22-oji serijos monografija, I dalis: 41 autorius,  52 straipsniai,

858 puslapiai, 800 egzempliorių. 2011 m.
ISBN 978-9955-589-26-6

„Panemunėlis“ – 22-oji dviejų dalių šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Panemunėlio 240 metų sukakčiai (1772–2012), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), kitoms reikšmingoms šalies sukaktims.

Ją sudaro 87 autorių – mokslininkų ir kraštotyrininkų – parašyti 114 straipsnių, 1684 knygos puslapiai, neišsitekę vienoje knygoje, todėl išleisti dviem tomais.

Pirmoje monografijos dalyje rašoma apie Panemunėlio ir jo apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir kitimą, istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Daug dėmesio skiriama Sėlos dykros dalies – Nemunėlio aukštupio apgyvendinimui, dvarų ir kaimo istorijoms.

Antroje dalyje supažindinama su krašto etnine kultūra, tautosaka, aptariama panemunėliečių tarmė ir jos kitimas per šimtą metų, nagrinėjama vandenvardžių kilmė, augalų pavadinimai, rašoma apie žymius panemunėliečius – liaudies švietėją kunigą J. Katelę, rašytoją ir kalbininką K. Jurgelionį, valstybės veikėją J. Tūbelį, kultūros darbuotoją P. Rusecką, dainininką J. Bieliūną, rašytoją mokslininką ir kultūrininką J. Tininį, skelbiamas kitų įžymesnių panemunėliečių biografijų sąvadas. Monografijoje paminėta daugiau kaip 8 tūkst. asmenų, susijusių su aprašomu kraštu.
 

Vyriausiasis redaktorius
Venantas Mačiekus

Sudarytojas
Venantas Mačiekus, Povilas Krikščiūnas

Redaktoriai
Petras Jonušas, Artūras Judžentis, Povilas Krikščiūnas, Kazys Misius, Daiva Vyčinienė

Kalbos redaktorė
Vincenta Velžytė

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorė
Rasa Kašėtienė

Viršelio dailininkė, meninė redaktorė
Ona Liugailienė

Principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Kartografės
Aira Dubikaltienė, Lidija Kavaliauskienė

Maketuotoja
Sigrida Juozapaitytė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Habil. dr. VALENTINAS BALTRŪNAS (geologija), dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys emeritas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (XX a. istorija), doc. dr. ARTŪRAS JUDŽENTIS (kalba), doc. dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), doc. dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija, komisijos pirmininkas)

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Didžiausi finansuotojai ir rėmėjai
Rokiškio rajono savivaldybė, UAB „Magnolija“, Petras Jonušas, Edmundas Rimša

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetais, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejumi, LMA biblioteka, Kauno Maironio literatūros muziejumi.

Viršelio aplankale ir priešlapiuose 
Panemunėlis žiemą. 2011 m. Vacio Valužio nuotr.

Knyga išleista 2011

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą gimę rokiškėnai iš tėvų pasakojimų dar žinojo, kad Panemunėlio parapijos žmonės yra lyg šviesesni, anksčiau pažinę raštą, kad šiame krašte didesnę vertę turi spausdintas žodis ir kad tai yra kažkada čia kunigavusio liaudies švietėjo Jono Katelės nuopelnas. Tas žinojimas paskatino šių eilučių autorių, kilusį iš gretimos Žiobiškio parapijos, 1979 m. rugpjūčio mėnesį Panemunėlio apylinkėse surengti Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ekspediciją. Toje dar sovietų okupacijos sąlygomis vykusioje ekspedicijoje daugiausia medžiagos pavyko surinkti tautosakininkams (vadovė – lituanistė Gražina Mališauskienė (Meilutytė), etnografams (vadovas – humanit. m. dr. Vacys Milius) ir kalbininkams (vadovas – humanit. m. dr. Bonifacas Stundžia). Dvidešimt šeši tautosakininkai įrašė į magnetinę juostą net 4 311 tautosakos kūrinių (1 535 dainas, 746 pasakas, sakmes, padavimus, 1 775 smulkiosios tautosakos ir 255 kitos tautosakos vienetus). Šioje ekspedicijoje surinkta tautosaka ir etnografinė medžiaga sudaro „Panemunėlio“ monografijos etninės kultūros ir tautosakos skyrių pamatą. Sovietmečiu dėl tuomečių ideologinių suvaržymų istorinės žmonių medžiagos, objektyvių atsiminimų rinkti apskritai nebuvo įmanoma, o ir surinktos medžiagos paskelbti nepavyko.

Reali galimybė parengti ir išleisti monografiją apie Panemunėlį atsirado kraštotyrininkui ir verslininkui Petrui Jonušui specialiai tam tikslui 1994 m. įsteigus „Versmės“ leidyklą. 2001 m. vasarą leidykla surengė pakartotinę ekspediciją į Panemunėlio kraštą, kurioje dirbo 22 mokslininkai ir kraštotyrininkai ir kurių indėlis į monografiją yra itin svarus. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, gimusi ir augusi Panemunėlio miestelyje, parengė Panemunėlio Jono Katelės mokyklos istoriją ir 9 straipsnius apie įžymius panemunėliečius, surinko tremtinių, politinių kalinių atsiminimų. Buvęs ilgametis Panemunėlio vidurinės mokyklos direktorius Juozas Pranckūnas parašė vidurinės mokyklos istoriją, bibliotekininkė Danutė Bružienė – Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietės bibliotekos, kurioje visą gyvenimą dirbo, istoriją. Kaimų istorijos neįmanomos be tuose kaimuose gimusių ir augusių žmonių pastangų. Geriausias to pavyzdys – Danutė Mažeikienė (Tumonytė), parengusi išsamią gimtojo Jurkupių kaimo studiją. Birutė Ramelienė aprašė Ramanauskų, Birutė Zizienė – Martiniškėnų, Virginija Mikalauskienė – Vieversynės, Valerija Bagdonavičienė ir Petras Marcijonas – Vilių, Bronislava Kornilova (Bitinaitė) ir Emilija Jurkevičienė – Tindžiulių kaimus ir t. t.

Dėl įvairių priežasčių monografijos rengimas užtruko visą dešimtmetį. Dėl to straipsnius parašyti suskubo ir vėluojantys, ir nauji autoriai, o monografija išsiplėtė iki 1 686 puslapių, tad ją teko išleisti dviem tomais.

Monografija susideda iš septynių dalių – be standartinių gamtos, istorijos, etninės kultūros, kalbos, tautosakos, įžymių žmonių teminių skyrių, teikiamas ir atskiras sociologijos skyrius.

Monografijos „Panemunėlis“ rengimą ir spausdinimą iš dalies finansavo Rokiškio rajono savivaldybė, UAB „Magnolija“ (direktorius Jonas Dubickas), „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, dr. Edmundas Rimša, asmeninėmis santaupomis gražiai prisidėjo ir būrys panemunėliečių.

Širdingai dėkoju visiems kraštiečiams, prisiminimais, nuotraukomis, kita medžiaga prisidėjusiems prie monografijos rengimo, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojams, monografijos rengėjus rėmusiems ikonografine medžiaga, ir Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešajai bibliotekai, leidusiai pasinaudoti įžymiųjų rokiškėnų kartoteka.

Už monografijos parengimą esu dėkingas kalbininkėms Vincentai Velžytei ir Rasai Kašėtienei, maketuotojoms Sigridai Juozapaitytei ir Violetai Barkauskaitei, tekstų rinkėjams Gabijai Bruzgytei, Jūratei Baradinskienei ir Donatui Rinkevičiui, fotografui Aloyzui Petrašiūnui, viršelio dailininkei ir monografijos meninei redaktorei Onai Liugailienei, leidyklos darbuotojoms Živilei Driskiuvienei, Gabijai Juščiūtei, Rimgailei Pilkionienei, Vaidai Dževečkaitei, taip pat rengimo metu netikėtai mirusiai leidyklos administratorei Aušrai Jonušienei. Tariu ačiū „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui, ne tik vadovavusiam ir koordinavusiam viso monografijos rengėjų būrio darbą, bet ir savo asmeninėmis lėšomis rėmusiam knygos rengimą bei užtikrinusiam monografijai išleisti trūkstamą finansavimą, be kurio ši, kaip ir daugelis „Lietuvos valsčių“ knygų, tiesiog negalėtų būti nei parengtos, nei išleistos.

Venantas Mačiekus

Pirmosios dalies turinys

Antrosios dalies turinys

Part 1 Contents

Part 2 Contents

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

▲2012 03 08

Atgal

Viršun