|
Atsiliepimai
į 2009 m. gegužės 6 d. Lietuvos dienraščiuose paskelbtą
KREIPIMĄSI |
|
2009 05 06, 7:34, elektroninis laiškas |
|
Gerbiamieji, Negaliu sutikti su Jūsų siūloma formuluote "Lietuvos tūkstantmetis", nes išsireiškiant vėlgi Jūsų žodžiais tai bus menkinantis neteisingas pavadinimas. Lietuva tikrai yra gerokai "senesnė" negu tūkstantmetinė ir dirbtinai ją jauninti neteisinga. Todėl sutikčiau su formuluote "Lietuvos paminėjimo tūkstantmečiu" bet šiuo atveju nematau esminio skirtumo tarp "Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio". Ar neužsiimate audros darymu stiklinėje? Pritarčiau šią datą įrašyti į atmintinų dienų sąrašą. Pagarbiai, Algimantas Sodeika / Lietuvos banko Kasos departamento Pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas – – – |
|
Ačiū už greitą atsiliepimą į mūsų gegužės 6 d. kreipimąsi ir sveikinu – Jūsų laiškas mus pasiekė pirmas! Deja, su Jūsų nuomone negaliu sutikti, ir štai kodėl. Lietuva yra nei senesnė, nei jaunesnė už savo pačios vardą – jos yra vienmetės bendraamžės! O metraštyje, Kvedlinburgo analuose, buvo paminėta LIETUVA (ne jos vardas!), todėl ir turime minėti metraštyje paminėto objekto, t. y. LIETUVOS Tūkstantmetį! Priešingu atveju, jei vadiname ir minime „Lietuvos vardo“ tūkstantmetį, tai minime ir švenčiame vieno žodžio šventę, t. y. visos šalies paminėjimo šventė susiaurinama iki vieno žodžio šventės. Be to, vadovaujantis šia klaidinga nuostata, turėtume 2023 m. švęsti ir „Vilniaus vardo“ paminėjimo 700 metų sukaktį, bet juk švęsime paties VILNIAUS 700 metų jubiliejų! Ši mūsų iniciatyva yra ne audros darymas vandens stiklinėje, bet sunerimusių atsakingų Lietuvos piliečių bandymas likus iki oficialaus Lietuvos Tūkstantmečio paminėjimo tik 2 mėnesiams, atkreipti valdžios, atsakingų pareigūnų ir visuomenės dėmesį į tai, kad DIDINGĄ 1000 METŲ SUKAKTĮ GĖDINGAI PASITINKAME NET NETURĖDAMI OFICIALAUS TEISINGO JOS PAVADINIMO. Apmaudu, kad suvokimui, ką švenčiame neužteko nei minimų 1000 metų, nei specialiai šiai sukakčiai paminėti įsteigtos Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos 12-os veiklos metų... P. S. Tiesiog sunku suprasti, kad nesugebama perskaityti prieš 1000 metų parašytą vieną paprastą sakinį ir suvokti, kas ten parašyta! Čia gal vertėtų tą sakinį pacituoti: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas, su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų“ Juk neabejojame, kad šiame Kvedlinburgo analų tekste minimas šventasis Brunonas, bet ne Brunono vardas! Taip pat akivaizdu, kad šiame tekste minimi tik įvairūs objektai, t. y. daiktai ir TAME TEKSTE NEMINIMAS NEI VIENAS VARDAS! Taip, vardai tekste yra PARAŠYTI, bet rašydami vardus ir kitus žodžius, mes jais minime konkrečius daiktus, objektus. Taigi, tekste rašydami Lietuva, mes MINIME LIETUVĄ, t. y. tam tikrą tam tikros teritorijos (šalies) ir jos bendruomenės visumą. Pagarbiai, Petras Jonušas |
|
2009 05 06, 11:57, elektroninis laiškas |
|
Nesupratau, nesuprantu, vargu ar suprasiu, kodėl 1009 metų kovo 9 d. Kvedlinburgo analuose įrašytą žinią, kurioje minima Lietuva, reikėtų vertinti kaip LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO faktą ir tą paminėjimą dabartinei ir ateities kartoms įvardinti Lietuvos tūkstantmečiu. Tai visiška netiesa ir neteisybė. Lietuva jau gyvavo iki tol. Siūlyčiau patriūsti ieškant senesnių duomenų ir Rytų,ir Vakarų archyvuose ir lėšas skirti ne vien vienadienei vieno fakto šventei , o istorikams darbui pasaulio archyvuose. Lietuva buvo slenkstis tarp rytų ir vakarų, todėl daiktiniai įrodymai čia neišliko. Su visa pagarba Versmei, turiu pasakyti, kad mane žeidžia toks suprastintas Lietuvos amžiaus įrašas į kalendorių ir piliečių sąmonę. Vincenta Duliūnaitė – – – |
|
Gerbiama Vincenta Duliūnaite, Labai ačiū už Jūsų neabejingumą ir greitą atsiliepimą į mūsų kreipimąsi. Leiskite trumpai atsakyti į kai kuriuos Jūsų samprotavimus. 1. Pirmiausia, visi turime aiškiai apsispręsti, ar prasminga minėti kažkokias konkrečias miestų, šalių, valstybių atsiradimo datas. Mes, pasirašę po kreipimusi, manome, kad taip! Turime saugoti atmintyje, minėti, švęsti tiek savo miestų ir miestelių, tiek savo šalies ir valstybės „gimimo“ datas. Tokiu atveju, vadovaudamiesi tradicija, tomis datomis pasirenkame jų pirmojo rašytinio paminėjimo istoriniuose šaltiniuose datas, kurios, be abejo, yra vėlesnės nei „tikrasis“ tų miestų ar šalių atsiradimas. Juk, pavyzdžiui, didysis kunigaikštis Gediminas savo 1323 m. laiške kvietė pirklius ir amatininkus atvykti į Vilnių, tai aišku, kad „tikroji“ Vilniaus atsiradimo data irgi turėtų būti ankstesnė už kvietimo atvykti į jį datą (juk kviečiama atvykti į jau esantį Vilnių!). Galbūt ji galėtų būti tapatinama su Gedimino sapno apie geležinį vilką data, kaip savotiško plano įkurti miestą sugalvojimo data, deja ši data nėra žinoma iš rašytinių šaltinių. Todėl pagal jau minėtą tradiciją, būtent 1323-tieji, kuriais Vilnius pirmą kartą paminėtas Gedimino laiške, yra laikomi Vilniaus įkūrimo metais ir, nuo šių metų skaičiuojant, 2023-siais minėsime Vilniaus (bet ne Vilniaus vardo!) 700 metų jubiliejų. Vadovaudamiesi Jūsų argumentais, mes tikriausiai pasiklystume „pačios anksčiausios“ datos begalinėse paieškose. Ir net galbūt radę kiek ankstesnę paminėjimo datą, vis tiek nebūtume tikri, ar kur nors nėra dar ankstesnio paminėjimo ir... liktume visai be jokios datos ir be šventės! Juk, kaip ir Vilniaus atveju, niekas neabejoja, kad Lietuva buvo ir iki jos pirmojo paminėjimo 1009-ųjų kovo 9-ąją, tačiau jokia konkreti ankstesnė data nėra žinoma. Vargu ar būtų prasminga ir įmanoma šaliai tokią datą siekti nustatyti ar aptikti, nes daugelį tūkstantmečių besivysčiusi besikeičianti mūsų Protėvynė formavosi tolygiai palaipsniui įgydama vis naujus pavidalus ir vardus: senosios mūsų Tėvynės niekas jokiais dokumentais neįsteigė ir neįkūrė, todėl Lietuvos, kaip šalies (bet ne valstybės) „tikrosios“ konkrečios susikūrimo datos tikriausiai tiesiog nėra. O bet kuri, kad ir ankstesnė, rašytinė paminėjimo data vis tiek nebus „tikroji“... 2. Savo kreipimesi mes nekeliame klausimo dėl paties minėjimo ar neminėjimo (manome, kad minėjimas yra būtinas), o tik atkreipiame valstybės vadovų ir visuomenės dėmesį, kad likus 2 mėnesiams iki oficialaus Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo dar TURIME OFICIALIAI SEIMO ĮTEISINTĄ KLAIDINGĄ SUKAKTIES PAVADINIMĄ, t. y. sukaktis klaidingai vadinama „Lietuvos vardo tūkstantmečiu“. Tai beprecedentinis, labai blogas atvejis, todėl turi būti nedelsiant ištaisytas. Nedovanotina tokią iškilią sukaktį minėti klaidingu pavadinimu! Kreipimesi atkreipiame dėmesį ir papildomai paaiškiname, kad sukaktis turi būti vadinama LIETUVOS TŪKSTANTMEČIU, tai yra, sukaktis turi būti vadinama pagal Kvedlinburgo analuose paminėto objekto – LIETUVOS – pavadinimą.
KADANGI, SENAJAME METRAŠTYJE PRIEŠ TŪKSTANTĮ METŲ BUVO PAMINĖTA PATI LIETUVA, TAI IR TURI BŪTI MINIMA PAČIOS LIETUVOS SUKAKTIS – LIETUVOS TŪKSTANTMETIS, o ne kažkokių kitų išsigalvotų objektų sukaktys.
Visiškai sutinku su Jumis, kad čia minime tik PASKUTINĮ Lietuvos Tūkstantmetį, todėl, minėdami LIETUVOS TŪKSTANTMETĮ, galime šį žodį mintyse ir turėti. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju už Jūsų atsiliepimą į kreipimąsi. Jei vėliau turėsite dar kokių samprotavimų šia tema, būtinai parašykite. Pagarbiai, Petras Jonušas – – – |
|
2009 05 16, 18:38, elektroninis laiškas |
|
Didžiai gerbiamas Pone Petrai JONUŠAI labai dėkinga Jums , nes Jūsų 1 punkte pateiktais teiginiais pasinaudosiu , kai kalbėsime Kauno marijampoliečių sueigoje Lietuvos 1000-mečio tema, o ypač šiuo :" ...mes tikriausiai pasiklystume pačios anksčiausios datos begalinėse paieškose". Tradicijos yra gerai, jos tam tikram laikotarpiui suriša žmonių kartas gana tvirtais saitais. Bet istorikams vis vien linkėčiau ieškoti. Na, ir drįstu Jums perduoti Nijolės Sakevičiūtės Laurusevičienės eiles (Jos jau nėra, eilės spausdintos rinkinyje PER DAUG SUSIKAUPĖ ŠIRDY, 1997), eilės, manau, ta pačia aptariama tema. Sodžiaus kapinaitės Linkiu visokeriopos sėkmės ir ištvermės Pagarbiai V.D. – – – |
|
2009 05 30, renginio Garliavoje metu |
|
Aš manau, kad 1009 m. Kvedlinburgo analuose buvo paminėta dar ne valstybė, galbūt netoliese surišta su šv. Brunono nužudymo vieta, kaip dabar nustatyta (paskutinė mokslininkų versija) prie Sietuvos upės Jurbarko raj. (mieste)
Aleksandras Bosas Kauno raj.
tarybos narys. – – – |
|
2009 06 02 10:49, elektroninis laiškas |
|
Dėkojame už Jūsų labai įdomų pranešimą LŽŪU Lietuvos Tūkstantmečio minėjime bei dovanotas universitetui knygas. Jas su malonumu skaitome. Jūsų Lietuvos dienos akcija taip pat sudomino daugelį klausytojų. Palaikome Jūsų gražias iniciatyvas.
Renginio organizatorė Ingrida Jakubavičienė – – – |
|
2009 06 02 14:44, elektroninis laiškas |
|
Mes sutinkame ir norime palaikyti tūkstančio metų sukaktį nuo Lietuvos pirmojo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1009 metų kovo 9 d. oficialiai vadinti LIETUVOS TŪKSTANTMEČIU, o KOVO 9-ĄJĄ – pirmojo Lietuvos paminėjimo dieną – įrašyti į Atmintinų dienų sąrašą, kad šią išskirtinę pirmojo žinomo Lietuvos paminėjimo datą kartu su visais galėtume KASMET iškilmingai minėti kaip LIETUVOS DIENĄ. Monika Šlamaitė, Agnė
Šlamaitė - mokinės. – – – |
|
|
|
1000-metis. Baigiamasis kreipimosi žodis Mielieji, Einant į pabaigą Lietuvos Tūkstantmečio metams, palydimiems jau nebe prieštaringai vertinamų tik graudžius prisiminimus besukeliančių jų sutiktuvių fejerverkų spalvingų milijoninių salvių, bet tebesiautėjančio sunkmečio sukelto masinio Lietuvos atsižadėjimo ir emigracijos pliūpsnio, ar berūpi kam ir tas Tūkstantmetis, ir visa kas su juo susiję? Sprendžiant iš žiniasklaidos – mažai kam. O man rūpi. Todėl leiskite įsiterpti į benutylantį Didžiojo jubiliejaus ir net to žodžio prisiminimą, priminimą ar minėjimą, dar slopinamą ir krizės traiškomų tėvynainių aimanų, ir akiplėšiškų veltėdžių riksmų, ir dar kartą grįžti prie Lietuvos Tūkstantmečio, t. y. prie paties įvykio pavadinimo, prie esmės. Praėjo jau geras pusmetis nuo šių metų gegužės 6-osios, kurią skaitomiausiuose šalies dienraščiuose bendru 150 tūkst. egzempliorių tiražu išspausdinome kreipimąsi į plačiąją visuomenę dėl jubiliejaus taisyklingo vadinimo ir datos, kurią galėtume kasmet didingąją sukaktį minėti, tad jau galima bandyti apibendrinti. Labai keistas ir man netikėtas rezultatas buvo tai, kad į kreipimąsi beveik niekas neatsiliepė ir jis neturėjo pastebimo poveikio ištaisant įsigalėjusią klaidą, dėl kurios ir buvo skelbtas. Nei pritariančių, nei oponuojančių! Be mūsų – po kreipimusi pasirašiusių jo iniciatorių, ir vėliau aktyviai agitavusių, renginiuose, tarp pažįstamų ir kolegų rinkusių sumedžiotus kreipimosi mintims pritariančiųjų balsus, į kreipimąsi savo iniciatyva, niekieno neraginami atsiliepė tik 6 asmenys! O po jo publikavimo ir vėlesnio nuolatinio skelbimo interneto svetainėje, lygiai taip pat, kaip ir prieš paskelbimą, viešoje erdvėje su tokiu pačiu paviršutinišku atkaklumu ir neatsakingumu sklido klaidingi nesuvokto, šaliai svarbaus dalyko pavadinimai, neištrinamai įamžinti leidiniuose, paminkluose, medaliuose. Nesigirdėjo intelektualų. Nesigirdėjo specialistų. Nei jų pačių iniciatyvų ar samprotavimų, nei atsiliepimų į mūsiškį paraginimą. Nei vieno, nei vienos. Šalis iškilmingai minėjo nežinia ką. Ne tą įvykį, ne tuo pavadinimu. O buvo Lietuvos Tūkstantmetis, ir nebuvo Lietuvos vardo tūkstantmečio. Štai apie tai dar kartą naujai, kitais argumentais, papildančiais anksčiau išsakytuosius, ir norėčiau šį rašinį ir šią temą baigti. Su viltimi, kad gal kažkada vėliau atsiras girdinčių ir suprantančių atsakingų bendraminčių. Taigi. Pirmieji apie Lietuvą rašė užsieniečiai, kitų kraštų, kitaip kalbantys ir kitaip rašantys. Prieš tūkstantį metų Vokietijos miesto Kvedlinburgo vienuolyno metraštininkė apie mūsų krašte vykusius ją pasiekusius svarbius įvykius rašė lotyniškai. Minėdama mūsų šalį, parašė LITUAE. Ar tai ir yra tas Lietuvos vardas, kurio tūkstantmečio minėjimą uoliai skandavo ir minėjo šios sukakties direkcija ir kiti? Ne. Klaida ima rastis jau tada, kai vietoje teisingo žodžio PAVADINIMAS – šalies pavadinimas, miesto, gatvės pavadinimas, siekdami iškilmingesnio skambesio, imame vartoti VARDAS. Juk lietuvių kalboje vardus turi tik gyvi sutvėrimai! Kiti – ir Lietuva – pavadinimus. Juk jei mūsų ŠALIES skirtingus pavadinimus skirtingomis kalbomis laikysime jos vardais, išeis, kad Lietuva turi dešimtis, šimtus skirtingų vardų! Akivaizdu, kad taip negali būti, kad kitomis kalbomis kitaip vadinama vis ta pati VIENA mūsų ŠALIS, ir tie jos skirtingi kitakalbiai atitikmenys yra viso labo jos PAVADINIMAI tomis kalbomis. Sąžiningi ir atkaklūs Lietuvos VARDO (paminėjimo) tūkstantmečio propaguotojai ir šventėjai, skaitantys parašytus metraščio žodžius, bet už jų neįžvelgiantys tais žodžiais įvardijamų asmenų, daiktų ar veiksmų, nuo šiol turėtų pasitaisyti ir švęsti Lietuvos LOTYNIŠKO PAVADINIMO TŪKSTANTMETĮ, nes būtent jis – lotyniškai parašytas Lietuvos šalies pavadinimas (kilmininko linksnyje) LITUAE ir buvo metraštyje parašytas. Tik jokiu būdu – paminėtas, nes pats šis žodis minėti ir reiškia tą mintį, kurią sukelia parašytas žodis, t. y. parašytu žodžiu minime tą kažką, apie ką kalbame, rašome, o ne parašytu žodžiu minime tą patį parašytą žodį! Kitaip esti, pavyzdžiui, su žmonių asmenvardžiais – VARDAIS, pavardėmis. Jono vardas yra Jonas. Sakydami ir rašydami John, vietoje Jonas, nekirsite sienos, neįsigysite būsto! Vienas konkretus žmogus, asmuo turi VIENĄ vienintelį tikrąjį savo VARDĄ. Siekiantiems skambesio iškilmingumo, būtų įmanoma išlyga (jos nepamirštant) kažkiek perkeltine prasme sakyti: dabartinis Lietuvos vardas yra LIETUVA! Prigimtinis, tos šalies kalba, gimtąja kalba. Kaip lietuviškai tariame, kaip rašome. Tačiau koks jos vardas buvo tada, prieš tūkstantmetį, mes nežinome. Vargu ar besužinosime, ar lygiai toks pats, kaip šiandien, ar šiek tiek besiskiriantis, ar dabarties lietuviui sunkiai beatpažįstamas? Tai apie kokį tada konkretų tūkstantmečio senumo vardą kalbate? Kokio konkrečiai vardo tūkstantmetį atkakliai veržiatės švęsti? Pasakykite, prašau, jei žinote ar sužinosite – aš nežinau. Iš anksto už tai dėkoju. Lotynišką Lietuvos pavadinimo užrašymą vadinti Lietuvos vardo paminėjimu yra didelė kalbos ir logikos klaida. Lotynišku žodžiu Litua senajame metraštyje buvo paminėta šalis LIETUVA, todėl šiemet minime tūkstantmetį to, kas buvo tada paminėta, t. y. šalies, LIETUVOS TŪKSTANTMETĮ. P. S. Ir nepamirškim, kad kitąmet – 2010-ųjų kovo 9-ąją – LIETUVAI 1001-eri!
Petras Jonušas 2009 12 03, Vilnius |