lankymasis šioje svetainėje
|
2-oji serijos monografija: 45 autoriai, 65 straipsniai, 864 puslapiai, 2500 egzempliorių. 1998 m.
Obelių ir Kriaunų apylinkėse kažkada gyveno istorijos verpetuose išnykusi sėlių gentis. Pasibaigus karams su Livonija, šis kraštas atsigavo kūrėsi kaimai, plėtėsi ariamos žemės plotai. Obelių ir Kriaunų apylinkių ūkininkai aktyviai dalyvavo prieš Lietuvos rusifikavimą nukreiptoje 1905 m. revoliucijoje. Tais ir vėlesniais metais šiame krašte aktyvūs buvo socialdemokratai. Tačiau Obelių ir Kriaunų kraštas niekada nebuvo raudonas, bet visada - pilietiškai aktyvus. Remiantis žmonių atsiminimais, liudijimais bei rašytiniais šaltiniais gausiai iliustruotoje monografijoje aprašoma Obelių ir Kriaunų apylinkių kraštovaizdžio raida, apibūdinama šio krašto istorija nuo seniausių laikų iki Antrojo pasaulinio karo, rašoma apie partizaninį judėjimą pokario metais, spausdinama atsiminimų apie prof. M. Reimerį, aprašomos tradicinės žiemos žirgų lenktynės ant Sartų ežero ir kt. Tradicinės kultūros dalyje rašoma apie verslus (žemdirbystę, gyvulininkystę, žvejybą, bitininkystę), gyvenamuosius namus ir jų interjerą, audinius, paprotinę teisę, kalendorinius ir šeimos (krikštynų, vestuvių ir laidotuvių) papročius, kapines, liaudies žinyną (mediciną, veterinariją, meteorologiją, etiketą), taip pat apie vietinių rusų sentikių papročius ir kt. Kalbos dalyje aptariamos vietos šnektos, skelbiami vietovardžiai ir pavardės. Spausdinama kraštotyros ekspedicijos metu užrašyta tautosaka, aprašomi liaudies muzikantai, skelbiami jų kūriniai. Redaktoriai Venantas Mačiekus (pirmininkas), Vacys Milius, Kazys Misius, Klaudijus Driskius, Margarita Kazakevičiūtė, Povilas Krikščiūnas, Aloyzas Petrašiūnas Rėmėjai AB Obelių aliejus, AB Vilniaus degtinė, AB Rokiškio sūris, AB Rokiškio mašinų gamykla, UAB Daivida, UAB Magnolija, Petras Jonušas, UAB Pe-Kaunas Knyga išleista Rokiškio rajono savivaldybės užsakymu
Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva (toliau - VUKR) Obelių ir Kriaunų apylinkes tyrinėjo prieš 18 metų - 1980 m. rugpjūčio mėn. pirmąsias tris savaites. Tai buvo 11-oji VUKR vasaros ekspedicija (vadovas - Venantas Mačiekus), ilgiausiai užsitęsusi ir viena didžiausių dalyvių skaičiumi (joje dalyvavo 138 kraštotyrininkai). Kraštotyrininkai dirbo susiskirstę į 5 darbo grupes: etnografų, tautosakininkų, kalbininkų, istorikų ir sociologų. Didžiausiajai - 66 etnografų grupei, kurią sudarė 41 etninės kultūros faktų tyrinėtojas ir jiems talkininkavę 25 dailininkai, vadovavo Istorijos instituto Etnografijos skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis, daktaras (dabar jau habilituotas) Vacys Milius. Dailininkus konsultavo Liaudies buities muziejaus mokslinis bendradarbis Vingaudas Baltrušaitis. Etnografai parašė 547 aprašus (947 mašinraščio puslapius). Dailininkai nupiešė apie 700 medžiaginę lietuvių kultūrą atspindinčių piešinių. Etnografų aprašai yra laikomi Istorijos instituto Etnografijos skyriuje, Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos rankraštyne (čia laikomi ir ranka rašyti egzemplioriai), Liaudies buities ir Rokiškio krašto muziejuose. Piešinius iš dailininkų įsigijo Liaudies buities muziejus. Tautosaką rinko 32 kraštotyrininkai. Jiems vadovavo aktyvi VUKR dalyvė, mokytoja lituanistė Gražina Meilutytė. Jie užrašė 1656 dainuojamosios, 757 pasakojamosios, 1330 smulkiosios ir 414 kitokios tautosakos kūrinių. Iš viso - 4157 vienetus. Surinkta tautosaka atiduota Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos rankraštynui. Kalbininkų grupei (14 žmonių) vadovavo irgi ramuviškis, kalbininkas Bonifacas Stundžia (dabar - hab. daktaras, profesorius). Kalbininkų surinkta medžiaga (1450 žodžių su sakiniais, 2343 vietovardžiai, 674 pravardės, 1173 gyvulių var-dai ir 977 atsakymai į dialektologinių anketų klausimus) perduota Lietuvių kalbos institutui. Dėl griežtų tuometinių ideologinių apribojimų sunkiausia ekspedicijoje dirbti buvo istorikams (jų vadovas - kriauniškis, iš Bajõrų k. kilęs Aloyzas Petrašiūnas). Istorinės medžiagos rinkėjai turėjo laviruoti: stengtis užfiksuoti kuo daugiau objektyvios tikrovės faktų, bet neperžengti tam tikros ribos, kad nebūtų užkirstas kelias kitoms VUKR ekspedicijoms. 12-os istorikų surinkti atsiminimai (304 mašinraščio puslapiai) atiduoti Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos rankraštynui, Istorijos institutui ir Rokiškio krašto muziejui. Sociologų grupė (vadovė - ramuviškė Vincenta Smolenskaitė) tyrė jaunimo, vidutinio amžiaus žmonių ir pensininkų socialinio ir kultūrinio gyvenimo, darbo klausimus. Du kraštotyrininkai tyrinėjo Obelių ir Kriaunų apylinkių gamtinius ypatumus. Obelių ekspedicijos dalyviai surinko ir Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo 77, o Liaudies buities muziejui - net apie 1500 eksponatų. Vilniaus universiteto Mokslinei bibliotekai buvo perduota 290 senų dokumentų ir nuotraukų. VUKR organizuojamų ekspedicijų tikslas buvo kaupti lietuvių etninės kultūros faktus ir, juos papildžius archyvine medžiaga, rengti ir leisti tyrinėtų vietovių monografijas. Obelių monografija buvo pradėta rengti dar sovietmečiu, bet dėl ideologinių suvaržymų knygos išleisti nepavyko. Antrąsyk bandyta ką tik atgavus Nepriklausomybę, bet neatsirado pinigų. Knygą parengti ir išleisti pavyko, gavus lėšų iš Rokiškio savivaldybės (ačiū merui Vytautui Masiuliui) ir pavienių aukotojų. Į paskutiniojo knygos varianto rengimą aktyviai įsijungė iš Ažubrasčio k. (Kriaunų seniūn.) kilęs Obelių ekspedicijos dalyvis žurnalistas Klaudijus Driskius, kuris ne tik pats parengė 4 straipsnius, bet ir surado iš Kriaunų ir Obelių seniūnijų kilusių ar kaip nors kitaip su šiuo kraštu susijusių autorių. Monografijoje plačiausiai aprašyta tradicinė lietuvių kultūra ir senoji šio krašto praeitis. Sovietinės okupacijos laikotarpis tik iš dalies atsispindi A. Dručkaus straipsnyje ir partizanų dokumentuose, K. Driskiaus ir V. Juknaitės atsiminimuose, J. Mardosos sociologiniame etiude. Norint išsamiau ir objektyviau įvertinti sudėtingą ir prieštaringą sovietinę tikrovę, reikalingi išsamesni tyrimai ir didesnis laiko atstumas. Turime vilties, kad tas darbas ateityje bus atliktas. Dabartinės kartos uždavinys yra sukaupti kuo daugiau faktų apie tautos genocido aukas ir genocido vykdytojus ypač pirmaisiais pokario metais, nes iki 1945 birželio 1 d. vietiniai naikintojų būriai (stribai) ir kareiviai turėjo teisę šaudyti jiems nepatikusius žmones be jokio teismo. Štai tik vienas šiurpus faktas. 1945 m. gegužės 31 d. buvo nušautas Agurkiškio k. ūkininkas Ignas Kazanavičius (g. 1898 m.), ėjęs pažiūrėti lauke pririštų arklių, kad tie nepasibaidytų pasigirdusių šūvių. Nušautas ne atsitiktinai, o kiek pasivarius toliau, sprogstamosiomis kulkomis į nugarą. Tos pačios dienos rytą kulkosvaidžio šūvių serija buvo nužudytas į lauką aveles išvedęs gretimo Budriškio k. ūkininkas Vladas Siniauskas (g. apie 1900 m.). I. Kazanavičiaus duktė Eleonora Kazanavičiūtė-Vaitiekienė mano, kad jos tėvą ir kaimyną V. Siniauską nušovė ne kareiviai, o Obelių stribai. Jų šeimą per giminaitį pasiekusios žinios apie Obelių stribų pokalbį prieš žudynes: Kazanavičių ir Siniauską reikia šauti vietoje, nes jie remia partizanus. Be to, į gedulingus pietus įsibrovę iš gretimo Špulių k. kilę stribai - vietiniai rusai visokiais būdais gąsdinę ir net kankinę velionio I. Kazanavičiaus žmoną, reikalaudami visiems pasakoti, kad jos vyrą nušovę rusų kareiviai. O kiek tokių aukų visame Obelių valsčiuje? Jų pavardės net į KGB archyvus nepakliuvusios. Mūsų kartos pareiga tas pavardes ištraukti iš laiko ūkanų, pagerbti jas turėjusius žmones, nes jie buvo Lietuvos patriotai, jie buvo už Lietuvą. Ekspedicijos dalyviai prieš 18 metų apvaikščiojo visus dabartinių Obelių ir Kriaunų seniūnijų kaimus, apsilankė daugelyje šeimų, prakalbino kiekvieną sutiktą vyresnio amžiaus žmogų. Kraštotyrininkų vardu noriu padėkoti visiems, kurie padėjo mums, pateikė kokių nors žinių, padainavo dainų ar pasekė pasakų, pasakė vietovardžių, vienaip ar kitaip bendravo su mumis. Knygą atiduodame skaitytojų teismui. Šioje vietoje tiktų romėnų posakis: Feci, quod potui, faciant meliora potentes - kiek perfrazuotai: padarėm, ką galėjom, kas gali, tepadaro geriau. Venantas Mačiekus
|
Atgal
Viršun
© Versmės leidykla
Mums rašykite leidykla@versme.lt