Jūsų lankymasis šioje svetainėje
nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07
|
|
LIETUVOS DIENA
Istorikė dr. Inga Leonavičiūtė patvirtina Kovo 9-ąją – pirmojo rašytinio Lietuvos paminėjimo 1009 metais Kvedlinburgo analuose dieną
2015 m. rugsėjo 19 d. istorikė dr. Inga Leonavičiūtė straipsnyje „Mes ir šiandien nesugebame be klaidų pacituoti Kvedlinburgo analų“, publikuotame naujienų portale www.15min.lt, patvirtino, kad tiksli Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo 1009 metais Kvedlinburgo analuose diena yra kovo 9-oji. Daugiau žr. minėtame straipsnyje, kurį rasite čia.
▲2015 09 21 |
|
Kviečiame
pasigrožėti konkurso
„Rašau Lietuvos vardą“ dalyvių atsiųstais darbais, aktyviai
balsuoti ir rinkti gražiausius nuo 2015 m. kovo 14 iki balandžio 4 d.
▲2013 03
15 |
KVIEČIA KASMETIS KONKURSAS „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“
 |
|
|
LEIDYKLOJE
VILNIAUS PABIRUČIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO VAIKAI. 2012
m. gegužės 23 d. leidykloje apsilankė Vilniaus Pabiručių
lopšelio-darželio Kiškučių grupės vaikai, kurie dalyvavo
konkurse Rašau Lietuvos vardą. Leidykloje penkiamečiams
rašytojas Juozas Girdvainis ir Jūratė
Baltrukaitienė papasakojo, kaip atsiranda knygos, vaikai
žiūrėjo filmuką apie Puntuko akmenį. Darželinukams buvo įteikti
padėkos raštai už dalyvavimą konkurse ir dovanos Alfonso
Alijošiaus knyga Pergalė Žalgirio mūšyje, Selemono
Paltanavičiaus Aš lietuvis ir Vytauto Tamulaičio
Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai.
|
|
KONKURSO RAŠAU LIETUVOS VARDĄ LAIMĖTOJAI DŽIAUGIASI DOVANOMIS.
Konkursas Rašau Lietuvos vardą, kuriuo buvo paminėta ta tolima
1009-ųjų pavasario diena, kai kitos šalies metraštininkas parašė
Lietuvos vardą Lituae, šiemet buvo labai populiarus. Iš 528
atsiųstų darbų, kurių dauguma buvo kolektyviniai, trijose amžiaus
grupėse ir internetu atrinkti laimėtojai jau atsiėmė apdovanojimus.
Visiems konkurso nugalėtojams buvo įteikti padėkos raštai ir įvairūs
prizai: Selemono Paltanavičiaus knyga Aš lietuvis, Birutės Lenkytės
Laba Lietuva, Rūtos Gabrielės Vėliūtės Viena diena Kernavėje,
Vytauto Tamulaičio Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai, Alfonso
Alijošiaus Pergalė Žalgirio mūšyje, vaizdo plokštelės Gustavo
enciklopedija ir žaidimai Lietuva, originalaus Lietuvos kvapo
žvakutės, muilo gabalėliai ir kvapai.
Iš toliausiai, net
Florencijos, savo darbą atsiuntusiai A. Kriščiūnaitei leidykla išsiuntė
Lietuvos kvapo mulo gabalėlių, kvapų ir žvakučių, kad visa tai svečioje
šalyje tautietei primintų namus.
 |
Konkurso laimėtojai Vilniaus šv. Kristoforo
progimnazijos 4c klasės mokiniai Emilis Šmita, Elena
Sirgėdaitė, Julija Mikalonytė ir Greta Mikelionytė
nusifotografavo su mokytoja Ramune Kunigėliene ir
konkurse laimėtomis dovanomis.
Šarūno Kunigėlio nuotrauka |
▲2012 06
04 |
|
Kviečiame
pasigrožėti konkurso
Rašau Lietuvos vardą dalyvių atsiųstais darbais, aktyviai
balsuoti ir rinkti gražiausius nuo 2012 m. kovo 14 iki balandžio 1 d.
▲2012 03
14 |
|
LIETUVOS DIENĄ MINĖJOME KERNAVĖJE.
2012 m. kovo 9 d. Versmės
leidyklos darbuotojai kartu su leidyklos bičiuliais jau
ketvirtus metus iš eilės minėjo Lietuvos dieną. Šiemet Kovo
9-ąją minėjome pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje.
Atvažiavusius į šį miestelį mus pasitiko Valstybinio Kernavės
kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietimo
programų skyriaus vedėjas, Versmės leidyklos bičiulis Jonas
Vitkūnas. Jis papasakojo šios išskirtinės mūsų šaliai
vietovės istoriją. Kartu su J. Vitkūnu, beje, ir ilgamečiu
Gyvųjų archeologijos dienų Kernavėje projekto vadovu,
apžiūrėjome XVIII amžiaus Kernavės bažnyčios pamatus,
pasižvalgėme nuo apžvalgos aikštelės į įspūdingus piliakalnius
ir Neries upės vingius, užkopėme į Mindaugo sosto piliakalnį ir
pavėjui paleidome dešimt Trispalvės spalvų dangaus žibintų, ant
kurių užrašėme žodį Lietuva.
Vėliau nuvykome į Kernavėje gyvenančio raitelio Česlovo
Marcinausko, legendinių žygių žemaitukais iki Juodosios
jūros ir Krokuvos dalyvio, ūkį. Monografijų DRUSKININKAI ir
RASEINIAI vyriausiasis redaktorius dr. Egidijus
Mažintas papasakojo apie magiškus liaudies žaidimus ir
pasiūlė patiems juose dalyvauti, norintieji jodinėjo
žemaitukais, vėliau laukė vaišės ant laužo keptos dešrelės ir
Č. Marcinausko trobelėje virta sriuba.
Lietuvos vardo paminėjimo dienos akcentu daugumai leidyklos
darbuotojų tapo jodinėjimas žemaitukais. Labai įspūdinga buvo
šios išvykos pabaiga, kai pradėjus krautis daiktus lyg kieno
pakviesti atbėgo pulkas žirgų, iš rankų ėdė duoną, agurkus, o po
kelių minučių lyg vėl kam davus ženklą šuoliais nulėkė laukais.
▲2012 03
12 |
KOVO
9-OJI LIETUVOS DIENA

Šventasis Brunonas, dar vadinamas
Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių
trenktas į galvą su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną iškeliavo į dangų.
Šiame Vokietijos Kvedlinburgo miesto moterų vienuolyno lotynų kalba rašyto metraščio
(Annales Quedlinburgenses) sakinyje, aprašančiame 1009 metų kovo 9-osios įvykius, buvo pirmą kartą paminėta Lietuva
(Lituae), o 2009-aisiais visi iškilmingai minėjome didingą šio įvykio
1000-metį Lietuvos tūkstantmetį.
Prasminga Kovo 9-ąją - pirmojo žinomo rašytinio Lietuvos paminėjimo, garsinimo dieną skirti Lietuvai pagerbti, Lietuvos vardui ir lietuvybei pasaulyje skleisti, ir šią dieną visiems Lietuvos bičiuliams kasmet minėti LIETUVOS DIENĄ.
Šią dieną
visus lietuvius ir Lietuvos draugus kviečiame paminėti, kaip ir tada senajame
metraštyje, tiesiog parašant Lietuvos vardą kuo prasmingiau,
didingiau, gražiau, naujoviškiau... užrašyti bei
paskleisti po pasaulį žodį LIETUVA.
|
|
KONKURSO RAŠAU
LIETUVOS VARDĄ NUGALĖTOJAI. Šiandien, 2011 m. kovo 31 dieną, jau
galime paskelbti Kovo 9-ąją LIETUVOS
DIENĄ vykusio šiųmečio
konkurso Rašau Lietuvos vardą, skirto
Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo 1002-osioms metinėms, nugalėtojus
ir jų apdovanojimus. <...>
▲2011 03
31
|
|
|
Kviečiame
pasigrožėti 2011
metų konkurso
Rašau Lietuvos vardą dalyvių atsiųstais darbais, aktyviai
balsuoti ir rinkti gražiausius nuo 2011 m. kovo 21 iki kovo 27 d.
Nugalėtojus ir jų apdovanojimus paskelbsime kovo 31-ąją.
|
|
Šventasis
Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis,
vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje
pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną nukeliavo
į dangų.
Šiame
Vokietijos Kvedlinburgo miesto moterų vienuolyno lotynų kalba rašyto
metraščio (Annales Quedlinburgenses) sakinyje, aprašančiame
1009 metų kovo 9-osios įvykius, buvo pirmą kartą paminėta Lietuva (Lituae),
o 2009-aisiais visi iškilmingai minėjome didingą šio įvykio 1000-metį
Lietuvos tūkstantmetį.
Prasminga
Kovo 9-ąją pirmojo žinomo rašytinio Lietuvos paminėjimo,
garsinimo dieną skirti Lietuvai pagerbti, Lietuvos vardui ir lietuvybei
pasaulyje skleisti, ir šią dieną visiems Lietuvos bičiuliams kasmet
minėti LIETUVOS DIENĄ.
Šią dieną
visus lietuvius ir Lietuvos draugus kviečiame paminėti, kaip kad tada senajame
metraštyje, tiesiog parašant Lietuvos vardą kuo prasmingiau,
didingiau, gražiau, naujoviškiau... užrašyti bei
paskleisti po pasaulį žodį LIETUVA.
|
KVIEČIA
KONKURSAS RAŠAU LIETUVOS VARDĄ
|
Dalyvauti
konkurse ir gražiausius darbus rinkti taip pat kviečia
renginio reklamjuostė
portale Dialogas
Čia rasite konkurso dalyvių atsiųstus
DARBUS.
Nuo kovo 21 d. iki kovo 27 d. kviečiame
aktyviai BALSUOTI už Jums
labiausiai patikusius 9 darbus ir išrinkti geriausius.
Nugalėtojus ir jų apdovanojimus paskelbsime
kovo 31-ąją. |
|
|
LIETUVOS DIENĄ MINĖJOME TRAKUOSE.
2011-ųjų kovo 9-ąją Versmės leidyklos darbuotojai kartu su
leidyklos bičiuliais jau trečius metus iš eilės minėjo Kovo 9-ąją
LIETUVOS DIENĄ, taip pat kvietė ir ragino visą tautą drauge ją
minėti kiekvienam tiesiog užrašant, kaip kad Lietuvos vardas buvo
pirmą kartą senajame metraštyje užrašytas aprašant 1009-ųjų kovo
9-ąją, žodį LIETUVA.
Šiemet paminėti
Kovo 9-osios vykome į senąją Lietuvos sostinę Trakus. Žygis
prasidėjo Versmės leidykloje, iš kur, pasistiprinę prieš
kelionę, visi linksmai nusiteikę nuskubėjome į Vilniaus traukinių
stotį. Po pusvalandį trukusios kelionės traukinuku išlipome Trakų
traukinių stotyje ir, besižvalgydami po skaisčios saulutės
nutviekstus pavasarėjančius Trakus ir jų apylinkes, nužingsniavome
pilies link. Trakų pilyje mūsų jau laukė profesionali gidė, kuri išsamiai
papasakojo Trakų pilies, apylinkių ir tuo pačiu dalelę visos
Lietuvos istorijos, aprodė Trakų pilies muziejaus eksponatus.
Išėję iš
pilies visi draugiškai pavėjui leidome Trispalvės spalvų dangaus žibintus,
fotografavomės, o ant užšalusio Galvės ežero tokiomis pat Lietuvos
vėliavos spalvomis rašėme žodį LIETUVA.
Žinoma, besisvečiuodami
Trakuose negalėjome neparagauti karaimų tradicinio patiekalo kibinų.
Jais gardžiavomės traukinyje, pakeliui namo...


▲2011 03
18
|
|
Ankstesnių
metų Lietuvos dienos paminėjimai
|
|
2010 metai
KVIEČIA KONKURSAS RAŠAU LIETUVOS VARDĄ.
Lietuvos vardas pasaulyje skamba jau 1001-erius metus! Todėl kovo 9-ąją
Lietuvos
1-ojo paminėjimo dieną
kartu su visa Lietuva maloniai
kviečiame paminėti šią sukaktį bei dalyvauti Versmės leidyklos ta proga rengiamame
Lietuvos tūkstantis pirmųjų metinių renginyje konkurse Rašau Lietuvos vardą <..>
▲2010 03 03
Čia
rasite konkurso dalyvių atsiųstus DARBUS.
|
|
Lietuvai
1001-eri ! 2009-ųjų kovo 9-ąją sukako 1000 metų nuo tos tolimos
1009-ųjų pavasario dienos, kurią aprašydamas kitos šalies metraštininkas parašė Lietuvos vardą
Lituae. Dar daug turėjo praeiti metų ir šimtmečių, kol patys ėmėme jį rašyti ir teberašome taip, kaip per amžius tariame LIETUVA <..>
▲2010 03
03
|
|
PAKILIAI
PAMINĖJOME LIETUVOS DIENĄ. 2010 m. kovo 9-ąją, pirmojo
Lietuvos paminėjimo dieną, Versmės leidyklos kolektyvas sutiko
sostinės širdyje, ant jos įkūrėjo kunigaikščio Gedimino vardu
vadinamo piliakalnio. Versmiečiams, užgrūdintiems pernykščio
Knygų kelio kelionių, atšvęsti Lietuvos vardo rašymo ir rašytinės
žinios apie Lietuvą 1001-ųjų
metinių sukaktį nesutrukdė nei žvarbus oras, nei ėmęs snigti
pavasarinis sniegas, nei stati įkalnė, į kurią reikėjo kopti, o vėliau
leistis vis nesitraukiančios žiemos šalčių sukaustytu apledėjusiu
grindiniu.
Nors
mūsų būrelis buvo gerokai retesnis nei pernai, Tūkstantmečio
metais, kai pirmą kartą Kovo 9-ąją LIETUVOS DIENĄ minėjome
Vilniaus katedros aikštėje, nestokojome pakilios nuotakos. Sniege
kalno šlaite trispalvės spalvomis rašėme brangų ir labai gražų
savo šalies vardą, tuo simboliškai prisimindami ir pagerbdami senąjį
metraščio įrašą, prieš 1001-erius metus perdavusį ir pasauliui,
ir mums patiems žinią apie save ir savo vertybes per amžius ginančią
LIETUVĄ. Vėliau, šiek tiek prieštaraujant gūsingam lietuviškam vėjui,
tradiciškai leidome dangaus žibintus, kurie į dangų skraidino ir ant
jų užrašytą Lietuvos vardą, ir, kaip tų žibintų liepsna ugningą,
mūsų meilę ir linkėjimus mylimai Tėvynei.
Vėliau,
jau nusileidę nuo piliakalnio, aplankėme naująją šv. Brunono
Bonifaco gatvę, kur ir vėl kilo keistas jausmas, kad pasibaigus visus
praėjusius metus trukusioms Lietuvos tūkstantmečio iškilmėms ir šurmuliui,
jau nekalbant apie daugiau kaip dešimtmetį trukusį pasirengimą šiam jubiliejui,
taip ir likome be... LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO GATVĖS ar aikštės...
Na
o šventinę išvyką baigėme... Pilies gatvės blyninėje, kur sušilę
ir atgavę prarastas jėgas, kupini geros nuotaikos ir jausmų, kurie užlieja
atlikus kilnią pareigą, dalijomės įspūdžiais ir pasvarstymais apie
Lietuvai svarbias sukaktis ir jų įdomų bei deramą paminėjimą.
▲2010 03 10
|
|
2009 metai
Lietuvai
- 1000. Kovo 9-oji Lietuvos
diena.
|
|
1-asis
Lietuvos
dienos ir Lietuvos Tūkstantmečio
paminėjimas 2009 m. kovo 9-ąją vyko
Lietuvos širdyje Vilniaus katedros aikštėje ir Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinėje
mokykloje <...>.
▲2009 03
10
|
|
PIRMASIS
LIETUVOS RAŠYTINIS PAMINĖJIMAS mus pasiekia iš Kvedlinburgo analų <...>
▲2009 07
24
|
|
▲2010 03 09
|
|
|