Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

Mums rašykite leidykla@versme.lt


Kviečiame nemokamai parsisiųsti ir skaityti „Versmės“ leidyklos knygas elektroniniu formatu!

DARBO LAIKAS

Leidyklos darbo laikas I–IV nuo 9.00 iki 13.00 val., penktadieniais nedirbame.
Adresas Geležinkelio g. 6, Vilnius, telefonas +370 698 09077.


Paneigimas

Monografijos „Kazlų Rūda“ straipsnyje „Kazlų Rūdos kultūros centras“ paskelbta Kazlų Rūdos kultūros centro archyvinė medžiaga. Monografijoje per klaidą nurodyta, kad šio straipsnio autorius yra Valdas Andriuškevičius. Atsiprašome p. Valdo Andriuškevičiaus.

„Kazlų Rūdos“ monografijos vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekus

2023 01 26


Ramutė Pranė Jonušienė

1931–2023

2023 m. sausio 4–5 dienomis labai liūdėdami atsisveikinome su mokytoja Ramute Jonušiene.

Ramutė Pranė Jonušienė (Kaupelytė) gimė 1931 m. Kaune Viktorijos Ambrasaitės ir Romualdo Kaupelio šeimoje. Ji gimė kartu su dvyne seserimi Laimute. Tėvelis Romualdas Kaupelis (1905–1953) buvo kilęs iš Pandėlio valsčiaus, Buivydžių kaimo (Rokiškio r.), Lietuvos kariuomenės kapitonas. Visa šeima pokario metais turėjo slapstytis nuo gresiančio sovietų valdžios persekiojimo ir tremties, nes kai suėmė tėvelį Romualdą 1948-aisiais metais ir nuteisė, įkalino 10 metų pataisos darbų stovykloje, šeimai grėsė tremtis. Ramutės mama Viktorija buvo pedagogė, baigusi Vilniaus lietuvių gimnaziją ir taikomosios dailės mokyklą, studijavo Vytauto Didžiojo universitete, dirbo vaikų namuose, pasiaukojamai globojo šimtus našlaičių.
Ramutė mokėsi Kauno mergaičių 7-oje gimnazijoje. Su sese Laimute lankė fortepijono pamokas, paskui įstojo į muzikos mokyklą, o baigė Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, kur pas pamotėlę slapstėsi nuo išvežimo į Sibirą. Mokyklą baigusi dirbo Adomaičių (Kelmės r.) ir Graužikų aštuonmetėse mokyklose, kaimo vaikus mokė biologijos, matematikos, rusų kalbos, vadovavo mokinių chorui ir tautiniam būreliui. Negalėjo stoti į aukštąją mokyklą, nes kartu su dokumentais privalėjo autobiografijoje nurodyti faktus apie sovietų represuotą tėvelį. Vėliau Vilniaus universitete studijavo fiziką. Nuo 1961 m. dirbo fizikos mokytoja Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, išugdė daug garsių žmonių. Visą gyvenimą mokė vaikus fizikos. Net ir sulaukusi garbingo amžiaus, mielai mokė dažniausiai nepasiturinčių šeimų vaikus be jokio atlygio, iki pat savo 90-mečio.
Nuo 7 metų pamėgo mezgimą, visą gyvenimą sudėtingais raštais mezgė pačius įvairiausius mezginius – megztinius, sukneles, skraistes, kostiumėlius, megzdavo sau ir visai savo šeimai.
Ramutė Jonušienė su vyru inžinieriumi Eduardu užaugino sūnus Petrą ir Rimą, turėjo pulkelį anūkų ir proanūkių, kuriais džiaugėsi ir didžiavosi.
R. Jonušienė buvo nepaprastai geros širdies, jautri, rūpestinga, visada linksma, optimistė, stebino savo įžvalgomis ir išmintimi. Ji dažnai dalyvaudavo „Versmės“ leidyklos organizuojamuose susibūrimuose, šventėse, visus stebino nepaprasto skonio savo pyragais. Domėjosi leidyklos rengiamomis monografijomis, skatino darbuotojus gerai atlikti šį darbą. Visi jautė Jos palaikymą, dėkingumą, nuolatinę globą. Ypač įsimintinos 2009 metais, minint Lietuvos tūkstantmetį, leidyklos organizuotos Knygų kelio kelionės per Lietuvą, jų surengta daugiau kaip 100. Kelionėse kartu su sūnumi Petru važiuodavo ir jo Mama Ramutė. Ji žavėjosi Lietuvos grožiu, žmonėmis, dėmėjosi savo tėvų ir senelių praeitimi. 2022 m. pabaigoje parašė savo atsiminimus apie savo Mamą, giminę, sudėtingą gyvenimo kelią. Šie atsiminimai paskelbti naujausioje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoje „Kazlų Rūda“.
Dabar iškeliavo pas savo brangiausius žmones – Mamą, Tėvelį, seserį Laimutę, brolį Romualdą, vyrą Eduardą. Ramutė Jonušienė išliks visų ją pažinojusiųjų širdyje kaip pavyzdys. Mamos, Močiutės, Mokytojos.

 

Nuoširdi užuojauta vadovui Petrui Jonušui

„Versmės“ leidyklos kolektyvas


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 2-asis 2022 metų tomo straipsnis

2022 m. gruodžio 30 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis, parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ kalbos skyriui: Kazimieros Garšvos „Lietuva, lietuviai ir mūsų kalba“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2022-2/41-334/LI).

Kalbos duomenys rodo, kad Lietuvos vardo būta apie VI a. Tą patį vardą Kvedlinburgo kronika 1009 m. užrašė bent po 500 metų. Mažėjimo tvarka išskiriami nuo to laiko buvę keturi lietuvių kalbos plotai. Jie labiausiai slavėjo iš rytų pusės. Ainâ prie Mínsko, Obolcai prie Oršos greičiausiai yra senosios lietuvių kalbos salos, 1387 m. apkrikštytos Lietuvõs valdovų.

Lietuvõs ir jos pagrindinių skiriamųjų požymių – lietuvių kalbos, etninės kultūros – išlaikymo idėja buvo gyva visą laiką. Atkuriant Lietuvos valstybę (pirmąją Lietuvõs Respùbliką) skiriame tris laikotarpius: 1) svarstymas tautos ir valstybės ateities (M. Daukša, S. Daukantas, M. Valančius ir kiti valstybės veikėjai); 2) konkrečių valstybės metmenų kūrimas (J. Basanavičius, V. Kudirka, A. Smetona ir kiti); 3) valstybės kūrimas 1905–1918 m. Taip valstybė iš esmės atkurta per 35 metus.

Pirmoji Lietuvõs Respùblika geriau sprendė tautiškumo, piliečių išsaugojimo, tautinių bendrijų klausimus. Antroji Lietuvõs Respùblika 30 metų iš lenkų partijos nesulaukia kompromisų. Jiems siekiant teritorinės autonomijos, reikalaujama pažeisti Konstituciją, įstatymus: keisti valstybinės kalbos sistemą, polonizuoti lietuvių kalbos vardyną, įvesti antrąją (regioninę) kalbą, nors Lietuvojê jie turi geriausias sąlygas pasaulyje savo kultūrai, švietimui palaikyti.

Dabar, neatsižvelgiant į 100 000 Lietuvõs Respùblikos piliečių pageidavimą, dėl tariamai nelietuviškų asmenvardžių rašybos norima keisti lietuvių kalbos abėcėlę, rašybos, tarties principus. Prisidengiant gyventojų mažumos (kai kurių nelietuvių) norais bandoma pažeisti gyventojų daugumos (lietuvių ir tautinių bendrijų, vartojančių nelotyniškas abėcėles) interesus ir valstybinės lietuvių kalbos sistemą. Tokios tvarkos nėra daugelyje demokratiškų valstybių. Tai iš dalies lietuvių kalbos rašybą grąžintų į okupacijų laikus ir atplėštų nuo artimiausios latvių kalbos rašybos.
Lietuvių kalbos vietovardžių, asmenvardžių slavinimas, vokietinimas truko beveik 1000 metų. Nereikėtų tokios politikos vykdyti Lietuvõs Respùblikai, kurią Konstitucija, įstatymai įpareigoja ginti ir saugoti valstybinę kalbą.

Vardo ir pavardės rašymas valstybine bendrine kalba niekaip nepažeidžia asmens teisės į asmenvardį, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo. Daugelis lietuvių kalbėjo ir iš dalies tebekalba tarmiškai, bet jų vardai, pavardės oficialiai rašomos kiek kitaip (bendrine kalba). Lietuvõs gyventojų pavardės per 800 metų rašytos mažiausiai šešiomis kalbomis (šešiomis skirtingomis abėcėlėmis), bet vien nuo to lietuvių tapatybė nepasikeitė. Asmenvardžiai nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis – jie yra ir kalbos, kultūros, valstybės gyvenimo ir istorijos dalis.
Rašant asmenvardžius nevalstybine kalba būtų ne įgyvendinta mažumos teisė į asmenvardį, o pažeista daugumos piliečių ir valstybės teisė į valstybingumą. Lietuvõs Respùblikos Konstitucija prioritetu laiko tai, kad LIETUVIŲ TAUTA, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvõs valstybę, išsaugojo savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius ir skelbia: Valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 str.). Asmenvardžiai yra kalbos dalis – tikriniai daiktavardžiai, kurie Lietuvõs piliečiams rašomi be jokių kalbinių išimčių (lietuvių kalbos abėcėle) ir paklūsta visiems lietuvių kalbos rašybos, linksniavimo dėsniams.

LR Konstitucinis Teismas pabrėžė: „Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, inter alia lietuviškų asmenvardžių rašymui“. Dėl to poveikis bendrinei lietuvių kalbai būtų didžiulis. Prie 32 lietuvių kalbos raidžių asmenvardžiuose pridėjus per 50 nelietuviškų raidžių ir jas įvedant į registrus, informacines sistemas, būtų keičiama valstybinės kalbos abėcėlė. Būtų iš esmės keičiamos valstybinės kalbos rašybos ir tarties sistemos: iki šiol baltų kalbų garsą žymėjo viena raidė, kuri dabar žymėtų ir du garsus (kurie skirtingose kalbose tariami nevienodai), o kai kurie vienodi garsai būtų žymimi dviem skirtingomis raidėmis.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 2-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2022 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje šis straipsnis yra 334-asis bei 41-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2022 12 30


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 1-asis 2022 metų tomo straipsnis

2022 m. gruodžio 30 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis, parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „GRAŽIŠKIAI“ kalbos skyriui: Dovilės Tamulaitienės „Gražiškių valsčiaus vietovardžiai (tarpukario duomenys) (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2022-1/40-333/LI).

Straipsnyje kilmės ir darybos atžvilgiais analizuojami tarpukariu (1935 m.) žemės vardyno anketose užrašyti Vilkaviškio apskrities Gražiškių valsčiaus vietų vardai. Iš viso aptarti 486 (336 leksiniai vienetai) šio valsčiaus žemėvardžiai – pievų, kalnų, laukų, arimų, žemių, balų ir kitų objektų vardai. Daugiausia Gražiškių valsčiaus anketose užrašyta pievų ir kalnų vardų, atitinkamai 281 ir 82.

Nustatyta, kad kilmės požiūriu vyrauja iš bendrinių žodžių kilę vietovardžiai – jų užrašyta 399 (255 leksiniai vienetai). Su tikriniais ar bendriniais asmenų pavadinimais siejamų vietų vardų yra penktadaliu mažiau, t. y. 73 (66 leksiniai vienetai). Labai nedidelė dalis vietovardžių yra vietovardinės kilmės: iš kitų objektų – kaimų, upių, pievų – vardų yra kilę 8 žemėvardžiai. Taip pat nedidelės dalies, t. y. 6, vietų vardų kilmė (kai kuriais atvejais ir struktūra) yra ne visai aiški.

Darybos požiūriu vyrauja antriniai vietovardžiai, kurių nustatyta 327 (243 leksiniai vienetai). Iš antrinių vietovardžių daugiausia yra dūrinių, t. y. 150 (111 leksinių vienetų). Kiek mažiau nustatyta vedinių, t. y. 108 (81 leksinis vienetas), iš kurių didžiausią dalį sudaro priesagų vediniai (87; 72 leksiniai vienetai). Dar mažiau užrašyta daugiskaitinių (pluralia tantum formų) ir sudėtinių vietų vardų, atitinkamai 40 (22 leksiniai vienetai) ir 29 (tiek pat leksinių vienetų). Pirminių vietovardžių nustatyta 156 (89 leksiniai vienetai).

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 1-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2022 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje šis straipsnis yra 333-asis bei 40-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2022 12 30


Monografija „KAZLŲ RŪDA“ – jau leidykloje

2022 m. gruodžio 21 d. leidyklą pasiekė naujausia „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „KAZLŲ RŪDA“.

Monografijos sudarytojai dr. Anelė Vosyliūtė ir Venantas Mačiekus.

Kazlų Rūda – 43-ioji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Kazlų
Rūdos 280 metų sukakčiai (1744–2024), Vilkaviškio vyskupijos 100-mečiui (1926–2026).
94-iuose monografijos straipsniuose 77 autoriai (tarp jų 17 mokslo daktarų) aprašo Kazlų Rūdos apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, Kazlų Rūdos girią, joje
dirbusius miškininkus, Kazlų Rūdos miesto, didesnių gyvenviečių (Ąžuolų Būdos, Bagotosios, Jankų, Jūrės, Plutiškių, Višakio Rūdos) istorijas, taip pat pašto įstaigų, kredito kooperatyvų, Kazlų Rūdos ligoninės istorijas. Aprašoma Kazlų Rūdos miškuose veikusių „Tauro“ apygardos partizanų mūšiai, jų atminimo įamžinimas, Sąjūdis. Monografijoje spausdinama Kazlų Rūdos savivaldybės parapijų istorija, pateikiamos jose dirbusių kunigų biografijos. Daug dėmesio skiriama švietimui ir kultūriniam gyvenimui – knygnešiams ir daraktoriams, mokykloms, bibliotekoms, kultūros centrui. Analizuojama tradicinė medžiaginė ir dvasinė šio krašto kultūra, šnekta ir jos ypatybės, tautosaka. Pateikiami žemėlapiai, asmenvardžių rodyklė.

Išleidus „Kazlų Rūdos“ monografiją, „Lietuvos valsčių“ seriją sudaro 57 tomai, 65 552 puslapiai, 5 180 straipsnių, kuriuos parašė 2 472 autoriai.

Monografijos apimtis 1 572 p., tiražas 400 egz., pardavimo kaina 55 eurai.

Maloniai kviečiame įsigyti ir skaityti.

2022 12 21


Finansavimas neskirtas

2022 m. gruodžio 2 d. Lietuvos kultūros tarybos sprendimu „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „KELMĖ“ finansavimas neskirtas.

2022 12 08


Išleista knyga apie monsinjorą, bažnytinės muzikos magistrą Kazimierą Senkų

„Versmės“ leidyklos redaktorė Rasa Kašėtienė (Senkutė) kartu su s. Albina Marija Jurge Pajarskaite, MVS, parengė ir išleido knygą apie savo dėdę, monsinjorą Kazimierą Senkų „Bažnytinės muzikos magistras monsinjoras Kazimieras Senkus. Trokštu, kad Kristui giedotų visa Lietuva“.

Šioje knygoje aprašomas kunigo, bažnytinės muzikos magistro, monsinjoro Kazimiero Senkaus gyvenimas, trukęs daugiau nei 101-erius metus (1917-2018) – kaip nenuginčijamas įrodymas, kad viską kuria, lemia ir tvarko Gerasis Dievas.

Knygos pavadinime esantys žodžiai „Trokštu, kad Kristui giedotų visa Lietuva“ – tai monsinjoro antkapio, esančio greta Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos to paties vardo bažnyčios pietinės sienos, epitafija. Mat, pirmasis, nors ir neilgametis šios parapijos klebonas buvo monsinjoras Kazimieras Senkus, kuris testamentu pareiškė didįjį troškimą, kad Kristui giedotų visa Lietuva.

Knygos apimtis 246 p., kaina leidykloje 7,00 eurai.

Maloniai kviečiame įsigyti ir skaityti.

2022 12 07

 


Monografija „KAZLŲ RŪDA“ – jau spaustuvėje

2022 m. lapkričio 17 d. naujausią „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „KAZLŲ RŪDA“ jau atidavėme į spaustuvę, labai tikimės iki Naujųjų metų sulaukti knygos tiražo.  

2022 11 17


Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtas leidinys – jau netrukus

Maloniai informuojame, kad šiuo metu ,,Versmės“ leidykla baigia rengti spaudai unikalų 3 tūkst. puslapių apimties penkiatomį istorijos leidinį „Vilniaus golgota“, skiriamą Vilniaus 700 metų jubiliejui ir artėjančiai Vilniaus atgavimo 85 metų sukakčiai (2024 m.).

Leidinyje chronologiškai aprašomas Vilniaus ir Vilniaus krašto istorijos 20 metų laikotarpis nuo 1919 iki 1939 metų – I tome skelbiama 1930 m. Mykolo Biržiškos parengtos ir išleistos knygos „Vilniaus golgota“ – tarpukariu Lenkijos okupuoto Vilniaus ir Vilniaus krašto lietuvių gyvenimo 1919–1928 metų kronikos – faksimilinė pakartotinė laida, o istoriko Kazio Misiaus naujai ta pačia stilistika parašyti II–V tomai – M. Biržiškos „Vilniaus golgotoje“ aprašomų įvykių tęsinys iki pat 1939 m. spalio 29 d. , kai į atgautą Vilnių įžengė Lietuvos kariuomenė.

Leidinyje pateikiamos žinios rinktos iš to meto Vilniaus lietuvių periodinių leidinių, švietimo ir kultūros draugijos „Rytas“, Lietuvių šv. Kazimiero draugijos ir kitų lietuvių draugijų išlikusių archyvų, saugomų bibliotekų rankraštynuose, kitų dokumentų. Leidinys apima visas lietuvių gyvenamas vietas, tuomet okupuotas ir priklausiusias Lenkijai, šiuo metu esančias tiek dabartinėje Lietuvoje teritorijoje, tiek Lenkijoje (Seinų–Punsko krašte), tiek dabartinėje Baltarusijoje.

Šiame Vilniaus ir Vilnijos istorijos penkiatomyje publikuojami kruopščiai surinkti išsamūs istoriniai duomenys apie Vilnių ir Vilniaus apylinkių kaimus, juose veikusias mokyklas, draugijas, kultūrinę veiklą, mokytojų ir to krašto šviesuolių pastangas išsaugoti lietuvių kalbą ir lietuvybę, pateikiama žinių apie Vilniaus krašto lietuviškų draugijų – švietimo draugijos „Rytas“, Lietuvių šv. Kazimiero draugijos, Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių kultūros draugijos, Lietuvių žemės ūkio draugijos bei jų skyrių – veiklą, nurodomos draugijų ar jų skyrių uždraudimų datos, aprašomi Vilnijos lietuvių persekiojimai. Reikšmingesnės žinutės pateikiamos plačiau, su citatomis, pateikiami svarbesni dokumentai ar jų dalys. Prie kiekvieno kronikos įrašo yra pateikiamos nuorodos.

Leidinys bus įdomus tiek vilniečiams, tiek plačiajai visuomenei, Lietuvos ir užsienio istorikams, istorijos tyrinėtojams, aukštųjų mokyklų studentams, mokytojams ir moksleiviams, visiems, kurie domisi Vilniaus ir Vilniaus krašto istorija.

Kviečiame mūsų malonius skaitytojus, leidyklos bičiulius ir įmones suvienyti jėgas bendram svarbiam darbui – būti leidinio „Vilniaus golgota“ leidybos partneriais ir skirti šiam unikaliam, pelno nesiekiančiam Vilniaus istorijos leidybos projektui Jūsų pasirinktą dalinį finansavimą, kurį visą panaudosime knygos tiražo spausdinimui.

Paramą galima pervesti į „Versmės“ leidyklos atsiskaitomąją sąskaitą banke, kurią kartu su kita kontaktine informacija skelbiame leidyklos tinklapyje, pasirenkamoje rubrikoje „Apie leidyklą“, mokėjimo paskirtyje nurodant „Parama leidiniui „Vilniaus golgota“.

Leidinį numatome parengti ir išleisti dar šiemet. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame leidinio rėmėjams, ir informuojame, kad Jūsų vardus, pavardes ir įmonių pavadinimus įrašysime leidinio tituliniuose puslapiuose, apie Jūsų paramą informuosime visuomenę, taip pat Jums nemokamai perduosime leidinio egzempliorių skaičių, proporcingą Jūsų suteiktai paramai (rėmėjui nemokamai perduodamų leidinio egzempliorių kaina neturi viršyti penktadalio rėmėjo suteiktos paramos sumos).

2022 09 29


Gauta parama

2022 m. rugsėjo 28 d. leidyklą pasiekė Kazlų Rūdos savivaldybės administracija 5 000,00 Eur parama leidyklos rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „KAZLŲ RŪDA“ (vyr. redaktorius Venantas Mačiekus). Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Kazlų Rūda.  2022 09 29


Gauta parama

2022 m. rugsėjo13 d. leidyklą pasiekė Gintauto Šapokos 1000,00 Eur parama leidyklos rengiamai monografijai „Vilniaus golgota“. Nuoširdžiai dėkojame! 2022 09 20


Netekome Angelės Vilutytės-Rimševičienės

2022 m. birželio 27 d. netekome kalbininkės, „Versmės“ leidyklos redaktorės Angelės Vilutytės-Rimševičienės.

Angelė Vilutytė-Rimševičienė – lietuvių kalbininkė, graikų ir lotynų kalbų dėstytoja, leksikografė, vertėja, redaktorė, gimė 1943 m. birželio 29 d. Kūriniuose, Kaltanėnų vlsč. 1966 m. baigė Vilniaus universitetą (klasikinę filologiją). Iki 2010 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros (nuo 1991 m. – Lietuvių kalbos) instituto Leksikografijos centre, dėstė lotynų kalbą Vilniaus pedagoginiame universitete (1975–1982 m.), Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (1988–2007 m.). Parengė Kaltanėnų šnektos žodyną (2008 m.), Frazeologijos žodyną (su kitais, 2001 m.). Viena Dabartinės lietuvių kalbos žodyno autorių (t. 10–20) ir redaktorių (t. 19–20). Kartu su kitais rašė, redagavo ir adaptavo Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto tekstą (2005 m., atnaujintas 2008 ir 2013 m.). Redagavo Janinos Lipskienės žodyną Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai (2008 m.). Užrašė virš 70 000 leksikos vienetų su sakiniais Lietuvių kalbos žodyno kartotekai (iš jų – 40 000 iš gyvosios kalbos ir gimtosios tarmės), konsultavo rinkėjus ir pradedančiuosius rašyti žodyno tekstą, organizavo medžiagos rinkimą Lietuvių kalbos žodynui. Dalyvavo leksikos duomenų rinkimo ekspedicijose Pelesoje, Rodūnėje, Degučiuose, Žilinuose, Adutiškyje ir kitur. Į lietuvių kalbą išvertė Sabinos Filipčak-Novickos (Sabina Filipczak-Nowicka) ir Zofijos Grech-Žmijevskos (Zofia Grech-Zmijewska) vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams medikams Lingua Latina ad usum medicinae studentium (2004, 2010 m.). Rinko medžiagą ir nagrinėjo kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos leksikografinį palikimą. Paskelbė mokslinių straipsnių leksikografijos, kalbos kultūros temomis. Angelė Vilutytė-Rimševičienė apdovanota Lietuvos mokslo premija (1996 m.).
A. Vilutytė-Rimševičienė „Versmės“ leidykloje redagavo monografijas Saldutiškis, Viešvilė (I ir II d.), Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai, kt. knygas. 2022 m. Angelė Vilutytė-Rimševičienė parengė ir per šv. Antano atlaidus gimtuosiuose Kaltanėnuose pristatė savo naujausią knygą – Gimtinės kalbos lobiai.
Begalinio nuoširdumo, darbštumo redaktorė Angelė spinduliavo meile, dalijo išmintingus patarimus artimiesiems, gydė geru žodžiu. Ji sugrįžta į ten, iš kur ir atėjo  – į savo brangią tėviškę.
Nuoširdi užuojauta sūnui Laurynui.

„Versmės“ leidyklos kolektyvas

▲2022 06 29


Angelės Vilutytės-Rimševičienės knyga „Gimtinės kalbos lobiai“ pristatyta Kaltanėnuose

Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Tąja kalba paprastai visi rašo įstatymus, jąja leidžia savosios ir svetimų tautų istorijas, senas ir naujas, jąja aptaria visus valstybės reikalus, ją gražiai ir padoriai vartoja visokiais atvejais Bažnyčioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik iš motinos krūties įgauna potraukį į savąją kalbą – ją mielai vartoti, išlaikyti ir propaguoti. Tai akivaizdžiai matome ne tiktai žmonių, bet ir neišmintingų padarų gyvenime. Kas per keistenybės būtų tarp gyvulių, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala – krankti kaip varnas, ožys – staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys? Dėl tokio savo būdo pakeitimo pranyktų savitumas, beveik pranyktų ir tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis. Jeigu toks gyvulių paikumas sukeltų tarp jų tokį sąmyšį, tai galime suprasti, koks sumišimas ir netvarka kyla, kai žmogus, dėl kitos tautos kalbos savo gimtąją visiškai paniekinęs, taip pamėgsta svetimąją (pamiršdamas savąją, kuria Dievas ir gamta liepia kalbėti), lyg pats būtų ne to krašto ir kalbos. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. <...> Juk iš prigimties kiekvienas labiausiai linksta ir stipriai prisiriša tiek prie savo tautos ir kraujo, tiek ir prie savo kalbos.

Mikalojus Daukša

2022 m. birželio 11 d. Kaltanėnų seniūnijos salėje gausus skaitytojų būrys sutiko garsios kalbininkės, Versmės leidyklos redaktorės Angelės Vilutytės-Rimševičienės knygą Gimtinės kalbos lobiai. A. Vilutytė gimė ir užaugo Kūrinių kaime (Švenčionių r.), prie Kiaunės upės. Baigusi Vilniaus universitete klasikinės filologijos studijas, daug metų dirbo Lietuvių kalbos institute, kur su kitais žinomais Lietuvoje kalbininkais rinko medžiagą ir rengė Didįjį lietuvių kalbos žodyną. Daug gimtosios kalbos perlų A. Vilutytė surinko savame Kaltanėnų krašte. 2008 m. surinktos medžiagos pagrindu ji parengė ir išleido Kaltanėnų šnektos žodyną. Kadangi daug surinktų tekstų, vaizdingų posakių, frazeologizmų liko skrynioje, A. Vilutytė 2022 m. parengė gimtajai tarmei paminklą – naują knygą Gimtinės kalbos lobiai. Knygoje be senosios kartos žmonių pasakojimų spausdinami frazeologizmai, vaizdingi posakiai, kurie pateikiami ir bendrine kalba, ir transkribuoti. Gale knygos spausdinamas svetimų žodžių, slavizmų sąrašas. Tekstus paįvairina pluoštelis A. Vilutytės šeimos nuotraukų, iš mokslinių ekspedicijų, darbo institutuose, universitete, Kūrinių kaimo žmonių portretai. Į knygą įdėta kompaktinė plokštelė su A. Vilutytės mamos Eleonoros Dailidytės-Vilutienės įrašytais tarmiškais pasakojimais. Knyga aprengta A. Vilutytės mamos E. Vilutienės austa lovatiese, ant kurios rymo A. Vilutytės namus Kūrinių kaime sauganti  rūpintojėlis.
Knygos pristatyme jautriai kalbėjo pati autorė Angelė Vilutytė-Rimševičienė. Ji dėkojo visiems savo krašto žmonėms, atvėrusiems gimtosios kalbos lobius, išsaugojusiems tarmę. Autorė linkėjo mylėti savo kalbą, o per kalbą – ir tėvynę. Savo Mamai dėkojo ir nauja knyga džiaugėsi sūnus dr. Laurynas Rimševičius, knygos pristatymui parengęs nuotraukų programą. Naują autorės knygą pristatė ir autorei dėkojo leidyklos atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė. Į renginį atvyko ir A. Vilutytę sveikino leidyklos redaktorės Jūratė Baltrukaitienė ir Danutė Grigienė. Gausūs sveikintojai bėrė gražius padėkos žodžius autorei, apipildami ją birželio gėlių žiedais. Renginyje giedojo Kaltanėnų parapijos choras.

Kalbininkė Angelė Vilutytė-Rimševičienė (centre) su sūnumi (dešinėje) ir svečiais savo knygos Gimtinės kalbos lobiai sutiktuvėse Kaltanėnuose (Švenčionių r.)
 
Kalba autorė Angelė Vilutytė-Rimševičienė   Kalba autorė Angelė Vilutytė-Rimševičienė
 
Svečiai knygos sutiktuvėse Kaltanėnų seniūnijos salėje   Dainuoja Kaltanėnų parapijos choras
 
Kalba sūnus dr. Laurynas Rimševičius   Angelę Vilutytę-Rimševičienę sveikina kaimynai iš Kūrinių kaimo
 
Angelę Vilutytę-Rimševičienę sveikina Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Čepukova   Svečiai knygos sutiktuvėse Kaltanėnų seniūnijos salėje
 
Sveikinimai   Angelė Vilutytė-Rimševičienė dalina autografus skaitytojams

2022 06 28


Apie mus rašo

2022 m. birželio 25 d. laikraštyje „Švenčionių kraštas“ paskelbtas straipsnis-pokalbis su lietuvių kalbininke Angele Vilutyte-Rimševičiene „Mylėdami savo kalbą, mylėkime savo gimtąjį kraštą“. Straipsnį skaitykite čia.

2022 06 28


Išleista Angelės Vilutytės-Rimševičienės knyga „Gimtinės kalbos lobiai“

2022 m. gegužės 25 d. leidykla išleido naujausią kalbininkės Angelės Vilutytės-Rimševičienės knygą Gimtinės kalbos lobiai“ - rašytinį paminklą gimtajam Švenčionių kraštui, Kaltanėnų apylinkėms.

Knygos pristatymas vyks 2022 m. birželio 11 d., šeštadienį, 12.30 val. Kaltanėnų seniūnijos salėje (Švenčionėlių g. 34, Kaltanėnai, Švenčionių r.).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Knygoje pateikiami tekstai, kaimo žmonių pasakojimai, užrašyti iš Kaltanėnų parapijos kaimų (Kūrinių, Žvirbliškės, Terpežio, Antaliedės, Pažemio, Paluknio ir kitų kaimų), daugiau iš vakarinės parapijos dalies, t. y. rytų aukštaičių uteniškių patarmės. Tekstai sukaupti renkant medžiagą Lietuvių kalbos žodynui, Kaltanėnų šnektos žodynui. Pasakojimų turinys įvairus: apie darbus, papročius, šventes. Pavyzdžiai transponuoti į bendrinę kalbą, išlaikant morfologines ypatybes. Antroje knygos dalyje pateikti transkribuoti vaizdingieji posakiai, frazeologizmai.
Prie knygos pridedama kompaktinė plokštelė, įkalbėta ir įdainuota Kūrinių kaimo gyventojos Eleonoros Dailydytės-Vilutienės.
Leidinys naudingas etnografams, tautosakininkams, studentams ir visiems, kurie domisi tarmėmis.

2022 06 06


Paskelbti konkurso„RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ nugalėtojai

Šių metų konkursui buvo atsiųsti 39 darbai su dailiai parašytu Lietuvos vardu. Kaip ir kasmet konkurse aktyviausiai dalyvavo jaunieji patriotai iš visos Lietuvos mokyklų bei darželių.. Iš viso atsiųsti 39 darbai, kuriais pasigrožėti galite ČIA.

Skelbiame 2022 metų konkurso „Rašau Lietuvos vardą“ nugalėtojus, kurie buvo išrinkti internetiniu balsavimu, ir „Versmės“ leidyklos darbuotojams labiausiai patikusius darbus.

Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus ir jų mokytojus bei nuoširdžiai dėkojame visiems konkurso dalyviams, kūrybiškai įamžinusiems Lietuvos vardą. Visų Jūsų atsiųsti darbai yra nuostabūs, ačiū Jums!

  
2022 05 10


Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai

https:\\youtu.be/pAEtuR9HK_I

2022 03 16


Paminėtos 32-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinės ir monografijos „Žarėnai“ pristatymas šventės dalyviams Žarėnuose

Žarėnų kultūros namuose 2022 m. kovo 10 d. 15 val. įvyko didelė šventė, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-osioms metinėms ir susitikimas su žurnalisto, istoriko, etnografo Juozo Girdvainio parengtos monografijos „Žarėnai“ skaitytojais.

Susirinkę dalyviai iš Žarėnų miestelio ir aplinkinių kaimų pradžioje giedojo Lietuvos himną. Žarėnų muzikos kapela „Žara“ visą valandą linksmino savo nuostabiomis dainomis gausiai susirinkusius, pertraukos metu buvo pristatyta monografija „Žarėnai“, kurią įsigijo 72 renginio dalyviai.

Renginio vadovė Žarėnų kultūros namų direktorė Dalia Petrauskienė pakvietė įžanginį žodį tarti Telšių merą Kęstutį Gusarovą, kalbėjo Žarėnų seniūnas Giedrius Apūkas, Medingėnų seniūnas Tomas Sragauskas, ilgametis Žarėnų seniūnas poetas Pranas Lukošius, Vilniaus „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Žarėnų kultūros gaivintoja Laima Jurkuvienė, ilgametė Žarėnų mokytoja Teresė Bagdonienė, ilgametė profsąjungos pirmininkė Stefanija Jurkienė, „Žarėnų“ knygos rengėjas ir autorius Juozas Girdvainis, Žarėnų šv. Vyskupo Stanislovo parapijos klebonas Vaidas Buivydas ir dar keletas dalyvių. <...>

2022 03 15


Finansavimas neskirtas

2022 m. vasario 10 d. Lietuvos kultūros tarybos sprendimu dalinis finansavimas neskirtas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms „KAZLŲ RŪDA“, „NAUJAMIESTIS“ ir „RAMYGALA“ (II d.).

2022 03 01


Dr. V. Zelenko Covid-19 gydymo protokolai

Mielus „Versmės“ leidyklos bičiulius, skaitytojus, kolegas maloniai kviečiame susipažinti su Gydytojo didžiąja raide, tikro Covid-19 pandemijos didvyrio dr. Vladimiro Zelenko sukurta metodika Covid-19 ligai gydyti.

Dr. Vladimiras Zelenko yra amerikietis, šeimos gydytojas, pasiūlęs trijų vaistų derinį – hidroksichlorochiną, cinko sulfatą ir azitromiciną – taikyti Covid-19 ligai gydyti, kurie kartu su dr. V.Zelenko pasiūlytais taikyti kitais vaistais, papildais bei nurodytu jų dozavimu, imti vadinti Zelenko protokolais.

Dr. V. Zelenko, taikydamas savo gydymo protokolus, nuo Covid-19 greitai ir sėkmingai (per kelias dienas) išgydė JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump), kitus garsius pasaulio asmenis, daug kitų žmonių – nuo pandemijos pradžios asmeniškai išgydė daugiau kaip 6 000 savo pacientų (daugelis jų pasveikdavo per 3-5 dienas), taip pat išmokė taikyti savo protokolus daug kitų gydytojų.

Prieš ketindami taikyti dr. V. Zelenko gydymo protokolus, būtinai pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

2021 11 23, 2022 01 12


Apie tablečių žalą [24][51:49]

https://youtu.be/XzO2ZyeScrM
https://dai.ly/x87y3os

Rūpindamiesi savo bičiulių – skaitytojų, bendradarbių, verslo partnerių – gera savijauta ir sveikata, pristatome Jums didelio populiarumo susilaukusį „YouTube“ vaizdo įrašą „Sąmokslo teorija. Tabletės, kurios mus žudo“ (jo lietuviško vertimo pavadinimas „Apie tablečių žalą“), nuo paskelbimo 2017-04-02 surinkusio daugiau kaip 6,8 mln. peržiūrų.

Peržiūrėję vaizdo įrašą sužinosite, kad:
- Labai svarbu neskubėti griebtis tablečių, kol dar neišbandėte kitų natūralių gydymo būdų. Pavyzdžiui, ėmus skaudėti galvą, pirmiausiai pabandykite eiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, pasiklausyti ramios muzikos, gal to užteks ir galvos skausmas praeis;

- Daugelį vaistų kartu (vienu metu) vartoti yra nesaugu, todėl, pavyzdžiui, yra nepatartina vartoti aktyvuotos anglies bei vaistų, mažinančių rūgštingumą, kartu su kitais vaistais, taip pat nevartokite valokordino ir korvalolio nuolat, nes šie vaistai yra nesuderinami praktiškai su visais vaistais, skirtais širdies kraujagyslėms gydyti;

- Tabletes reikia užgerti tik vandeniu, vaistus užgeriant kitais gėrimais gali pasikeisti vaistų poveikis;

- Milteliai nuo peršalimo ir gripo, negydo pačios ligos, o tik palengvina jos simptomus;

- Pagrindinis organizmo būdas, kovojant su peršalimu ar virusine infekcija, yra kūno temperatūros kilimas, todėl nepatartina naudoti priemones, mažinančias temperatūrą;

- Virusus padedančias įveikti priemones reikia pradėti vartoti kuo anksčiau, jau nuo pat pirmų susirgimo dienų, kitaip jie taps neveiksmingi;

- Nėra prasmės gerti pirmus pasitaikiusius vitaminus, dažniausiai mums trūksta keleto kažkokių konkrečių vitaminų, kokių būtent, galima sužinoti atlikus kraujo tyrimus;

- Jei gydytojas jums paskyrė daugiau nei tris vaistus, kreipkitės į vaistininką, kad išsiaiškintumėte jų tarpusavio suderinamumą;

- Negerkite pieno anksčiau nei dvi valandas prieš ar po antibiotikų vartojimo, o paracetamolio negalima vartoti išgėrus kavos.

Vadovaukitės sveika gyvensena ir būkite sveiki. Na, o sunegalavę, prieš pradėdami gydytis būtinai pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.

Išvertė ir lietuviškai įgarsino „Versmės“ leidykla. Tai 24-asis „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašas, vaizdo įrašų dalinimosi platformose „YouTube“ ir "Dailymotion" paskelbtas 2022-02-16. Visi šio leidyklos vaizdo kanalo įrašai taip pat skelbiami leidyklos tinklapyje https://versme.lt/vaizdo_kanalas.htm .

Visą filmo garso takelio tekstą galite skaityti čia: https://versme.lt/vaizdo_kanalas_tekstai.htm . Vaizdo įrašo originalą žiūrėkite čia: https://www.youtube.com/watch?v=97PKnMlQBQc&t=2s .

Jei turėtumėte pastabų ar pasiūlymų, rašykite mums vaizdo.kanalas@versme.lt arba telefonu +370 698 20707 susisiekite su leidyklos vadovu Petru Jonušu, iš anksto dėkojame.

2022 02 28


„YouTube“ pašalintą vaizdo įrašą „Dr. Reineris Füllmichas. Nusikaltimai prieš žmoniją“ nuo šiol žiūrėkite platformoje „Dailymotion“

https://dai.ly/x87pe3j

Maloniai kviečiame nauju žvilgsniu pasižiūrėti aktualumo nepraradųsį „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo 1-ąjį filmą, paskelbtą 2020 m. gruodžio 9 d.

Šis 1-asis „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo vaizdo įrašas necenzūruojamoje vaizdo įrašų dalinimosi platformoje „Dailymotion“ pakartotinai paskelbtas 2022-02-07 po to, kai iš „YouTube“ buvo pašalintas šios platformos administratorių (per vienerius metus nuo paskelbimo 2020-12-09 iki pašalinimo 2021 m. gruodžio mėn. įrašas buvo peržiūrėtas 9 433 kartus).

Šiame 2020 m. rudenį paskelbtame pranešime „Nusikaltimai prieš žmoniją“ žinomas Vokietijos teisininkas, advokatas dr. Reineris Füllmichas dalinasi savo tyrimais ir įžvalgomis apie koronaviruso krizę, plačiai Covid-19 ligos diagnostikai naudojamų polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testų mokslinį nepagrįstumą, nusikalstamą žinomų ekspertų ir politikų veiklą, keliančią mižinišką pavojų visai žmonijai.

Reineris Füllmichas atstovauja Vokietijos bei Kalifornijos advokatūrai. Per daugiau kaip dvidešimt penkerius metus trunkančią advokato praktiką dalyvavo ir laimėjo garsiose bylose prieš neteisėta nusikalstama veikla užsiimančias įmones, tokias, kaip pavyzdžiui, „Deutsche Bank“ – buvusį vieną didžiausių ir patikimiausių pasaulio bankų, o dabar – vieną pavojingiausių nusikalstamų organizacijų pasaulyje, „Volkswagen“ – buvusį vieną didžiausių ir patikimiausių automobilių gamintojų, pastaruoju metu pagarsėjusį dėl milžiniško dyzelino skandalo, ir „Kuehne + Nagel“ – didžiausią logistikos įmonę pasaulyje, kurią patraukė teisinėn atsakomybėn dėl daugiamilijoninio kyšininkavimo. Jis taip pat nuo 2020 m. liepos 10 d. yra vienas iš keturių Vokietijos „Koronos tiriamojo komiteto“ narių, formuluojančių kolektyvinį teismo ieškinį prieš pagrindinius pasaulinės koronaviruso krizės organizatorius.

Išvertė ir lietuviškai įgarsino "Versmės" leidykla. Filmo garso takelio tekstą rasite „Versmės“ leidyklos tinklalapyje https://versme.lt/1_filmas_tekstas.html/ .

Jei turėtumėte pastabų, rašykite mums vaizdo.kanalas@versme.lt arba telefonu +370 698 20707 tiesiogiai susisiekite su leidyklos vadovu Petru Jonušu, iš anksto dėkojame.

2022 02 07


Apie mus rašo

2022 m. sausio 19 d. interneto svetainėje www.pamarys.eu paskelbtas rengiamos spaudai monografijos „Žemaičių Naumiestis“ sudarytojo ir vyriausiojo redaktoriaus dr. Zigmo Malinausko straipsnis „Apie pradines mokyklas Žemaičių Naumiesčio valsčiuje“. Straipsnį skaitykite čia.

2022 01 26


© „Versmės“ leidykla                 

     Mums rašykite leidykla@versme.lt