18-oji serijos monografija: 60 autorių, 105 straipsniai, 1412 puslapių, 1100 egzempliorių. 2010 m.
ISBN 978-9955-589-16-7
Elektroniniu formatu monografija išleista 2014 m. spalio 30 d.

105-iuose knygos straipsniuose 60 autorių išsamiai pristato buvusio Vakarų Žemaitijos Endriejavo valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, kalbą, žodinį palikimą. Pirmą kartą plačiau apžvelgiama valstietiškos knygos kultūra, knygnešių laikmetis, istoriniai kaimai, atskiros giminės. Skaitytojas ras duomenų apie Endriejavo parapijos ir miestelio įkūrimą XVIII a. pabaigoje. Daug dėmesio skirta XX a. įvykiams, pasauliniams karams, Ablingos tragedijai, pokariui, taip pat šio dabartinio Klaipėdos rajono miestelio ir jo apylinkių šiandienai. Straipsniai gausiai iliustruoti brėžiniais, piešiniais, istorinėmis ir dabarties fotografijomis. Knygoje pateikiama daug iki šiol visuomenei mažai žinomų Lietuvai nusipelniusių endriejaviškių biografijų. 

Vyriausiasis redaktorius sudarytojas
Virginijus Jocys

Sudarytojai
Virginijus Jocys, Antanas Žemgulis

Redaktoriai
Virginijus Jocys, Petras Jonušas, Povilas Krikščiūnas, Vacys Milius, Irena Regina Merkienė, Kazys Misius, Algirdas Ruškys, Daiva Vyčinienė, Antanas Žemgulis

Kalbos redaktoriai
Albinas Masaitis, Gražina Indrišiūnienė

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
Aloyzas Pranas Knabikas

Korektorė
Rasa Kašėtienė

Viršelio dailininkė
Ona Liugailienė

Principinio maketo dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotojos 
Sigrida Juozapaitytė, Violeta Barkauskaitė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), akad. prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIGALAS (gamta), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. ALGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys korespondentas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ARTŪRAS JUDŽENTIS (kalba), dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akad. prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. dr. AIVAS RAGAUSKAS (istorija, komisijos pirmininkas), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija), dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija)

Rengėjas ir leidėjas
Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas PETRAS JONUŠAS)

Finansuotojai ir rėmėjai
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Petras Jonušas, UAB „Magnolija“ (žr. p. 1364) 

Serijos „Lietuvos valsčiai“ knygos rengiamos bendradarbiaujant su
Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos liaudies buities muziejumi, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetais, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Lietuvos valstybės istorijos archyvu, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejumi, LMA biblioteka, Kauno Maironio literatūros muziejumi 

Viršelio aplankale ir priešlapiuose 
Endriejavas nuo Pyktiškės kalno. 2010 m. Vacio Valužio nuotr.

Knyga išleista 2010 07 13

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

Endriejãvas yra Klaĩpėdos rajono miestelis, įsikūręs prie senojo Žemaĩčių plento ir Vìlniaus–Klaĩpėdos greitkelio ant kalnagūbrio, kurio šiaurinėje dalyje telkšo endriejaviškių pasididžiavimas – Kãpstato ežeras.

Miestelis savo kilme nėra senas. Jo pavadinimas kilęs iš Kapstatų (Váitkaičių) dvarelio, vėliau pavadinto Endriejavù, savininko Andriejaus Radzevičiaus – pirmosios bažnyčios statytojo asmenvardžio. Dauguma archyvinių šaltinių pirmosios Endriejãvo bažnyčios įkūrimą sieja su 1780 m. pastatyta medine bažnyčia ir vadina ją pirmąja, tad 2010-aisiais, šios knygos išleidimo metais, minimos pirmojo Endriejavo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 230-osios metinės. 

Endriejavo kraštas nuo seno buvo miškingas. Jo apylinkėse yra žinomi du piliakalniai. Tai Žvagìnių piliakalnis, kuris taip pat yra aukščiausia Klaipėdos rajono vieta, iškilęs 148 m virš jūros lygio, ir Norgėlų piliakalnis su kapinynu, dar vadinamas Matáičių, Vytauto kalnu, stūksantis prie Šalpãlės upelio. Archeologo dr. Gintauto Zabielos apibendrinti žinomi ir naujai pateikti archeologiniai duomenys liudija, kad Endriejavo apylinkės akmens ir geležies amžių laikotarpiais gyventos tankiai.

2010-aisiais minima Žalgirio mūšio pergalės 600 metų sukaktis primena, kad po šios garsiausios lietuvių istorinės pergalės sudaryta Melno taika (1422) net pusę tūkstantmečio – iki pat 1919-ųjų buvo padalijusi tą pačią lietuvių (žemaičių) tautą dirbtine imperijų siena, kuri suformavo tam tikrą kultūrų atskirumą.

Nuo 1837 m. miestelis su apylinkėmis priklausė Rietãvo Oginskiams. Iš ten sklido ūkininkavimo, miškų tvarkymo naujovės. Dvaro kultūrinio gyvenimo atgarsiai – dūdų orkestrų koncertai, vaidinimai – turėjo įtakos gyventojų kultūros raidai.

Darbštūs endriejaviškiai triūsė, augino ir mokė vaikus, neužmiršo savo krašto kultūros palikimo. Todėl nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio gausu iškilių endriejaviškių, baigusių mokslus, pasirinkusių kunigystę, tiksliuosius mokslus, kitas profesijas. Ši mokslo, kultūros šviesos siekimo tradicija ir noras susivokti, kas mes, kuo mes turtingi, sutelkė gražiam darbui rengti monografiją apie Endriejavą. Sulaukę garbių kraštiečių – Antano Ruškio, Petro Dirgėlos, Elenos Adomavičienės, Laimutės Šunokienės, Eugenijos Selskienės, Antano Žemgulio, Algirdo Ruškio ir kitų pritarimo ir prisidėjimo, 2004 m. rugpjūčio 2–11 d. surengėme būsimos „Endriejavo“ monografijos straipsnių autorių „Versmės“ leidyklos ekspediciją į Endriejãvą ir jo apylinkes. Ekspedicijos metu surengėme seminarą draustosios lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui (1904–2004) paminėti. Neatsitiktinai šioje knygoje publikuojamas pluoštas originalių Kazio Misiaus, Tomo Petreikio, Algirdo Antano Gliožaičio ir kt. straipsnių apie knygos kultūrą, knygnešius Endriejavo apylinkėse, Žemaitijoje. 

Monografijoje, kaip ir kitose serijos knygose esančiuose šešiuose – gamtos, istorijos, etninės kultūros, kalbos, tautosakos, įžymių žmonių – skyriuose yra 105 straipsniai (dalis jų – moksliniai, todėl 2009 05 04–2010 05 31 buvo pirmiau paskelbti „Lietuvos valsčių“ serijos mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“, ISSN 2029-0799 svetainėje www.llt.lt), kuriuose 60 autorių išsamiai pristato buvusio Vakarų Žemaitijos Endriejavo valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, kalbą, žodinį palikimą. Pirmą kartą plačiau apžvelgiama valstietiškos knygos kultūra, knygnešių laikmetis, istoriniai kaimai, atskiros giminės. Skaitytojas ras duomenų apie Endriejavo parapijos ir miestelio įkūrimą XVIII a. pabaigoje. Daug dėmesio skirta XX a. įvykiams, pasauliniams karams, Ablingõs tragedijai, pokariui, taip pat šio dabartinio Klaipėdos rajono miestelio ir jo apylinkių šiandienai. Knygoje pateikiama daug iki šiol visuomenei mažai žinomų Lietuvai nusipelniusių endriejaviškių biografijų.

Gamtos skyrių dalykiškai redagavo ir tvarkė Antanas Žemgulis, peržiūrėjęs ir visus kitus skyrius, kalbos – dr. Algirdas Ruškys, tautosakos – nepakeičiamas šios srities specialistas Povilas Krikščiūnas, didžiausius etninės kultūros, įžymių žmonių, istorijos skyrius – Virginijus Jocys, Antanas Žemgulis, Kazys Misius.

Monografijoje pristatoma dabartinio Endriejavo kultūrinio ir ūkinio gyvenimo (2004–2009) panorama. Apie ūkininkus rašo Virginija Lapienė, apie seniūniją – Laimutė Šunokienė, apie Klaipėdos rajoną kalba mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, knygos maketą skaitė ir pastabas susakė rajono savivaldybės administracijos darbuotojai.

Grupė Endriejavo vidurinės mokyklos mokytojų aktyviai rinko istorinę medžiagą apie mokyklą, miestelį, bendruomenę. Daug prie šios knygos parengimo prisidėjo Endriejavo metraštininkas mokytojas Antanas Žemgulis, kuris yra ir vienas šios knygos autorių bei sudarytojų. Monografijai daug medžiagos pateikė kraštietis Juozas Beniulis. Skaitytojai taip pat susipažins su gausiu bibliofilo Kazio Grikšo kūrybiniu palikimu.

Už nuoseklią Endriejavo parapijos raidos apžvalgą, iliustracijas kitomis temomis ir konsultacijas dėkoju istorikei Janinai Valančiūtei. Karolinai Masiulytei-Paliulienei dėkingas už gausias istorines nuotraukas. Prie „Endriejavo“ knygos estetinio pavidalo, temų įvairovės pastabomis ir dalykiniais patarimais daug prisidėjo dailininkas edukologas Kazys Kęstutis Šiaulytis. Už geranorišką ir dalykišką pagalbą tariu ačiū Gargždų krašto, Rietavo Oginskių kultūros istorijos, Raseinių krašto istorijos muziejams bei Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešajai bibliotekai ir jų darbuotojams.

Už monografijos 500 egz. išankstinį užsisakymą bei kantrybę jų belaukiant esame dėkingi Klaipėdos rajono savivaldybei, jos merui Vaclovui Dačkauskui, pavaduotojai Rūtai Cirtautaitei, administracijos direktoriui Česlovui Banevičiui bei Kultūros skyriaus vedėjui Gintautui Bareikiui, reikliai besirūpinusiam knygos išleidimo terminais.

Už bendrą daugiametį darbą rengiant šią knygą, sugaištus ilgus vakarus ir savaitgalius dėkoju kalbininkams Gražinai Indrišiūnienei, Rasai Kašėtienei, Albinui Masaičiui, maketuotojoms Sigridai Juozapaitytei, Violetai Barkauskaitei, tekstų rinkėjai Gabijai Bruzgytei, leidyklos vadovui Petrui Jonušui, kolegoms Rimgailei Pilkionienei, Tomui Petreikiui, Aušrai Jonušienei, Živilei Driskiuvienei, Gabijai Juščiūtei, fotografui Virginijui Skuodui ir kitiems prisidėjusiems prie knygos rengimo.

Virginijus Jocys

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

▲2010 07 13

Atgal

Viršun