

2014 m. birželio 16 d. pasveikinome leidyklos bičiulį Romualdą Malinauską, perskaičiusį  4000 knygų, kurių bendra apimtis perkopė milijoną puslapių! 

Maloniai kviečiame skaityti spaudos straipsnius apie kupiną energijos ir sumanymų leidyklos bičiulį Romualdą Malinauską: Aštuoniasdešimtmečio energijos paslaptis: negeria, nerūko, nuolat treniruoja kūną…, Transporto pertvarka vilniečiui – nė motais, „Protas turi vadovauti kūnui…“.  ▲2014 06 16


2014 06 16

Elektroniniu formatu išleista monografija „Vepriai“ 

2014 m. birželio 16 d. elektroniniu formatu išleista monografija „Vepriai“ tapo jau 11-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintame tome, bet ir modernia skaitykle. Monografiją, kaip ir visas kitas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras.

 2014 08 27


2014 06 12

Gauta parama

2014 m. birželio 12 d. leidyklą pasiekė Pasvalio sav.  vicemero Povilo Balčiūno 500 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai.  ▲2014 06 30


2014 06 12

„Baisogalos“ 2-oji laida

2014 m. birželio 12 d. Baisogalos seniūnijos užsakymu Baisogalos miestelio 475 metų sukakties proga 250 egz. tiražu išleista „Lietuvos valsčių“ serijos  monografijos „BAISOGALA“ 2-oji laida. ▲2014 06 16


2014 06 09

Išleista mons. A. Svarinsko atsiminimų knygos 2-oji laida

2014 m. birželio 9 d. 1500 egz. tiražu išleista mons. A. Svarinsko atsiminimų knygos „Nepataisomasis“ 2-oji laida. ▲2014 06 16


2014 06 03

Apie mus rašo

2014 m. birželio 3 d. laikraštyje „Kupiškėnų mintys“  paskelbtas Aušros Jonušytės straipsnis „Šimtmetis, įamžintas paveiksluose“.  Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 06 03


2014 05 26

Gauta parama

2014 m. gegužės 26 d. leidyklą pasiekė Vidos Valentinos Markevičienės 1000 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame p. Valentinai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala.  ▲2014 05 27


2014 05 22

Paduotos paraiškos Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui

2014 m. gegužės 22 d. leidykla padavė 3 paraiškas Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui dėl šių „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų leidybos finansavimo  „DAUJĖNAI “, „ŠEDUVA“, „ONUŠKIS“. 

2014 m. birželio 3 d. leidykla gavo LR Kultūros ministerijos raštą, kad finansavimas „Lietuvos valsčių“ serijai neskirtas.

 ▲2014 05 26, 06 16


2014 05 21

Gauta parama

2014 m. gegužės 21 d. leidyklą pasiekė Babtų seniūnijos 1 200 Lt parama rengiamai monografijai „BABTAI“. Nuoširdžiai dėkojame Babtų bendruomenei ir seniūnui Jonui Praškevičiui. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Babtai. 2014 05 26


2014 05 19

Gauta parama

2014 m. gegužės 19 d. leidyklą pasiekė Aloyzo Grigaliūno 5 000 Lt parama rengiamai monografijai „PAŠVITINYS“. Nuoširdžiai dėkojame dosniam rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2014 05 21


2014 05 16

Algirdo Patacko „LITUA“ pakiliai sutikta Druskininkuose

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. gegužės 16 d. Druskininkų „Draugystės“ sanatorijos raudonojoje salėje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Eugenija Sidaravičiūtė, VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Vytautas Jurkus, miesto švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, kariškiai, šauliai, bibliotekininkai, muziejaus darbuotojai ir kiti skaitančiosios visuomenės nariai. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, artipilnėje salėje vyravo pakili nuotaika.

Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Druskininkų viešosios bibliotekos direktorė Laima Žekienė, kuri pasveikino visus susirinkusius su knygos „LITUA“ sutiktuvėmis Druskininkuose, perdavė Druskininkų administracijos sveikinimus ir gėles, pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą. Po jos kalbėjo „Draugystės“ sanatorijos atstovė Lilė Žukauskienė, kuri pasveikino atvykusius svečius, padėkojo knygos autoriui už gilų ir prasmingą knygos turinį. Renginio organizatorius ir vedėjas A. Dudavičius trumpai paminėjo vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, kas atsakingieji redaktoriai, koks knygos tiražas, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą, ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie neabejingi mūsų valstybės praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. 

Antroje renginio dalyje knygą vertino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Eugenija Sidaravičiūtė, kuri atskleidė knygos vertybines nuostatas, lietuvių kalbos grožį ir turtingumą bei baltų religijos ir krikščioniškos religijos sąsajas. Mokytoja citavo įvairių mūsų šviesuolių, tokių kaip Simono Daukanto, Antano Baranausko, Tumo Vaižganto, Antano Maceinos, mintis apie istoriją, kalbą ir kultūrą. Toliau kalbėjo ir knygą vertino VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Vytautas Jurkus, kuris labai įdomiai ir su dideliu entuziazmu pristatė pagrindines knygos temas – Tėvynė, Menta, Kalba, Religija, Istorija, Publicistika ir kitas. Jam ypač patiko knygos autoriaus Algirdo Patacko filosofinės mintys, baltų arealo išplitimo kontūrai, prūsų, jotvingių ir galindų istorijos, kultūros ir religijos peripetijos. Antros renginio dalies pabaigoje keletą muzikinių kūrinių atliko KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 109-osios kuopos narys iš Druskininkų Justinas Vaitkevičius.

Trečioje renginio dalyje Algirdo Patacko eilėraštį „Sausio 13-oji“ skaitė Druskininkų Ryto gimnazijos 4 c klasės gimnazistas Jonas Sutkus, kuris susirinkusiųjų buvo sutiktas gausiais aplodismentais. Po jo kalbėjo knygos autorius Algirdas Patackas, kuris padėkojo mokytojai E. Sidaravičiūtei ir magistrantui V. Jurkui už knygos „LITUA“ vertinimus, jų mintis ir įžvalgas.

A. Patackas savo kalboje akcentavo Lietuvą tarsi mūsų visų idėją, siekį, naujas paieškas ir citavo Oskarą Milašių, prof. dr. Eugenijų Jovaišą, garbės daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir kitus mūsų tautai dirbusius ir dabar tebedirbančius intelektualus. Autorius analizavo lietuvių tautos charakterį, savimonės ir valios ugdymą, kalbos turtingumą, pagonybės ir krikščionybės tarpusavio sąsajas. Autorius savo kalboje išskyrė dabartinę Lietuvos negandą – emigraciją, tautos išsiskaidymą, išeivystę ir pagrindė savo teiginį, kad mums negalima išvažiuoti, jei norime gyventi, o ne gyvalioti, jei norime būti, o ne buvoti...

Po autoriaus kalbos renginio dalyviai uždavė daugybę klausimų, susijusių su religijos ir kultūros sąsajomis, apie mūsų valstybinių institucijų menką lietuvių kalbos mokėjimą ir vertinimą, teiravosi apie tolimesnius autoriaus numatomus darbus. Pasibaigus klausimams muzikinį kūrinį atliko savanoris Justinas Vaitkevičius. Po to kalbėjo „Draugystės“ sanatorijos direktorė Violeta Kaubrienė, kuri padėkojo „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui už knygos „LITUA“ pristatymą ir kitas „Draugystės“ sanatorijai dovanotas knygas. Direktorė taip pat padėkojo knygos autoriui Algirdui Patackui už įdomias, naujas mintis, sietinas su laisvu mąstymu, nauju požiūriu į istorijos, kalbos, kultūros ir religijos vientisumą bei didelį entuziazmą toliau stebinti skaitytoją naujomis įžvalgomis. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalijo autografus visiems, kurie įsigijo jo knygą, bendravo asmeniškai su įvairiais renginyje dalyvavusiais žmonėmis, aptardami įvairias knygos temas. Renginio dalyviai bendravo tarpusavyje, diskutavo, dainavo ir vaišinosi kvapnia kava, kurią pateikė „Draugystės“ sanatorijos darbuotojos.

A. Patacko knygą vertina lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Eugenija Sidaravičiūtė.

A. Patacko eilėraštį  „Sausio 13-oji " skaito Druskininkų Ryto gimnazijos 4c klasės gimnazistas Jonas Sutkus.

Savo įžvalgomis dalijasi knygos autorius A. Patackas.

A. Patacką sveikina Druskininkų viešosios bibliotekos direktorė Laima Žekienė

Knygą vertino VDU magistrantas, istorikas Vytautas Jurkus

 ▲2014 05 27


2014 05 13

Netektis

Mielieji,
Sunkią netekties valandą, netekus Didžio Lietuvos Sūnaus, garbingo lietuvių tautos Patrioto, Ateitininko, Mecenato a. a. Šarūno Užgirio, visos „Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų ir leidėjų bendruomenės vardu reiškiu nuoširdžiausią užuojautą velionio žmonai, broliui, vaikams, anūkams ir artimiesiems.
Su pagarba
„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas 
2014 06 04


2014 05 12

Elektroniniu formatu išleista monografija „Gelvonai“ 

2014 m. gegužės 12 d. elektroniniu formatu išleista monografija „Gelvonai“ tapo jau 10-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintame tome, bet ir modernia skaitykle. Monografiją, kaip ir visas kitas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras.

 2014 08 27


2014 05 09

Alfonso Svarinsko atsiminimų knygos „Nepataisomasis“ pristatymas Kaune

2014 m. gegužės 9 d. Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje buvo pristatyta mons. Alfonso Svarinsko atsiminimų knyga „Nepataisomasis“ (2014, Vilnius). Knygos sutiktuvėse Kaune padėkos žodžiais, gėlėmis ir plojimais buvo pagerbtas knygos autorius monsinjoras Alfonsas, renginyje dalyvavo knygos leidėjai ir redaktoriai, nemažai bendražygių, kunigų, seserų vienuolių. Vakarą vedė ir savo atliktomis patriotinėmis dainomis džiugino Kauno kunigų seminarijos klierikas Vincentas Lizdenis. Daugiau apie pristatymą skaitykite čia.▲2014 06 04


2014 05 06

Gauta parama

2014 m. gegužės 6 d. leidyklą pasiekė Janavičių giminės 6 000 EUR (20 679 Lt) parama rengiamai monografijai „KAMAJAI“. Nuoširdžiai dėkojame dosniems rėmėjams ir primename, kad tai pirmoji ženkli parama šiai monografijai per 10 metų nuo knygos rengimo pradžios! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Kamajai. ▲2014 05 06


2014 04 29

Alfonso Svarinsko atsiminimų knyga „Nepataisomasis“ pristatymas Vilniuje

2014 m. balandžio 29 dieną, antradienį, 18 val. pilnoje Lietuvos kariuomenės Vilniaus Įgulos karininkų ramovės salėje (Pamėnkalnio g. 13) vyko „Versmės“ leidyklos išleistos monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimų knygos „Nepataisomasis“ pristatymas. Joje kitąmet devyniasdešimtmetį švęsiantis A.Svarinskas pasakoja apie savo vaikystę, šeimą, mokslus, du kalinimo laikotarpius lageriuose, kunigystės šventimus ir tarnystę pirmosiose parapijose. Dalyvavo Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrus choras „Krantas“.  Daugiau apie pristatymą skaitykite čia.▲2014 06 04


2014 04 28

Išleista A. Svarinsko atsiminimų knyga „Nepataisomasis“

2014 m. balandžio 28 d. 1000 egz. tiražu išleista mons. A. Svarinsko atsiminimų knyga „Nepataisomasis“.2014 06 30


2014 04 26

Pristatytas rašto paminklas Užpaliams

2014 m. balandžio 26 d. į Užpalių kultūros centro salę gausiai susirinko Užpalių ir aplinkinių kaimų gyventojai, iš įvairių Lietuvos vietų suvažiavo kraštiečiai, tarp jų – mokslininkai, politikai, visuomenės veikėjai – čia vyko unikalios dvitomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Užpaliai“ sutiktuvės. 

Pateikiame renginyje dalyvavusio kompozitoriaus, užpalėno iš Galinių kaimo Algimanto Kubiliūno įspūdžius apie monografiją ir jos pristatymą:

„Atspausdinta net 2300 puslapių perkopusios knygos „Užpaliai“ pirmoji tiražo dalis. Knygos pristatymas Užpalių žmonėms buvo jaudinantis įvykis. Mačiau savo akimis, kaip užpalėnai ir paprasti kaimo žmonės nedvejodami pirko knygas, mokėdami jų kišenėms tikriausiai nemenką sumą. Tai rodo, kaip Užpalių visuomenės buvo laukiamas šis leidinys. Įdomu tai, kad Lietuvoje iš buvusių 400 valsčių tik labai dar nedaug yra parengę knygas apie savo buvusių valsčių istoriją, valsčiuje gyvenusių (ir kilusių iš jų) žmonių biografijas ir kt. Tokių knygų vertės mes pakankamai dar nesuvokiame, jų turinys mus domina dar paviršutiniškai, nes aprašomi paskutiniųjų dešimtmečių įvykiai dar išlikę žmonių atmintyje. O knygos vertė – neįkainojama, tai supras ir įvertins ateinančios kartos. 

Leidžiamų knygų serija apie Lietuvos valsčius yra tautos istorija, jos (istorijos) be galo reikšmingas fragmentas. Mes, pavyzdžiui, šiandien skaitydami apie Vytauto Didžiojo laikus, randame karų, valdovų valdymo metų, kitų svarbių įvykių aprašymus, bet smulkesnės detalės, pavyzdžiui, kaip gyveno paprasti žmonės ar bajorai, kokia jų buvo buitis, kaip klostėsi santykiai, lieka už atminties ribos. Dėl to šiandien leidžiamos knygos apie Lietuvos valsčius liks mūsų istorijai labai svarbios tuo, kad didžiųjų istorinių įvykių tarpus jos reikšmingai papildys smulkiausiomis tautos kultūros ir buities žiniomis, informacija apie gyvenusius žmones ir jų asmeninius darbus, neretai lėmusius ne tik asmeninį gyvenimą, bet ir visos šalies istoriją.

Knygos „Užpaliai“ rengimą ir leidimą inicijavo ir rėmė daug žmonių, kurių pavardžių čia nevardinsiu. Tai ir buvęs, ir esamas Užpalių seniūnai, LR Seimo nariai, Utenos rajono meras, mokslininkai ir įžymūs kraštiečiai, verslininkai, ūkininkai ir net solidaus amžiaus žilagalviai, pasiryžę iš paskutinių jėgų ar kuklių santaupų padėti statyti paminklą savo gimtinei. Tačiau vieno žmogaus nepaminėti neįmanoma. Tai žurnalistas, savo kilme užpalietis Stanislovas Balčiūnas, kuris atliko knygos rengimo koordinaciją: sudarė galimą jos temų planą, rinko informaciją, ieškojo rašančiųjų, redagavo labai skirtingo lygio rašinius ir pats parašė keliasdešimt straipsnių apie valsčiaus istoriją, gamtą, istorines ar šiuolaikines asmenybes, parengė daugiau nei šimtą spalvotų kraštovaizdžio, gamtos ir istorijos paminklų, menininkų ir tautodailininkų darbų nuotraukų, rūpinosi knygos leidimo organizaciniais dalykais, o, svarbiausia, surinko didžiąją dalį lėšų, reikalingų knygos leidybai. Dėl to neabejoju, kad jis padarė gerokai daugiau, negu įpareigoja knygos sudarytojo ir vyriausiojo redaktoriaus titulas.

Tad kas gi ta 2370 puslapių, dviejų storų tomų, gausiai iliustruota fotonuotraukomis knyga? Kadangi dar nesu pasirengęs rašyti detalią straipsnių analizę, apsiribosiu subjektyvia nuomone, o tiksliau – mintimis ir jausmais, kilusiais jos pristatymo metu ir paviršutiniškai pavarčius knygą.

Pirmiausiai, knygoje išvydus pristatytus šimtus užpalėnų, gyvenančių ir jau seniai čia nebegyvenančių žmonių (o knygoje aprašyta daugiau nei 9 tūkstančiai su Užpaliais susijusių žmonių!), kyla klausimas, kas šiandien apskritai yra užpalėnas? Štai, kad ir aš pats. Atvažiavęs į Užpalius, visada jaučiuosi labai keistai, kaip nė vienoje kitoje Lietuvos vietoje. Čia mano gimtinė. Užpaliuose, mano žiniomis, gyveno ne viena Kubiliūnų, t. y. mano prosenelių, senelių ir tėvų kartos. O aš einu per miestelį ir nepažįstu nė vieno žmogaus, kaip ir manęs čia niekas nepažįsta...

Šioje knygoje, nors joje rašoma ir apie seniausius laikus, daugiausiai informacijos randame (ir tai natūralu) iš visai dar nesenų laikų: XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus. Taigi, iš esmės tai Užpalių netolimos praeities istorija. Į knygą ją surašė šiandien gyvenantys Užpaliuose ir daug iš šio krašto kilusių žmonių. Knyga gražiai išleista, iškili ir, sakyčiau, kažkiek liūdna. Liūdna, nes čia kalbama apie ne vieną žmogų, didžiai nusipelniusį ne tik Užpaliams, bet ir visai Lietuvai, tačiau kurių Užpaliuose (net ir jų buvimo ženklų) seniai jau nėra: vieni mirę, kiti išsibarstę po pasaulį ir niekada čia nebegyvens. Pavyzdžiui, ne vienas, plačiau besidomintis Užpalių praeitimi, žino čia gyvenusią garbingą Namikų šeimą, kurios vyrai dalyvavo dar 1861–1863 metų sukilime, išaugino dorus Lietuvos tarpukario piliečius: karininkus, lakūnus, kultūrininkus. Simboliška, kad išnykstant Namikams iš Užpalių, paskutinysis Namikų šeimos atstovo – Juozo Namiko – Užpaliuose 1941 m. veiklos akcentas (tarsi protestas artėjančioms negandoms) – vadovavimas užpaliečių sukilimui prieš besitraukiančią Raudonąją armiją. 

XIX a. pabaigoje Užpaliuose pastatyta pseudogotikinio stiliaus raudonų plytų dvibokštė bažnyčia. Jos statybos leidimu rūpinosi parapijiečiai. Žinoma, kad spaudos draudimo laikais caro administracija katalikams miesteliuose leido statyti tik nedideles, medines bažnyčias. Užpalių gyventojas Mykolas Kubiliūnas buvo vienas aktyviausių iniciatorių statyti didelę bažnyčią, organizavo ir vadovavo parapijiečių delegacijai į Vilnių, kuri kažkaip įtikino generalgubernatorių. Šis leido statyti mūrinę bažnyčią. Mykolo Kubiliūno šeimos palikuonių atmintyje Mykolas išlikęs kaip vienas svarbiausių Užpalių bažnyčios statytojų.

Ir dar. Kauno radijo stoties statytojas ir kūrėjas inžinierius Kleofas Gaigalis, generolas, kovų už Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. dalyvis Jonas Galvydis-Bykauskas, geografas, mokslininkas prof. Kazys Pakštas ir daug kitų, kurių gimtinė – Užpaliai, tačiau jų šeimų palikuonių čia jau nėra. Tai tik kelios užpalėnų pavardės, kurios liudija, kad visais laikais užpalėnai buvo aktyvūs, veiklūs, siekę mokslo žinių žmonės. Čia garbingas sėlių kraštas, kurio narsuoliai gynė visą Lietuvą, čia sukilėlių ir knygnešių kraštas. Taigi, Užpaliai išaugino ne vieną Lietuvoje garsų žmogų, kuriuos šiandien bevadiname užpalėnais. Tik užpalėnais... Panašių nuopelnų ir likimo šeimų Užpaliuose buvo gana daug. 

Neliko daugelio šeimų, pasikeitė gyventojai, kiti gi kaimai dėl įvairių priežasčių visiškai sunyko. Visa tai atsispindi šioje knygoje. Dėl to šią knygą ir įvardinu liūdna, nors aprašoma praeitų kartų užpalėnų veikla – labai garbingas Užpaliams faktas. Po XX a. pabaigoje atgautos Nepriklausomybės, gyvenimas jau stabilizavosi, dėl to reikia tikėtis, kad būsima Užpalių istorija nebeminės tiek daug praradimų, dėl to galima tvirtinti, kad ši knyga ypatinga, ji atskleidžia iš tiesų vieną baisiausių XX a. Užpalių istorijos periodo pabaigą. 

Praslinks metai, dešimtmečiai ir vėl iškils reikmė rašyti naują Užpalių istoriją. Bet naujieji dešimtmečiai bus pažymėti jau kitomis pavardėmis ir kitais įvykiais. Jau dabar daugelis žmonių, į Užpalius atsikėlusių po Antrojo pasaulinio karo, čia gyvenančių 30 ar 40 metų, visai pagrįstai save vadina tikrais užpalėnais. Norėtųsi, kad ir būsimojoje istorijoje Užpaliai turėtų kuo didžiuotis, kad naujoji karta būtų visuomeniškai aktyvi, kad tautai nusipelniusių žmonių ugdymas Užpaliuose niekada nenutrūktų, kad būsimoji istorija spindėtų valsčiaus ir miestelio klestėjimo aprašymais, lyg išmokta iš ką tik išleistos knygos istorijos pamoka.“

Monografijos „Užpaliai“ pristatymas Užpaliuose, koncertuoja
ansamblis Inmezzo iš Vilniaus

2014 05 06


2014 04 25

Gauta parama

2014 m. balandžio 25 d. leidyklą pasiekė Utenos rajono savivaldybės administracijos 25 000 Lt parama rengiamai monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2014 04 28


2014 04 25

Gauta parama

2014 m. balandžio 25 d. leidyklą pasiekė Žeimelio žemės ūkio bendrovės 35 000 Lt parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva. ▲2014 04 28


2014 04 24

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2014 m. balandžio 24 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2014 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Marijos Rupeikienės straipsnis „Užpalių dvaro sodybos ir miestelio sakralinių pastatų bei parapijos trobesių architektūra“ (LLT:2014-1/73-23/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Užpaliai“ istorijos skyriui. 

Svarbiausi Užpalių kultūros paveldo objektai yra sakraliniai pastatai (esantys ir išnykę: buvusi medinė bažnyčia, dabartinės bažnyčios statinių kompleksas, cerkvė ir išnykusi sinagoga), parapijos trobesiai ir dvaro sodybos statiniai.

Užpalių dvaro sodyba įkurta miestelio šiaurinėje dalyje, kairiajame Šventosios krante. Iki šių dienų išliko administratoriaus namas, tvartas ir vandens malūnas. Administratoriaus namas – nesudėtingų formų, būdingų provincijos architektūrai, kuriose susipina vietinės statybos tradicijos ir primityvūs stilizuoti romantizuoto klasicizmo dekoro elementai. Tvarto architektūra artima administratoriaus namo architektūrai. Malūno eksterjere, pasitelkus skirtingas medžiagas bei tūrius, ryškiai akcentuotos dvi funkcinės zonos – gamybinė ir gyvenamoji. Tai – originalus pastatas, turintis liaudiško klasicizmo bei romantizmo stilių bruožų. Taigi Užpalių dvaro sodybos pastatų architektūroje susipina santūraus klasicizmo stiliaus bruožai su liaudiškomis XIX a. provincijos dvarų statybos tradicijomis.

Užpalių cerkvė statyta istorizmo laikotarpiu ir yra santūrių eklektinių formų, kuriose jaučiama praėjusio romantizmo įtaka, persipina vadinamo „rusų bizantinio“ stiliaus elementai bei stilizuotos neorenesansui būdingos detalės. Trijų dalių, ašinės kompozicijos sandara būdinga daugeliui Lietuvos stačiatikių cerkvių, stovinčių nedideliuose miestuose. Panašios struktūros – su bokštu priekyje yra Tytuvėnų, Inturkės, Tauragės, Semeliškių ir kt. stačiatikių cerkvės.

Bažnyčios statinių kompleksą sudaro: bažnyčia, varpinė, sandėlis, tvora su vartais ir šventoriuje stovintys mažosios architektūros statiniai. Parapijos trobesiai – tai klebono sodyba su ūkiniais statiniais, klebonija, špitolė. Bažnyčia statyta istorizmo laikotarpiu, „plytų“ stiliaus, turi originalių neoromaninių ir neogotikinių stilių bruožų. Varpinė – romantizmo laikotarpio statinys, kurio architektūroje persipina liaudiškojo romantizmo bruožai su neobarokui būdingomis detalėmis (poriniais piliastrais, apskrita nišele). Špitolė „plytų“ stiliaus; jos architektūra turi sąsajų su bažnyčios architektūra. Buvusieji klebono sodybos pastatai – namas, trys ūkiniai trobesiai ir rūsys, išsidėstę į pietus nuo šventoriaus – liaudiškos architektūros pavyzdžiai.

Svarbiausi Užpalių kultūros paveldo objektai statyti klasicizmo, romantizmo arba istorizmo laikotarpiais; ankstyviausias žinomas pastatas – tai neišlikusi medinė bažnyčia, statyta baroko epochoje – jos architektūra tyrinėta, remiantis viena istorine nuotrauka ir apmatavimo brėžiniais – planu bei pjūviu. Remiantis archyviniu projektu, „atstatyta“ sinagogos visų fasadų architektūra ir išaiškinta vidaus erdvių sandara.

Visų tyrinėtų pastatų architektūra ryškiai reprezentuoja savą laikmetį ir atskirų objektų tipologinius bruožus. Bendrų architektūrinių sąsajų turi bažnyčia ir špitolė, dvaro sodybos administratoriaus namas bei ūkiniai dvaro trobesiai, panašūs buvo medinės bažnyčios ir sinagogos langai; galima spėti, kad akmens mūro taikymas varpinės konstrukcijai susijęs su dvaro trobesių statybai naudotomis medžiagomis. Kadangi miestelio kultūros paveldo dalis prarasta – svarbiu informacijos šaltiniu tapo archyvų fonduose saugomos bylos, kuriose sukaupta gausi medžiaga papildė vizualius lauko tyrimus.

Šis 1-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2014 metų tomo straipsnis yra 234-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 73-iasis iš istorijos dalykinės srities.

2014 04 25


2014 04 23

Algirdo Patacko knyga „LITUA"  pristatyta Anykščiuose

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos ,,LITUA“ pristatymą 2014 m. balandžio 23 d. Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešąją biblioteką atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, rašytojas Rimantas Vanagas, istorikas Tomas Baranauskas, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, redakcijų „Šilelis“ ir „Anykšta“ atstovai, literatų klubo „Marčiupys“ atstovai, diskusijų klubo prie Pilietinio visuomenės instituto nariai, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, kariškiai, šauliai, bibliotekininkai, kraštotyros muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo bibliotekos direktorius Romas Kutka, rajono meras Sigutis Obelevičius, kurie pasveikino visus susirinkusius su knygos „LITUA“ sutiktuvėmis Anykščiuose ir pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą ir įteikė atvykusiems svečiams Anykščių suvenyrus, simbolizuojančius savivaldybę ir biblioteką. Renginio vedantysis A. Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, paminėjo knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Antroje renginio dalyje knygą vertino Anykštėnai Antano Baranausko premijos laureatas Rimantas Vanagas ir istorikas Tomas Baranauskas. R. Vanagas atkreipė dėmesį į knygos pavadinimą – „LITUA“, kuris jo manymu yra labai skambus ir duodantis peno mąstyti. Toliau jisai kalbėjo apie autoriaus rašymo stilių, laisvą, paremtą eseistiniu stiliumi, kuris leidžia laisvai mąstyti, interpretuoti kalbotyros dėsnius, istorijos peripetijas ir atsigręžti į lietuvių tautos praeitį. R. Vanagas pažymėjo, kad knygos autorius visa siela skverbiasi į mūsų kultūros klodus ir iškelia naujų idėjų, susijusių su mūsų papročiais, etnokultūra, istorija. T. Baranauskas akcentavo, kad knygos autorius yra disidentas, tyrinėtojas, mąstytojas, kuris gilinasi į mūsų istorijos, kultūros, etnografijos žinias ir savo darbais pagilina kai kurių mokslininkų jau atrastas, aprašytas tiesas. T. Baranauskas pažymi ypatingą autoriaus ryšį su skaitytoju, jo gebėjimą įdomiai ir gana paprastai persakyti savo tyrinėjimus ir apmąstymus. Baigiantis antrajai renginio daliai renginio vedantysis perskaitė susirinkusiems knygoje esantį eilėraštį, kuris vadinasi „Sausio 13-oji“. 

Trečioje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius Algirdas Patackas, kuris padėkojo rašytojui ir istorikui už jų knygos vertinimus, jų išsakytas mintis ir pastebėjimus. A. Patackas savo kalboje akcentavo Lietuvą tarsi mūsų visų idėją, siekį, naujas paieškas ir citavo Oskarą Milašių, prof. dr. Eugenijų Jovaišą, garbės daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir kitus mūsų tautai dirbusius ir dabar tebedirbančius intelektualus. Autorius analizavo lietuvių tautos charakterį, savimonės ir valios ugdymą, kalbos turtingumą, pagonybės ir krikščionybės tarpusavio sąsajas. Autorius savo pasisakyme išskyrė dabartinę Lietuvos negandą – emigraciją, tautos išsiskaidymą, išeivystę ir pagrindė savo teiginį, kad mums negalima išvažiuoti jei norime gyventi, o ne gyvalioti, jei norime būti, o ne buvoti...

Po autoriaus pasisakymo renginio dalyviai uždavė daugybė klausimų, susijusių su mūsų valstybinių institucijų menku lietuvių kalbos žinojimu ir vertinimu, religijos ir kultūros sąsajomis ir tolimesniais autoriaus numatomais darbais. Pasibaigus klausimams autorius pasveikino ir įteikė gėlių politinių kalinių ir tremtinių Anykščių skyriaus pirmininkė Prima Petrylienė ir bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aušra Miškinienė. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalino autografus visiems, kurie įsigijo jo knygą, bendravo asmeniškai su įvairiais renginyje dalyvavusiais žmonėmis, paliesdami įvairias knygos temas, renginio dalyviai bendravo tarpusavyje ir vaišinosi kvapnia kava.

Kalba bibliotekos direktorius R. Kutka

Knygos autorių sveikina Anykščių meras S. Obelevičius

Knygą vertina rašytojas R. Vanagas

 

 

 

 

Knygą vertina istorikas T. Baranauskas

Autorių sveikina politinių kalinių ir tremtinių Anykščių skyriaus pirmininkė P. Petrylienė

Autoriui dėkoja bibliotekos direktoriaus pavaduotoja A. Miškinienė

Knygos autorius A. Patackas dalina autografus

Bendra salės nuotrauka

 ▲2014 04 28


2014 04 17

Elektroniniu formatu išleista monografija „Obeliai. Kriaunos“ (2-oji laida) 

2014 m. balandžio 17 d. elektroniniu formatu išleista monografija „Obeliai. Kriaunos“ tapo jau 9-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintame tome, bet ir modernia skaitykle. Monografiją, kaip ir visas kitas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras.

 2014 08 27


2014 04 16

Apie mus rašo

2014 m. balandžio 16 d. Klaipėdos rajono laikraštyje "Banga" ir svetainėje www.gargzdai.lt paskelbtas Jolantos Venskutės straipsniai „Sendvarį aprašys „Lietuvos valsčių“ monografijoje“ ir „Tyrinėjo Sendvario gamtos lobyną“. Straipsnius prašome skaityti čia ir čia.  ▲2014 10 28


2014 04 11

Kelionės po Lietuvą su „Mega“ - Kazlų Rūda

2014 m. balandžio 11 d. Žinių radijo laidoje Kelionės po Lietuvą su „Mega“ buvo pasakojama apie Kazlų Rūdos miestelį.

2014 04 17


2014 04 04

Kelionės po Lietuvą su „Mega“ - Šilutė

2014 m. balandžio 4 d. Žinių radijo laidoje Kelionės po Lietuvą su „Mega“ buvo pasakojama apie Šilutės miestelį.

2014 04 17


2014 04 03

Gauta parama

2014 m. balandžio 3 d. Gintautas Pečiuliauskas informavo apie leidyklai skirtą 153,78 Lt paramą (2% pajamų mokesčio sumos už 2012 metus) rengiamai monografijai „SLAVIKAI“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Slavikai. ▲2014 04 09


2014 04 01

Gauta parama

2014 m. balandžio 3 d. leidyklą pasiekė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 10 000 Lt parama monografijos „ŠEDUVA“ parengimui ir leidybai. Nuoširdžiai dėkojame už paramą ir šį išties ženklų indėlį! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Šeduva. 2014 04 14


2014 03 28

Gauta parama

2014 m. kovo 28 d. leidyklą pasiekė UAB „Etalinkas“ 5 000 Lt parama rengiamai monografijai „ALANTA“. Nuoširdus ačiū! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Alanta. ▲2014 04 02


2014 03 26

Gauta parama

2014 m. kovo 26 d. leidyklą pasiekė Joanos Jakienės 1000 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Nuoširdžiai dėkojame p. Joanai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. ▲2014 04 02


2014 03 25

Gauta parama

2014 m. kovo 25 d. leidyklą pasiekė Jeronimo Kraujelio 1000 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. ▲2014 04 02


2014 03 25

Dovanojome elektroninę knygą „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“

2014 m. kovo 25 d. „Versmės“ leidykla padovanojo  Valstybiniam Kernavės rezervatui „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ elektroninę versiją ir leido nemokamai publikuoti šios knygos straipsnius jų internetinėje svetainėje. ▲2014 03 31


2014 03 21

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ šiltai sutikta Klaipėdoje

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. kovo 21 d. Klaipėdos universiteto Mažojoje Auloje atvyko vicemeras Vytautas Čepas, Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas, knygos autorius Algirdas Patackas, Klaipėdos gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, bibliotekininkai, kraštotyros muziejaus darbuotojai ir kiti neabejingi Lietuvos istorijai autoriaus gerbėjai. Informacija apie būsimą knygos pristatymą buvo skelbiama ir Klaipėdos savivaldybės svetainėje. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, jaunimas improvizavo akustinėmis gitaromis, salėje vyravo pakili nuotaika. 

Pirmoje renginio dalyje kalbėjo vicemeras V. Čepas, kuris pasveikino visus susirinkusius su knygos „LITUA“ sutiktuvėmis Klaipėdoje ir pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą. Vicemeras akcentavo šioje knygoje didelį dėmesį mūsų kalbai, kuri anot jo yra mūsų tautiškumo, savimonės ir patriotizmo lopšys. Visus pasveikino ir pasidžiaugė, kad toks renginys vyksta universitete Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas. Anot profesoriaus, knygos tematika visiškai atitinka universiteto siekius ir akademinę laisvę, kadangi knygoje autorius daug kalba apie kūrybiškumą, laisvę, savęs paieškas, valios ugdymą ir kalbos gyvybingumą. Sveikinimo kalbos buvo palydėtos Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos mokinių dainos studijos (vadovė Diana Linkevičienė) bei gitaristų Artūro Plačenio ir Ričardo Mykos atlikta Vytauto Kernagio daina „Tai aš“.

Antroje renginio dalyje knygą vertino Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos katedros vedėjas prof. dr. Albinas Drukteinis, kuris pažymėjo, kad šią knygą gali skaityti istorikas, kalbininkas, etnografas, kultūrologas ir šiaip eilinis Lietuvos pilietis, kuris domisi savo valstybės istorija, kultūra, etnografija, religija, kalba ir kita. Anot profesoriaus, knyga stipriai ir įtaigiai parašyta, įdomiai skaitosi, jaučiasi kalbos šviežumas, gilumas ir autoriaus kalbėsena suprantama skaitytojui, tai yra arti jo. Vėliau knygą vertino Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Vladas Žulkus, kuris pažymėjo, kad mokslininkai dažnai užsidaro su savo smulkiais daiktais juos tyrinėdami ir nemąsto plačiau, susiejant vienus ar kitus reiškinius, tačiau knygos autorius įdomiais nukrypimais, įdomiais gamtos anomalijos reiškiniais, tapatybės paieškomis priverčia mus sintetiškai mąstyti apie mūsų tautos esmę, baltų masyvus, mūsų šventes, religijos sąsajas praeityje ir dabartyje. Šie knygos autoriaus pamąstymai, naujų ir senų jau pagrįstų teiginių interpretavimas, remiantis žymaus baltisto Vladimiro Toporovo moksliniais tyrinėjimais, suteikia mums čia esantiems ir kitiems, kurie skaitys knygą naujų samprotavimų apie baltų migraciją, globalinius Europos pasikeitimus bei vakarinių baltų pėdsakų paieškas Viduržemio jūros masyve. Prof. Vladas Žulkus savo mokslinių tyrinėjimų duomenimis bandė paneigti knygos autoriaus pagrindinę idėją, kad dauguma baltų genčių buvo sėslūs, gyveno giriose ir mažai migravo. Anot profesoriaus, gyvenimas arčiau jūros visuomet bus geresnis, kuomet vystoma prekyba ir amatai, keičiamasi kultūros ir etnografijos įvairiapusiškumu, nei gyvenimas toli nuo jūros. Po knygos vertinimo „Aukuro“ gimnazijos mokinių dainos studija atliko Aido Giniočio dainą „Naktis ateina“. 

Trečioje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius Algirdas Patackas, kuris padėkojo akademikams už jų knygos vertinimus, akcentavo, kad pirmą kartą per jo knygos sutiktuves universiteto profesoriai akademiniame, profesiniame ir kūrybiniame lygmenyse analizavo knygos visumą, jos atskiras dalis, susiedami jau turimas žinias bei kitus leidinius. A. Patackas savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva tai tarsi mūsų visų idėja, siekis, ir citavo Oskarą Milašių, prof. dr. Eugenijų Jovaišą, garbės daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir kitus mūsų tautai dirbusius ir dabar tebedirbančius intelektualus. Autorius analizavo lietuvių tautos charakterį, savimonės ir valios ugdymą, kalbos turtingumą, pagonybės ir krikščionybės tarpusavio sąsajas. Po autoriaus pasisakymo renginio dalyviai uždavė keletą klausimų, susijusių su mūsų valstybinių institucijų menku lietuvių kalbos žinojimu ir vertinimu, religijos ir kultūros sąsajomis ir tolimesniais autoriaus numatomais darbais. Renginio pabaigoje kalbėjo renginio vedėjas ats. plk. A. Dudavičius, kuris apibendrino knygos autoriaus ir kitų prelegentų pasisakymus, įžvalgas, samprotavimus ir padėkojo atvykusiems svečiams bei renginio dalyviams. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalino autografus visiems, kurie įsigijo jo knygą, bendravo asmeniškai su įvairiais renginyje dalyvavusiais žmonėmis, paliesdami įvairias knygos temas, vaišinosi kvapnia kava ir klausėsi muzikinių improvizacijų.

Knygos autorius A. Patackas

Kalba Klaipėdos vicemeras V. Čepas

Bendra salės nuotrauka

Kalba Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. V. Laurėnas

Muzikuoja Klaipėdos „Aukuro" gimnazijos mokinių dainos studija

Knygą vertina universiteto lietuvių kalbos katedros vedėjas prof. dr. Albinas Drukteinis

Knygą vertina Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, akademikas prof. dr. Vladas Žulkus

2014 03 31


2014 03 21

Kelionės po Lietuvą su „Mega“ - Mosėdis

2014 m. kovo 21 d. Žinių radijo laidoje Kelionės po Lietuvą su „Mega“ buvo pasakojama apie Mosėdį.

2014 04 17


2014 03 19

Elektroniniu formatu išleista monografija „Širvintos“ 

2014 m. balandžio 17 d. elektroniniu formatu išleista monografija „Širvintos“ tapo jau 8-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintame tome, bet ir modernia skaitykle. Monografiją, kaip ir visas kitas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras.

 2014 08 27


2014 03 15

Apie mus rašo

2014 m. kovo 14 d. Jurbarko rajono laikraštyje „Šviesa“  paskelbtas straipsnis „Rengiama monografija Viešvilė“.  Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 06 04


2014 03 14

Apie mus rašo

2014 m. kovo 14 d. Jurbarko miesto ir rajono laikraštyje „Mūsų laikas“  paskelbtas straipsnis „Lietuvos valsčių“ serijoje monografija Viešvilė“.  Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 06 04


2014 03 14

Gauta parama

2014 m. kovo 12 d. leidyklą pasiekė Izabelės Palietienės 100 Lt parama rengiamai monografijai „ANTNEMUNIS“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Antnemunis. ▲2014 04 09


2014 03 12

Gauta parama

2014 m. kovo 12 d. leidyklą pasiekė Valdemaro Gineikos 100 Lt parama rengiamai monografijai „ANTNEMUNIS“. Tai pirmoji finansinė parama šiai knygai. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Antnemunis. ▲2014 03 13


2014 03 10

A. Terlecko knyga „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatyta Marijampolėje

Į žinomo rezistento Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymą 2014 m. kovo 10 d. Marijampolės savivaldybės administracijos salėje atvyko knygos autorius Antanas Terleckas, VDU magistrantas, istorikų klubo narys, Kauno muziejaus edukatorius Simonas Jazavita, Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovė Daiva Bradauskienė), Marijampolės gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, kiti. Salėje buvo Antano Terlecko bendražygių, draugų, pažįstamų, joje vyravo pakili, šventinė nuotaika, kadangi renginys skirtas 1990 m. kovo 11-ąjai pažymėti. Renginys prasidėjo Lietuvos himnu ir tylos minute pagerbiant visų kartų žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę. 

Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Marijampolės miesto savivaldybės meras Sigitas Valančius, kuris citavo knygos autorių ir žavėjosi knygos autoriaus drąsa ir jo veikla giliu sovietmečiu. Vicemeras akcentavo tokias žmogiškąsias vertybes kaip pareiga, atsakomybė, drąsa, kurios žmogų išugdo savo tautos patriotu, nebijančiu sunkiu valstybei momentu imtis bendros arba asmeninės atsakomybės už savo valstybę. Po jo kalbėjo renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius, kuris pristatė knygos autorių Antaną Terlecką ir jo rezistentinę, disidentinę veiklą. Vėliau knygą vertino VDU magistrantas Simonas Jazavita, kuris citavo knygos autorių, kalbėjo apie Antano Terlecko gyvenimą, jo tremtį. Ypatingą dėmesį šis jaunas žmogus skyrė rezistento Antano Terlecko antisovietinei veiklai, nuoširdų bendravimą su savo bendražygiais, rūpinimąsi savo šeima ir artimaisiais. Magistrantas linkėjo renginyje esantiems būtinai perskaityti šią puikią knygą bei įvertinti savo darbus ir veiklą, puoselėjant amžinąsias vertybes – pasiaukojimą, drąsą, moralę, tikėjimą ir pagarbą savo valstybei. Pirmos dalies pabaigoje folkloro ansamblis „Kupolė“ atliko keletą partizanų dainų. Antroje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius Antanas Terleckas, kuris trumpai apžvelgė esmines savo gyvenimo, veiklos ir knygos temas. Trumpai apibūdino ir išsakė savo pastebėjimus ką reiškia sovietmečio laikotarpiu rašyti žmogaus patrioto, kovotojo už Nepriklausomybę dienoraštį, kaip tą dienoraštį saugoti, kad jis nepapultų į KGB rankas. Autorius prisiminė savo ilgą gyvenimo kelią, paminėdamas sutiktus puikius įvairių tautybių žmones, pasakojo apie savo rašytus laiškus tremtyje įkalintiems draugams ir bendražygiams bei prisiminė buvusius Sovietų Lietuvos vadovus, kurie visomis priemonėmis bandė išrauti iš lietuvių tautos kūrybiškumą, drąsą, pareigą ir patriotizmą. Po autoriaus žodį tarė ir sveikino visus susirinkusius LKKSS Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyriaus primininkas ats. mjr. Algimas Samuolis, kuris įteikė skyriaus 20-ųjų metinių atkūrimo proga atminimo medalius Lietuvos piliečiams, atsargos kariams, Kraštotyros muziejui, Tauro apygardos ir tremties muziejui už pasiaukojimą, ryžtą stiprinant Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmą atminimo medalį A. Samuolis įteikė knygos autoriui Antanui Terleckui. Antros dalies pabaigoje folkloro ansamblis „Kupolė“ atliko keletą savo kūrybos dainų, o paskutinę dainą pavadinimu „Palinko liepa šalia kelio“ sudainavo su visais renginio dalyviais. Renginio pabaigoje kalbėjo savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Baniulaitienė, kuri padėkojo „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui, knygos autoriui Antanui Terleckui, už puikią knygą ir įdomų knygos pristatymą. A. Baniulaitienė renginio svečiams įteikė Marijampolės savivaldybės suvenyrus ir gėles. Pasibaigus renginiui knygos autorius mielai dalijo savo autografus ir kalbėjo knygos temomis su renginio dalyviais prie kavos puodelio.

Kalba knygos autorius A. Terleckas

Ats. mjr. Algimas Samuolis įteikia LKKSS Vinco Kudirkos Marijampolės skyriaus 20-mečio atminimo medalį knygos autoriui A. Terleckui

Autorius dalina autografus

Bendra renginio svečių nuotrauka

Dainuoja folkloro ansamblis „ Kupolė"

Bendra salės nuotrauka

Nuotraukos Romo Eidukevičiaus

 ▲2014 03 25


2014 03 10

Gauta parama

2014 m. kovo 10 d. leidyklą pasiekė Vitos Stankevičienės 500 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai. ▲2014 03 12


2014 03 10

Konkursu „Rašau Lietuvos vardą“ domėjosi Lietuvos radijo žurnalistai 

2014 m. kovo 10 d. Lietuvos radijo laidos vedėjas Vytautas Markevičius pasakojo apie „Versmės“ leidyklos rengiamą konkursą „Rašau Lietuvos vardą“ ir kalbino leidyklos redaktorę Živilę Driskiuvenę. Įrašą klausykite čia. ▲2014 03 12


2014 03 07

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ šiltai sutikta Panevėžyje

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. kovo 7 d. Panevėžio miesto savivaldybės Didžiojoje salėje atvyko Seimo narys Povilas Urbšys, miesto meras Vitalijus Satkevičius, mero patarėjas Petras Luomanas, sociologas, tautotyrininkas, akademikas prof. Romualdas Grigas, VU istorijos fakulteto studentas Paulius Kruopis, knygos autorius Algirdas Patackas, Panevėžio gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, bibliotekininkai, kraštotyros muziejaus darbuotojai ir kiti. Salė buvo sausakimša, joje tvyrojo pakili nuotaika. Renginys prasidėjo Lietuvos himnu ir tylos minute pagerbiant visus žuvusiuosius už Lietuvos Nepriklausomybę. 

Pirmoje renginio dalyje kalbėjo miesto meras V. Satkevičius, kuris pasveikino visus susirinkusius su knygos „LITUA“ sutiktuvėmis Panevėžyje ir pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą. Meras akcentavo šioje knygoje didelį dėmesį mūsų kalbai, kuri anot jo yra mūsų tautiškumo, savimonės ir patriotizmo lopšys. Toliau knygą vertino prof. Romualdas Grigas, kuris knygą palygino su Lietuvos metraščiu, kataliko maldaknyge, Lietuvos kultūros ir etnokultūros sistemos vadovėliu ir kitais gražiais epitetais. Jo manymu, su šia knyga knygos autorius Algirdas Patackas pretenduoja į Europos šviesuolių sąrašą. R. Grigas šioje knygoje įžvelgė daug paralelių su Jūratės Statkutės de Rosales gvildentomis temomis knygoje „Europos šaknys ir mes lietuviai“, kalbėjo apie baltų genčių migraciją Europoje ir Azijoje, taip pat išdėstė savo nuomonę apie baltų religijos ir krikščionybės sąsajas bei skirtumus, taip pat kalbėjo apie mūsų kalbos subtilybes ir jos taikymą kasdieninėje aplinkoje ir akademinėje veikloje. Vėliau studentas Paulius Kruopis pateikė keletą savo įžvalgų apie šią puikią knygą, akcentuodamas istorijos, kalbos ir kultūros sąsajas formuojant lietuvių kalbos charakterį, savimonę. Taip pat jisai paminėjo kai kuriuos mūsų kalbos slėpinius ir autoriaus gilų mąstymą ir bandymus įspėti tuos slėpinius. Ši knyga anot P. Kruopio yra ir bus kiekvienam lietuviui kaip savasties paieška ir pasididžiavimo simbolis. Po to keletą muzikinių kūrinių atliko Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono vyr. srž. Donatas Voveris. Muzikiniai kūriniai buvo dedukuoti mūsų tautos švietėjui Kristijonui Donelaičiui ir mūsų valstybinei vėliavai.

Antroje renginio dalyje kalbėjęs knygos autorius Algirdas Patackas trumpai apžvelgė pagrindines knygos turinio temas – Tėvynė, Menta, Kalba, Religija, Istorija, Publicistika ir Beletristika. Jisai išdėstė savo samprotavimus apie mūsų tautos šaknis, švenčių sistemą, atskleidė pagrindines mūsų tautos susiformavimui turėjusias įtaką gentis, prisiminė darbą pogrindyje, akcentuodamas, kad visas šis darbas, sudėtas į knygą, yra daugelio jo bičiulių, bendražygių ir jo bendras darbas. Po autoriaus pasisakymo renginio dalyviai uždavė jam keletą klausimų, susijusių su mūsų istorinėmis šaknimis, kalba ir kultūra, taip pat klausė apie būsimus tolimesnius knygos autoriaus darbus. Renginio pabaigoje kalbėjo mero patarėjas Petras Luomanas, kuris apibendrino knygos autoriaus ir kitų prelegentų pasisakymus, įžvalgas, samprotavimus ir padėkojo atvykusiems svečiams bei „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui už puikią knygą. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalino autografus visiems, įsigijusiems knygą, bendravo asmeniškai su renginyje dalyvavusiais žmonėmis, paliesdami įvairias knygos temas.

Kalba knygos autorius A. Patackas

Knygą vertina prof. Romualdas Grigas

2014 03 25


2014 03 06

Išleista antroji papildyta knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ laida

Ši populiari žymaus tautotyrininko, akademiko prof. Romualdo Grigo monografijos 2-oji laida, išleista nebelikus leidykloje nei vieno 1-osios laidos egzemplioriaus,  yra papildyta baigiamuoju autoriaus pastabų ir apmąstymų tekstu, išsikristalizavusiu jau po pirmosios laidos pasirodymo, taip pat asmenvardžių rodykle bei paties autoriaus atliktais ankstesnės laidos teksto intarpais ir taisymais. Maloniai kviečiame įsigyti. Leidyklos kaina 30,00 Lt.  ▲2014 03 12


2014 03 04

Pradėta rengti monografija„Alovė“ 

2014 m. kovo 4 d. leidykloje lankėsi monografijos „Alovė“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja p. Genovaitė Baliukonytė. Buvo aptarti jos pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios lokalinės monografijos sukūrimo autoriaus darbų sutartis. 2014 03 25


2014 03 03

Apie mus rašo

2014 m. kovo 3 d. interneto svetainėje www.lzinios.lt paskelbtas Antano Šimkūno straipsnis „Paminklas gimtajam kraštui“ skirtas „Daujėnų“ monografijai.  Straipsnį prašome skaityti čia. 2014 05 05


2014 02 27

Gauta parama

2014 m. vasario 27 d. leidyklą pasiekė Egidijaus Šinkevičiaus 1 000 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai. ▲2014 03 03


2014 02 21

Gauta parama

2014 m. vasario 21 d. leidyklą pasiekė Alvydo Ryckio 100 Lt parama rengiamai monografijai „VIŠTYTIS“.  Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2014 02 25


2014 02 18

Elektroniniu formatu išleista monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ 

2014 m. vasario 18 d. elektroniniu formatu išleista monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ tapo 7-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintame tome, bet ir modernia skaitykle. Monografiją, kaip ir visas kitas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras.

 2014 08 27


2014 02 17

Domėtasi monografijos „Pašvitinys“ rengimu

2014 m. vasario 19 d. leidykloje apsilankė LR Seimo narys p. Vitalijus Gailius, p. Gintaras Šurna, Pašvitinio seniūnė p. Rima Krištopaitienė, p. Vygantas Mockūnas ir p. Juozas Mockūnas. Susitikime su leidyklos vadovu Petru Jonušu buvo aptartas monografijos „Pašvitinys“ rengimas. ▲2014 02 25


2014 02 17

Gauta parama

2014 m. vasario 17 d. leidyklą pasiekė Vlado Vitkausko 1 500 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai. ▲2014 02 25


2014 02 11

Pasirodė antroji papildyta Algirdo Patacko knygos „LITUA“ laida

Antroji knygos laida, išleidžiama nebelikus nei vieno neišplatinto 1-osios laidos egzemplioriaus, pasipildė 2013 m. rudenį autoriaus parašyta „Vilniaus novele“, o knygos tekstas šiek tiek pakoreguotas pagal paskutiniuosius pirmiausia pačiam sau reiklaus autoriaus taisymus.

Knygą maloniai kviečiame įsigyti leidykloje (telefonas pasiteirauti (8 5) 213 06 23) bei

„Versmės“ knygyne
Didžioji g. 27, tel. (85) 262 64 10, 86 405 24 72
darbo laikas: I-V 10-19 val., VI 11-18 val., VII 11-16 val.

2014 02 11


2014 02 08

„Žinių radijo“ laidoje – apie naujausius leidyklos leidinius – Antano Terlecko „Ne pats pasirinkau savo dalią“ ir Algirdo Patacko „LITUA“

2014 m. vasario 8 d. „Žinių radijas“ savo laidoje „Radijo lentyna“ pristatė „Versmės“ leidyklos išleistas Antano Terlecko ir Algirdo Patacko knygas.

Visą pristatymą galite pasiklausyti čia.

2014 02 17


2014 02 06

Vilniuje įvyko Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas

Į Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymą 2014 m. vasario 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje Didžioje salėje atvyko Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Arvydas Anušauskas, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas, knygos autorius Antanas Terleckas, sūnūs Gintautas ir Ramūnas Terleckai, dukra Vilija Dailidienė, Vilniaus universiteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas Paulius Kruopis, Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovė Daiva Bradauskienė), Nepriklausomybės Akto signatarai, Vilniaus gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai... Akademijos salė buvo sausakimša, joje vyravo pakili nuotaika, susikaupimas. Renginys prasidėjo tylos minute pagerbiant žuvusiuosius už Lietuvos Nepriklausomybę ir folkloro ansamblio „Kupolė“ daina apie Tėvynę. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Gintaras Šidlauskas, kuris trumpai apibendrino knygos autoriaus Antano Terlecko nueitą gyvenimo kelią ir jo kovą už Lietuvos Nepriklausomybė atstatymą. Toliau kalbėjo kunigas Julius Sasnauskas, kuris savo kalboje atkreipė dėmesį į tokias knygos autoriaus savybes – paprastumą, nuoširdumą, atvirumą ir tiesos sakymą. Po jo kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, kuris prisiminė Lietuvos Laisvės Lygos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotus mitingus, sąlyčio taškus ir konfrontaciją, kokiu keliu buvo pasiektas Lietuvos Nepriklausomybės atstatymas. Vėliau pasisakė knygos autorius Antanas Terleckas, kuris trumpai apžvelgė esmines savo knygos mintis ir temas. Trumpai apibūdino ir išsakė savo pastebėjimus ką reiškia sovietmečio laikotarpiu rašyti žmogaus patrioto, kovotojo už Nepriklausomybę dienoraštį, kaip tą dienoraštį saugoti, kad jis nepapultų į KGB rankas. Autorius prisiminė savo ilgą gyvenimo kelią, paminėdamas sutiktus puikius įvairių tautybių žmones, pasakojo apie savo rašytus laiškus tremtyje įkalintiems draugams ir bendražygiams bei prisiminė LTSR vadovus, kurie visomis priemonėmis bandė išrauti iš lietuvių tautos kūrybiškumą, drąsą, pareigą ir patriotizmą. Pirmos dalies pabaigoje folkloro ansamblis „Kupolė“ atliko keletą partizaniškų dainų. Antroje renginio dalyje kalbėjo ir knygą vertino Seimo narys Arvydas Anušauskas, VU doc. dr. Algirdas Jakubčionis ir VU Istorijos fakulteto studentas Paulius Kruopis. Jie citavo knygos autorių, kalbėjo apie Antano Terlecko gyvenimą, jo tremtį. Ypatingą dėmesį pasisakantys skyrė rezistento Antano Terlecko antisovietinei veiklai, nuoširdžiam bendravimui su savo bendražygiais, rūpinimuisi savo šeima ir artimaisiais, visi linkėjo renginyje esantiems būtinai perskaityti šią puikią knygą ir įvertinti savo darbus bei veiklą, puoselėjant amžinąsias vertybes – pasiaukojimą, drąsą, moralę, tikėjimą ir pagarbą savo valstybei. Renginio pabaigoje knygos autoriaus anūkas Antanas Terleckas savo pasisakyme didelį dėmesį atkreipė į savo senelio žmogiškąsias savybes, įvairius pamokymus, kurie jam dabartiniame jo gyvenime labai padeda bendraujant su įvairiais žmonėmis. Sūnus Ramūnas Terleckas padėkojo „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui už puikiai parengtą knygą „Ne pats pasirinkau savo dalią“, o renginio organizatoriams už įdomų knygos pristatymą. Toliau knygos autorių sveikino Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, signatarai, Seimo kanceliarijos vadovas Jonas Milerius, Antano Terlecko bendražygiai, giminės ir artimi draugai. Pasibaigus renginiui knygos autorius Antanas Terleckas noriai dalino autografus, bendravo asmeniškai su renginyje dalyvavusiais žmonėmis, prisiminė kartu nueitą sunkų, bet prasmingą gyvenimo kelią.

Gintaro Šidlausko kalbą apie Antaną Terlecką galite skaityti čia.

Iš kairės knygos atsakingoji redaktorė Jūratė Baltrukaitienė, renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius, knygos autoriaus bendražygis Gintaras Šidlauskas

Kalba LMA „Mokslininkų rūmų“ skyriaus vedėja Aldona Daučiūnienė

Dainuoja folkloro ansamblis „Kupolė“

Kalba Gintaras Šidlauskas

Bendra salės nuotrauka

Kalba kunigas Julius Sasnauskas

Kalba signataras Zigmas Vaišvila

Kalba knygos autorius Antanas Terleckas

Kalba Seimo narys Arvydas Anušauskas

Kalba VU studentas Paulius Kruopis

Kalba knygos autoriaus anūkas Antanas Terleckas

Kalba knygos autoriaus sūnus Ramūnas Terleckas

Sveikina signatarė Birutė Valionytė

Sveikina Seimo kancleris Jonas Milerius

Knygos autoriaus autografai susirinkusiems, jam iš kairės autografo laukia „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas

2014 02 11


2014 01 30

Lietuvos Respublikos Istorinėje Prezidentūroje Kaune pristatyta Antano Terlecko knyga „Ne pats pasirinkau savo dalią“ 

Į žinomo rezistento Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymą 2014 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Istorinėje Prezidentūroje Kaune atvyko Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Arimantas Dumčius, Pasipriešinimo dalyvių, rezistentų teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas, knygos autorius Antanas Terleckas, sūnus Gintautas Terleckas, VDU magistrantai, istorikų klubo nariai Simonas Jazavita bei Gediminas Kasparavičius ir Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“, vadovė Daiva Bradauskienė, Kauno gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, ir kita Kauno visuomenės dalis. Prezidentūros salė buvo sausakimša. Renginys prasidėjo tylos minute pagerbiant žuvusiuosius už Lietuvos Nepriklausomybę ir folkloro ansamblio „Kupolė“ daina apie Tėvynę. 

Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Gintaras Šidlauskas, kuris trumpai apibendrino knygos autoriaus Antano Terlecko nueitą gyvenimo kelią ir jo kovą už Lietuvos Nepriklausomybė atstatymą. Toliau kalbėjo knygos autorius Antanas Terleckas, kuris trumpai apžvelgė esmines savo knygos mintis ir temas. Trumpai apibūdino ir išsakė savo pastebėjimus ką reiškia sovietmečio laikotarpiu rašyti žmogaus patrioto, kovotojo už Nepriklausomybę dienoraštį, kaip tą dienoraštį saugoti, kad jis nepapultų į KGB rankas. Autorius prisiminė savo ilgą gyvenimo kelią, paminėdamas sutiktus puikius įvairių tautybių žmones, pasakojo apie savo rašytus laiškus tremtyje įkalintiems draugams ir bendražygiams bei prisiminė okupuotos Sovietų Lietuvos  vadovus, kurie visomis priemonėmis bandė išrauti iš lietuvių tautos kūrybiškumą, drąsą, pareigą ir patriotizmą. Toliau kalbėjo Seimo narys Rytas Kupčinskas, kuris pažymėjo Lietuvos laisvės lygos įkūrimo sunkumus ir bandymus telkti lietuvių tautą kovai prieš okupantą. Pirmos dalies pabaigoje folkloro ansamblis „Kupolė“ atliko keletą partizaniškų dainų. 

Antroje dalyje kalbėjo ir knygą vertino VDU magistrantai Simonas Jazavita ir Gediminas Kasparavičius, kurie citavo knygos autorių, kalbėjo apie Antano Terlecko gyvenimą, jo tremtį. Ypatingą dėmesį šie jauni žmonės skyrė rezistento Antano Terlecko antisovietinei veiklai, nuoširdų bendravimą su savo bendražygiais, rūpinimąsi savo šeima ir artimaisiais. Abu magistrantai linkėjo renginyje esantiems būtinai perskaityti šią puikią knygą ir įvertinti savo darbus ir veiklą, puoselėjant amžinąsias vertybes – pasiaukojimą, drąsą, moralę, tikėjimą ir pagarbą savo valstybei. Renginio pabaigoje LR Prezidentūros Kaune darbuotoja dr. Ingrida Jakubavičienė padėkojo „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui, knygos autoriui Antanui Terleckui, renginio svečiams už puikią knygą „Ne pats pasirinkau savo dalią“ ir įdomų knygos pristatymą Kauno visuomenei. 

Kalba Ingrida Jakubavičienė

Dainuoja folkloro ansamblis „Kupolė“

Kalba Gintaras Šidlauskas

Kalba Antanas Terleckas

Pirmoje eilėje pirmas iš kairės A. Terlecko sūnus Gintautas Terleckas

2014 02 03


2014 01 30

Gauta parama

2014 m. sausio 30 d. leidyklą pasiekė Jono Nemario 100 Lt parama rengiamai monografijai „RAMYGALA“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. ▲2014 02 05


2014 01 29

„Versmės“ leidykloje lankėsi Lietuvių kalbos ir kultūros centro Gruzijoje vadovas

2014 m. sausio 29 d.  „Versmės“ leidykloje svečiavosi Lietuvių kalbos ir kultūros centro Gruzijoje vadovas prof. dr. Vidas Kavaliauskas. „Versmės" leidyklos vadovas Petras Jonušas perdavė Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centrui dovaną - daug „Versmės" leidyklos išleistų knygų bei plakatų. Lituanistikos centro vadovas prof. dr. Vidas Kavaliauskas padėkojo už dovaną ir patikino, kad „Versmės“ dovanotos knygos, plakatai bus nuvežti į Gruziją ir naudojami edukacinėje veikloje. Dovanoti leidiniai papildys Centre esančią lietuvišką biblioteką. Lietuvių kalbos ir kultūros centras Gruzijoje įkurtas 2012 m. spalio mėnesį Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva. Šiuo metu 38 gruzinai studentai iš 5 Tbilisio aukštųjų mokyklų studijuoja lietuvių kalbą. 

Dovanotų knygų sąrašas.

Prof. dr. Vidas Kavaliauskas ir „Versmės“ vadovas Petras Jonušas susitikimo leidykloje metu. 
Airos Gurauskaitės nuotr.

2014 02 03


2014 01 27

Leidyklos vadovas Petras Jonušas - Knygos mėgėjų draugijos narys!

2014 m. sausio 27 d. Vilniuje Signatarų namuose vyko XXVII Knygos mėgėjų draugijos visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Susirinkime buvo priimtas naujas XXVII Knygos mėgėjų draugijos narys - „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Už jo priėmimą į Draugijos narius buvo balsuota vienbalsiai. P. Jonušui buvo suteiktas XXIV nario numeris. Naujasis Draugijos narys pasakė inauguracinę kalbą apie savo dalyvavimą knygų - „Lietuvos valsčių“ serijos ir kitą leidybinę veiklą. Susirinkimo ir draugijos pirmininkė - Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Dalia Poškienė. ▲2014 01 29


2014 01 27

Gauta parama

2014 m. sausio 27 d. leidyklą pasiekė Janinos Ryckienės 100 Lt parama rengiamai monografijai „VIŠTYTIS“.  Dėkojame rėmėjai ir Reginai Mecutienei, padėjusiai šiai paramai pasiekti leidyklą. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2014 01 28


2014 01 24

Gauta parama

2014 m. sausio 24 d. leidyklą pasiekė Antano Ryckio 100 Lt parama rengiamai monografijai „VIŠTYTIS“.  Dėkojame rėmėjui ir Reginai Mecutienei, padėjusiai šiai paramai pasiekti leidyklą. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2014 01 28


2014 01 22

Gauta parama

2014 m. sausio 22 d. leidyklą pasiekė Ingos Grigelionienės 100 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai. ▲2014 01 28


2014 01 21

Etninės kultūros globos tarybai vadovaus Virginijus Jocys

Seimas, vadovaudamasis Etninės kultūros globos tarybos nuostatais ir atsižvelgdamas į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimą, 2014 m. sausio 21 d. paskyrė Etninės kultūros globos tarybos pirmininku šios tarybos narį Virginijų Jocį.

„Versmės“ leidyklos kolektyvas nuoširdžiai sveikina ilgametį leidyklos redaktorių Virginijų su naujomis atsakingomis pareigomis ir linki įgyvendinti visus sumanymus, saugant ir globojant Lietuvos etninę kultūrą. ▲2014 01 27


2014 01 21

Gauta parama

2014 m. sausio 21 d. leidyklą pasiekė Mariaus Laurinėno 300 Lt parama rengiamai monografijai „DŪKŠTAS“. Dėkojame rėmėjui!  Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Dūkštas. ▲2014 01 22


2014 01 20

Gauta parama

2014 m. sausio 20 d. leidyklą pasiekė Raimučio Pečiulio 100 Lt parama rengiamai monografijai „VIŠTYTIS“. Dėkojame rėmėjui!  Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2014 01 21


2014 01 17

Vilniaus miesto Užupio gimnazijoje pristatyta Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ 

Į „Versmės“ leidyklos 2011 metais, minint sausio 13-osios 20-metį, išleistos istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto Užupio gimnazijoje atvyko knygos autorius Juozas Girdvainis, 1991 m. nukentėjęs prie radijo ir televizijos komiteto, Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Olšinskas ir ats. plk. Arūnas Dudavičius. Renginyje įvadinį žodį tarė Užupio gimnazijos direktorė Virginija Navickienė. Renginio vedantysis ats. plk. Arūnas Dudavičius pakvietė visus atsistoti ir sugiedoti Lietuvos himną bei tylos minute pagerbti žuvusius 1991 m. Sausio 13-ąją. Po to kalbėjo prie radijo ir televizijos komiteto peršautas gynėjas Rimantas Olšinskas. Jis pateikė labai įdomią Sovietų kariuomenės užimtų Vilniaus miesto objektų chronologiją, papasakojo kaip buvo užimtas radijo ir televizijos komitetas bei savo sužeidimo aplinkybes. Toliau kalbėjo knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knygą vertino ats. plk. Arūnas Dudavičius pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę. Renginio pabaigoje kalbėjo mokyklos direktorė Virginija Navickienė, kuri padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir Juozui Girdvainiui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis.

Gimnazistai džiaugiasi Juozo Girdvainio knyga

Prie Radijo ir televizijos komiteto peršautas gynėjas Rimantas Olšinskas, Sausio 13-osios nukentėjusių draugijos pirmininko pavaduotojas (apdovanotas Vyčio kryžiumi ir Sausio 13-osios medaliu)

Nuotrauka pasibaigus renginiui, iš kairės trečias Rimantas Olšinskas, penkta stovinti mokyklos direktorė Virginija Navickienė, aštuntas knygos autorius

2014 01 28


2014 01 16

Gauta parama

2014 m. sausio 16 d. leidyklą pasiekė Vydmanto Karoblio 500 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai. ▲2014 01 20


2014 01 15

Gauta parama

2014 m. sausio 15 d. leidyklą pasiekė Vaclovo Stankevičiaus 200 Lt parama rengiamai monografijai „VIŠTYTIS“. Dėkojame rėmėjui ir Reginai Mecutienei, padėjusiai šiai paramai pasiekti leidyklą. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2014 01 16


2014 01 14

Gauta parama

2014 m. sausio 13 d. leidyklą pasiekė žemės ūkio bendrovės „Girsūdai“ 1500 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Nuoširdžiai ačiū! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai. ▲2014 01 16


2014 01 14

Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe pristatyta Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014 m. sausio 14 d. Lietuvos kariuomenės Jungtinį štabą atvyko knygos autorius Juozas Girdvainis, ats. plk. Arūnas Dudavičius ir KASP Dainavos apygardos 153-ios kuopos ( Druskininkai ) eilinis karys-savanoris Justinas Vaitkevičius. Renginyje įvadinį žodį tarė Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Vilmantas Tamošaitis. Renginio vedantysis ats. plk. Arūnas Dudavičius pakvietė visus atsistoti ir sugiedoti LR himną ir tylos minute pagerbti žuvusius 1991 m. Sausio 13-ąją. Toliau kalbėjo knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knygą vertino ats. plk. Arūnas Dudavičius pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę. Gitara grojo ir dainavo karys savanoris Justinas Vaitkevičius. Po to renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo Jungtinio štabo plk. Egidijus Karvelis, kuris padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir Juozui Girdvainiui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis.

 ▲2014 01 28


2014 01 13

Gauta parama

2014 m. sausio 13 d. leidyklą pasiekė Vytauto Užgirio 500 Lt parama rengiamai monografijai „PAŠVITINYS“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2014 01 14


2014 01 13

Gauta parama

2014 m. sausio 13 d. leidyklą pasiekė Petro Karoblio 1000 Lt parama rengiamai monografijai „DAUJĖNAI“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Daujėnai. ▲2014 01 14


2014 01 13

Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas Alytuje

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014 m. sausio 13 d. Alytaus miesto didžiojoje teatro salėje atvyko Seimo narys Julius Sabatauskas, Parlamento gynėjas plk. ltn. Gintaras Jurčiukonis, VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, Karaliaus Mindaugo Husarų pulko vyr. srž. Donatas Voveris, Alytaus gimnazijų, mokyklų bendruomenių atstovai, Alytaus kolegijos dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, LLKS Dainavos apygardos partizanai, Sausio 13-osios Nukentėjusių brolijos nariai, Alytaus apskrities karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės šauliai, miesto gyventojai, Alytaus krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginio vedantysis ats. plk. Arūnas Dudavičius renginio dalyvius pakvietė atsistoti, sugiedoti LR himną ir tylos minute pagerbti žuvusius 1991 m. sausio 13-ąją . Renginio dalyvius pasveikino Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja, laikinai vykdanti savivaldybės mero funkcijas Nijolė Makštutienė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, Parlamento gynėjas plk. ltn. Gintaras Jurčiukonis, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Vyko moksleivių diskusija ,,Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina jaunuomenę prisiminti ir didžiuotis Sausio 13-osios žygdarbiu?“, „Kas labiausiai įsiminė perskaičius šią knygą?“ Diskusijoje dalyvavo Alytaus Adolfo Ramanausko gimnazijos moksleiviai Klaidas Gigaravičius ir Robertina Jasionytė, Alytaus rajono Pivašiūnų vidurinės mokyklos moksleiviai Donata Bankauskaitė ir Akvilė Sabaliauskaitė, Šv. Benedikto gimnazijos Aidas Česnavičius, Putinų gimnazijos Evelina Kazlauskaitė ir Laurynas Jakutis. Moksleiviai akcentavo lietuvių tautos vienybę, pasiryžimą ir drąsą, ginant Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą bei vertino knygoje pateiktus žmonių liudijimus, citavo jų mintis, skaitė eilėraščius, dainavo dainas. Gitara grojo ir dainavo vyr. srž. Donatas Voveris. Renginio pabaigoje atsargos kariams, kurie 1990–1993 metais stojo į atkuriamą Lietuvos kariuomenę ir gynė Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę buvo įteikti dokumentai pavadinimu „Liudijimas“, dokumentus įteikė ats. plk. Arūnas Dudavičius. Po to kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja, laikinai vykdanti savivaldybės mero funkcijas Nijolė Makštutienė ir miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, kurie padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir J. Girdvainiui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti J. Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio. 

Bendra salės nuotrauka

Giedamas LR himnas

Kalba Simonas Jazavita

Kalba Gintaras Jurčiukonis

Kalba knygos autorius J. Girdvainis

Knygos platinimas

Vyko mokinių diskusija

2014 01 28


2014 01 10

Gauta parama

2014 m. sausio 10 d. leidyklą pasiekė Birutės Miknevičienės 200 Lt parama rengiamai monografijai „VIŠTYTIS“. Dėkojame rėmėjai ir Reginai Mecutienei, padėjusiai šiai paramai pasiekti leidyklą. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2014 01 14


2014 01 10

Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatyta Telšių Žemaitės dramos teatre

2014 m.  sausio 10 d. Telšių Žemaitės dramos teatre vyko istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos ,,Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas, į kurį atvyko miesto mero patarėja Danutė Popovič, Telšių gimnazijų bendruomenių atstovai, Telšių kolegijos dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai, KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės, Telšių 307 kuopos kariai, Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekos atstovai, miesto gyventojai, Telšių krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginį vedė ats. plk. Arūnas Dudavičius. Renginio dalyvius pasveikino bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knyga buvo vertinama pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę, taip pat vyko diskusija „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“ Buvo parodyta ištrauka iš monospektaklio „Lietuva“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą, poemą „Mindaugas“ (balto ir juodo metraštininko dialogas). Vaidino ir muzikavo Karaliaus Mindaugo Husarų pulko vyr. srž. Donatas Voveris. Po to renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo mero patarėja Danutė Popovič, kuri padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui P. Jonušui už įdomią ir prasmingą knygą ir atvykusiems svečiams įteikė Telšių miesto suvenyrus. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio.

Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“

Knygos autorius Juozas Girdvainis tarp renginio dalyvių

Kalba knygos autorius Juozas Girdvainis

Kalba renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius

 ▲2014 01 28


2014 01 09

Apie mus rašo 

2014 m. sausio 9 d. laikraštyje „Mokslo Lietuva“ paskelbtas Gedimino Zemlicko straipsnis „Sintautai pasipuošė Prano Vaičaičio paminklu, įgijo ir savąją „Iliadą“. Straipsnį prašome skaityti čia. ▲2014 02 04


2014 01 09

Paduotos paraiškos Patriotų premijos konkursui 

2014 m. sausio 9 d. naujausios „Versmės“ leidykloje išleistos knygos - Algirdo Patacko „LITUA. Lituanistika, publicistika, beletristika“ ir Antano Terlecko „Ne pats pasirinkau savo dalią“ - pristatytos Patriotų premijai. ▲2014 01 14


2014 01 09

Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ sutikimas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos ,,Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014m. sausio 9 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atvyko Šiaulių gimnazijų bendruomenių atstovai, Šiaulių valstybinės kolegijos, Šiaulių universiteto dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Šiaulių apskrities P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės šauliai, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai, Karaliaus Mindaugo Husarų pulko kariai, Šiaulių miesto bibliotekų atstovai, miesto gyventojai, Šiaulių krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginį vedė ats. plk. Arūnas Dudavičius. Renginio dalyvius pasveikino bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Danguolė Gaubienė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, Parlamento gynėjas, savanoris Antanas Kliunka, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knygą vertino Šiaulių universiteto magistrantė Veronika Gudaitė, taip pat vyko diskusija „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“, kurioje dalyvavo Simono Daukanto gimnazijos moksleiviai. Buvo parodyta ištrauka iš monospektaklio „Lietuva“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą-poemą „Mindaugas“ (balto ir juodo metraštininko dialogas). Vaidino ir muzikavo Karaliaus Mindaugo Husarų pulko vyr. srž. Donatas Voveris. Po renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo Danguolė Gaubienė, kuri padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui P. Jonušui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio.

Sugiedotas valstybės himnas

Kalba Simonas Jazavita

Kalba Anatanas Kliunka

Kalba knygos autorius Juozas Girdvainis

Vaidina vyr. srž. Donatas Voveris

2014 01 28


2014 01 09

Gauta parama

2014 m. sausio 9 d. leidyklą pasiekė Eligijaus Juvencijaus ir Gražinos Teodoros Morkūnų 500 Lt parama rengiamai monografijai „PAŠVITINYS“. Dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2014 01 14


2014 01 08

Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatyta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje 

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos ,,Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014 m. sausio 8 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atvyko miesto mero patarėjas Petras Luomanas, Panevėžio gimnazijų bendruomenių atstovai, Panevėžio valstybinės kolegijos, KTU Panevėžio skyriaus universiteto dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Panevėžio apskrities šaulių 5-osios rinktinės šauliai, KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai, Panevėžio miesto bibliotekų atstovai, miesto gyventojai, Panevėžio krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginį vedė ats. plk. Arūnas Dudavičius. Renginio dalyvius pasveikino bibliotekos vedėja Rima Maselytė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, žuvusio prie Televizijos bokšto Tito Masiulio mama Vitalija Krivickienė, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knyga buvo vertinama pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę, taip pat vyko diskusija „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“ Buvo parodyta ištrauka iš monospektaklio „Lietuva“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą poemą „Mindaugas“ (balto ir juodo metraštininko dialogas). Vaidino ir muzikavo Karaliaus Mindaugo Husarų pulko vyr. srž. Donatas Voveris. Po to renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo mero patarėjas Petras Luomanas, kuris padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui P. Jonušui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio. 

Bendra salės nuotrauka

Kalba bibliotekos direktorė Rima Maselytė

Kalba Simonas Jazavita

Kalba Vitalija Krivickienė

Sveikinimas Tito Masiulio mamai V. Krivickienei

Vyr. srž. Donato Voverio vaidinimas

Kalba knygos autorius Juozas Gidvainis

Kalba mero patarėjas Petras Luomanas

Knygos autorius dalija autografus

2014 01 28


2014 01 07

Vilniaus Sausio 13-osios mokykloje pristatyta Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose “ pristatymą 2014 m. sausio 7 d. Vilniaus sausio 13-osios mokykloje atvyko Seimo nariai Linas Balsys, Algis Strelčiūnas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vytautas Milėnas, Sausio 13-osios Nukentėjusių draugijos valdybos pirmininko pavaduotojas Rimantas Olšinskas, Parlamento gynėjas dim. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas, VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, KASP Dainavos apygardos 153- osios kuopos kariai iš Druskininkų eilinis Rimvydas Valenta ir eilinis Justinas Vaitkevičius, apdovanojimų „Už nuopelnus Vilnius ir tautai“ komisijos kancleris Saulius Povilaitis, Lazdynų seniūnijos seniūnė Daiva Mikulskienė, laikraščio „Lietuvos Aido“ korespondentė Lidija Veličkaitė, Vilniaus gimnazijų bendruomenių atstovai, Vilniaus universiteto dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šauliai, miesto gyventojai, Vilniaus krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginio vedantysis ats. plk. Arūnas Dudavičius renginio dalyvius pakvietė atsistoti, sugiedoti LR himną ir tylos minute pagerbti 1991 Sausio 13-ąją žuvusius. Renginio dalyvius pasveikino Sausio 13-osios mokyklos direktorė Birutė Rudzinskienė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, žuvusio prie Televizijos bokšto Virginijaus Druskio našlė Asta Druskienė-Klingienė, Parlamento gynėjas dim. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knyga buvo vertinama pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę, taip pat vyko diskusija „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“ Gitara grojo ir dainavo eilinis Rimvydas Valenta ir eilinis Justinas Vaitkevičius. Po to renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo Seimo narys A. Strelčiūnas, apdovanojimų „Už nuopelnus Vilnius ir tautai“ komisijos kancleris S. Povilaitis, Lazdynų seniūnijos seniūnė D. Mikulskienė, kurie padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir J. Girdvainiui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti J. Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio.

Atminimo lenta, skirta žuvusiems Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto, kurie mokėsi šioje mokykloje

Bendra salės nuotrauka

Sausio 13-osios mokyklos mokiniai

Giedamas LR himnas

Kalba Sausio 13-osios mokyklos direktorė Birutė Rudzinskienė

Kalba Asta Druskienė-Klingienė

Kalba Simonas Jazavita

Groja ir dainuoja eiliniai Rimvydas Valenta ir Justinas Vaitkevičius

Kalba knygos autorius Juozas Girdvainis

Kalba Saulius Povilaitis

Kalba seniūnė Daiva Mikulskienė

Kalba Seimo narys Algis Strelčiūnas

Knygos autorius dalina autografus

2014 01 22


2014 01 07

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos konferencijoje pristatytas Lietuvos savanorių įamžinimo projektas

2014 m. sausio 6 d. Kaune vyko Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos konferencija. Joje dalyvavo ir apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimo ir Lietuvos savanorių įamžinimo memorialinių lentų projektą bei „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Lietuvos savanoriai“ pasisakė Premjero patarėjas Vilius Kavaliauskas ir „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Konferencijoje dalyvavo 150 seniūnų. 

Kalba „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. T. Geštauto nuotr.

Kalba Premjero patarėjas Vilius Kavaliauskas.  T. Geštauto ir P. Jonušo nuotr.

2014 01 08


2014 01 06

Gauta parama

2014 m. sausio 6 d. leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4 000 Lt parama rengiamai monografijai „PAŠVITINYS“. Dėkojame rėmėjams!  Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2014 01 07


2014 01 06

Gauta parama

2014 m. sausio 6 d. leidyklą pasiekė Zitos Stankevičienės 100 Lt parama rengiamai monografijai „VIŠTYTIS“. Dėkojame rėmėjai ir Reginai Mecutienei, padėjusiai šiai paramai pasiekti leidyklą. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2014 01 07


2014 01 06

Gautas pirmasis rengiamos „SKIEMONIŲ“ monografijos straipsnis

2014 m. sausio 6 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai „SKIEMONIŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Šarūnas Preikšas) straipsnio rankraštis – Algirdo Ažubalio „Pirmoji mano fotografija“ apie fotografą Stasį Darulį. ▲2014 01 07


2014 01 03

Signatarų namuose pristatyta Algirdo Patacko knyga „LITUA“

2014 m. sausio 3 d. sausakimšoje Signatarų namų salėje buvo pristatyta Algirdo Patacko knyga „LITUA“, kurioje skelbiami autoriaus pirmieji tekstai, spausdinti nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio sovietinio pogrindžio savilaidos iki dabar. Renginyje be paties autoriaus kalbėjo A.Patacko bendraminčiai ir bendražygiai, signatarai, kultūrininkai: Europos parlamento narys Algirdas Saudargas, buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, filosofas Bronius Genzelis, kultūrologas Aleksandras Žarskus, „Versmės“ leidyklos redaktorius Petras Jonušas, A.Patacko bendražygė ir padėjėja Seime Nijolė Balčiūnienė. Renginį vedė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Apie knygos pristatymą rašė www.alkas.lt, www.ekspertai.eu, www.lrytas.lt, www.15min.lt, www.delfi.lt, www.alfa.lt

Algirdas Patackas pasirašo etnologui prof. Libertui Klimkai. J. Valiušaičio nuotr.

2014 01 07


2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007     2005     2004     2001–2003