2-oji serijos monografija, 2-oji papildyta laida: 72 autoriai, 101 straipsnis, 1224 puslapiai, 900 egzempliorių. 2009 m.
Elektroniniu formatu monografija išleista 2014 m. balandžio 17 d.
ISBN 978-9955-589-15-0

Papildyta ir naujai išleista prieš 11 metų dienos šviesą išvydusi 2-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija Obeliai. Kriaunos, kaip ir visa serija, dedikuojama Lietuvos Tūkstantmečiui ir tais pačiais metais sukankančiam Obelių 500 metų jubiliejui bei tokiai pačiai gražiai gretimų Kriaunų sukakčiai: Obelių dvaras kūrėsi maždaug tuo pačiu metu kaip ir Rokiškio bei Čedasų dvarai, o Kriaunos rašytiniuose šaltiniuose pirmąsyk minimos net kiek anksčiau (1505) negu Obeliai (1509).

2-oji monografijos laida palyginti su ankstesne kuklia 1998-ųjų laidos mažesnio formato knyga yra keliskart didesnės apimties bei per keliolika leidybos metų susiformavusio dabartinio Lietuvos valsčių serijos knygų pavidalo. Naujais straipsniais pasipildė monografijos gamtos, etninės kultūros ir kalbos skyriai. Istorijos skyrių išplėtė straipsniai apie pobaudžiavinį kaimą, Bajorų ir Baršėnų kaimų istorijos, taip pat naujas kultūros istorijos poskyris, kuriame pateikiama Obelių, Aleksandravėlės, Kriaunų bažnyčių istorija, Obelių kultūrinio gyvenimo istorija, mokyklų ir bibliotekų istorijos. 

Vyriausiasis redaktorius sudarytojas
Venantas Mačiekus

Redaktoriai
Petras Jonušas, Artūras Judžentis, Povilas Krikščiūnas, Vacys Milius, Kazys Misius

Kalbos redaktorės
Vincenta Velžytė, Margarita Mačiekienė

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorė
Rasa Kašėtienė

Viršelio dailininkė
Ona Liugailienė

Leidinio principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotoja
Sigrida Juozapaitytė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija
Dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), akad. prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIGALAS (gamta), akad. prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), Lietuvos MA narys korespondentas, prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (istorija), 
dr. ARTŪRAS JUDŽENTIS (kalba), dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), akad. prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. dr. AIVAS RAGAUSKAS (istorija, komisijos pirmininkas), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), akad. prof. habil. dr. ANTANAS TYLA (istorija), dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija, senoji istorija)

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas Petras Jonušas)

Finansuotojai ir rėmėjai 
Petras Jonušas, UAB „Magnolija“, Lašų žemės ūkio bendrovė

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetais, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, Lietuvos centriniu valstybės archyvu, LMA biblioteka, Rokiškio krašto muziejumi, Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešąja biblioteka

Viršelio aplankale ir priešlapiuose 
Obeliai. 2009 m. Kosto Šukevičiaus panoraminė nuotr.

Knyga išleista 2009 09 12

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Po karų su Livonijos ordinu miškais apaugusi Sėlos dykra pradėta gana intensyviai apgyvendinti. Buvo kertami miškai, plečiami ariamos žemės plotai, kūrėsi dvarai. XV a. pab. rašytiniuose šaltiniuose jau minimi Čedasų ir Rokiškio dvarai. Obelių dvaras yra kiek jaunesnis pirmųjų šio krašto dvarų brolis. Rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad 1519 m. jau buvo Obelių miestelis. Ir, matyt, ne vienerius metus. Dėl pirmojo Obelių paminėjimo 1509 m. istorikai ginčijasi: vieni mano, kad dokumente minimi Lietuvoje esantys Obeliai, kiti kalba apie panašaus pavadinimo miestelį dabartinėje Baltarusijoje. Kol istorikai ginčuose ieško tiesos, obeliečiai gali visai pelnytai atšvęsti savo miesto 500 metų jubiliejų. Tuo labiau, kad 1529 m., t. y. prieš 480 metų, jau minimas pasienio Obelių valsčius. Vadinasi, tuometiniai Obeliai buvo tapę didesnės teritorijos administraciniu centru. XVI a. viduryje, po šimto su trupučiu metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, Obeliuose jau būta koplyčios. Obeliai auga, konkuruoja su Rokiškiu. Daug dešimtmečių Obeliai buvo ir viso regiono dvasinis centras: Obelių klebonas kartu buvo ir dekanas, t. y. vyresnis iš aplinkinių parapijų kunigų. 

Ši knyga yra skirta turtingai Obelių ir Kriaunų, kurios pirmąsyk paminėtos 1505 m., krašto istorijai, ūkio ir švietimo raidai, čia gyvenusių žmonių medžiaginei ir dvasinei kultūrai atskleisti. Nuo pirmosios Obeliams ir Kriaunoms skirtos monografijos, išleistos 1998 m., pastaroji skiriasi gerokai išplėstu pusaštunto šimto puslapių istorijos skyriumi ir visiškai nauju tautosakos skyriumi. Iš pirmosios monografijos perkeltas visas etninės kultūros skyrius, kurio straipsniai buvo parašyti remiantis per 1980 m. Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos klubo ekspediciją surinkta medžiaga. Bet ir šis papildytas keliais originaliais straipsniais. Atnaujinti gamtos ir kalbos skyriai.

Istorijos skyrių praplečia žinomo istoriko dr. Algirdo Baliulio straipsnis apie senąją Obelių istoriją, dr. Jono Šedžio straipsniai apie pobaudžiavinę žemėtvarką ir 1895 m. gyventojų surašymą, Kovo 11-osios Akto signataro dr. Vlado Terlecko straipsnis apie kredito kooperacijos raidą, dr. Grigorijaus Potašenko straipsniai apie seniausią Lietuvos teritorijoje Bobriškio rusų sentikių bendruomenę bei Butkūnų sentikius, Lietuvos žydų istorijos žinovo Berl’o Kagan’o straipsnis apie Obelių žydus, nauji Andriaus Dručkaus straipsniai apie partizanų kovas Obelių ir Kriaunų krašte, Seimo nario Algio Kazulėno straipsnis apie bendras lietuvių ir latvių partizanų kovas, Albino Eigmino Obelių ir Kriaunų krašto pramonės vystymosi studija. 

Trys didelės apimties straipsniai (Kazio Misiaus, dr. J. Šedžio ir Stanislovo Buchavecko) išsamiai pasakoja apie švietimo plėtotę šiame krašte nuo pirmųjų mokyklų atsiradimo iki antrosios sovietinės okupacijos. Tolimesnė švietimo eiga atsiskleidžia per Obelių gimnazijos, Kriaunų pagrindinės mokyklos ir Obelių vaikų globos namų istorijas. Apie kultūrinį gyvenimą pirmaisiais pokario metais rašo tautodailininkė Aldona Varnienė. Mokytoja Eleonora Šilinienė pateikia plačią Obelių kultūrinio gyvenimo panoramą iki šių dienų. Net penki kultūrinio gyvenimo židiniai – penkios bibliotekos pasakoja apie savo veiklą per pastaruosius 60 metų. 

Išsamiai Obelių ir Kriaunų apylinkių sakralinių pastatų kompleksų architektūrą nagrinėja dr. Marija Rupeikienė. Meno istorikas Povilas Spurgevičius gilinasi į Obelių, Kriaunų ir Aleksandravėlės bažnyčių istoriją ir jų meninius aspektus. 

Idėja parengti naują, išsamesnę monografiją apie Obelius ir Kriaunas prieš keletą metų kilo „Versmės“ leidyklos vadovui, kultūros mecenatui Petrui Jonušui. Tuo tikslu 2007 m. buvo organizuota tiriamoji ekspedicija, kurioje dirbo 21 mokslininkas ir kraštotyrininkas. Ačiū obelietei visuomenininkei Dianai Kančienei, padėjusiai apgyvendinti šios ekspedicijos dalyvius. 

Rengdamas monografiją „Obeliai. Kriaunos“ spaudai, jos sudarytojas ir vyr. redaktorius susilaukė daugelio žmonių geranoriškos pagalbos. Iš Bajorų kaimo kilęs ekonomistas A. Eigminas surinko gausybę ikonografinės medžiagos, surado naujų autorių. Ne kartą konsultacijas teikė Obelių istorijos muziejaus direktorius Andrius Dručkus, mokytojos Eleonora Šilinienė, Ermina Kesylienė ir Vera Kišūnienė, bibliotekininkės – Gražina Deksnienė, Laima Navadničėnienė, Ritė Gernienė, Alma Mekšėnienė, Onytė Krivilevičienė, Danutė Vainauskienė, Obelių seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė, daug savo nuotraukų pateikė žymus fotografas Klaudijus Driskius. Kad monografija galėjo suskubti pasirodyti Obelių 500 metų jubiliejaus iškilmingo minėjimo dienai (2009 m. rugsėjo 12 d.), monografijos sudarytojas taria nuoširdų ačiū darbo valandų neskaičiavusiems leidyklos vadovui Petrui Jonušui, kalbos redaktorėms Vincentai Velžytei ir Margaritai Mačiekienei, maketuotojai Sigridai Juozapaitytei, ikonografinės medžiagos parengimo spaudai specialistei Violetai Barkauskaitei, tekstų rinkėjoms ir rodyklių sudarytojoms Gabijai Bruzgytei ir Jūratei Baradinskienei, korektorei Rasai Senkutei, vadybininkėms Gabijai Juščiūtei ir Aušrai Jonušienei bei leidyklos kalbos redaktorių „cecho“ vadovui Albinui Masaičiui.\

Venantas Mačiekus

* Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, aprobuoti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos. Knygos gale anglų kalba pateikiamos šių straipsnių santraukos.

* The asterisk marks papers approved by the “Lietuvos Valsčiai” Monograph Series Commission for Scientific Works. English summaries of the papers are given at the end of the book. 

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

▲2009 09 11, 2010 03 26

Atgal

Viršun