Vertingose „Versmės“ knygose – išsaugota tautos atmintis

Musninkų (Širvintų r.) vidurinėje mokykloje vyko monografijos "Musninkai. Kernavė. Čiobiškis" pristatymas. Ši monografija yra 13-oji leidyklos "Versmė" leidžiamos "Lietuvos valsčių" serijos knyga. Kaip ir kitos šios serijos knygos, monografija "Musninkai. Kernavė. Čiobiškis" yra solidus didelio autorių kolektyvo darbas. Knygą rengė 114 autorių, kurie parašė 161 straipsnį. Tūkstančio egzempliorių tiražu išleistos monografijos apimtis - net 1304 puslapiai. Tai jau antroji Širvintų rajoną reprezentuojanti šios serijos knyga - anksčiau pasirodė Širvintų valsčiui skirtas leidinys, dabar rengiama monografija apie Gelvonų valsčių.

Dovana trims seniūnijoms

Leidyklos „Versmė“ vadovo Petro Jonušo rankose – 13-oji „Lietuvos valsčių“ serijos knyga „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“.

Knygos "Musninkai. Kernavė. Čiobiškis" pristatyme dalyvavo "Versmės" leidyklos vadovas Petras Jonušas, monografijos vyr. redaktorius sudarytojas Stanislovas Buchaveckas, dailininkas Rimtas Tarabilda, Širvintų r. meras Vytas Šimonėlis, Širvintų r. savivaldybės vyriausioji specialistė informacijai ir turizmui Jadvyga Barbaravičienė, Čiobiškio, Kernavės bei Musninkų seniūnai, gausus būrys knygos autorių ir svečių, koncertavo Lapelių kaimo moterų folklorinis ansamblis.

Anot knygos vyr. redaktoriaus sudarytojo istoriko Stanislovo Buchavecko, paskyrusio knygos sudarymui kelerius intensyvaus darbo metus, "šioje lokalinėje monografijoje aprašomi Musninkai asocijuojasi su grakščia kaip gulbė bažnyčia, toli matoma iš įvairių pusių, įspūdingu miestelio urbanistiniu paveikslu, Barboros koplytėle netoli Musės upės vingio. Čiobiškio miestelis - su Neries ir Musės santaka, keltu bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tiltu, saulėtais pušynais. Lietuvos Troja bei turistų Meka vadinamą Kernavę nelengva trumpai apibūdinti. Vien jos didingi piliakalniai pakylėja čia apsilankiusiojo dvasią. Nuo piliakalnių atsiveria nuostabus Neries vingio su sala vaizdas ir kito kranto panoramos toliai. O kur dar čia nuolat vykstantys daugiatūkstantiniai renginiai, Kernavės muziejai, atgimęs "Geležinis Vilkas" ir kiti miestelio paminklai, aikštė su medžių alėjomis, gėlynais. Be to, šių miestelių apylinkėse yra daug dėmesio vertų vietovių ir kaimų, įsikūrusių Neries, Širvintos, Musės ir mažesnių upelių pakrantėse bei tarpupių kalvelėse. Širvintų rajono Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio seniūnijos maždaug atitinka tą teritoriją, kurią iki 1950 m. užėmė Musninkų valsčius. Šio regiono garsiausia vietovė - Kernavės gyvenvietė su savo piliakalniais, kurie kovoje su kryžiuočiais sudarė svarbų gynybinį kompleksą Vilniaus prieigose. Savo praeitimi taip pat įdomios Musninkų, Čiobiškio, Lapelių, Ardiškio, Vindeikių, Vinkšnabrasčio, Pamusių, Pigonių ir kitos vietovės. Ir kitų buvusio Musninkų valsčiaus vietovių praeitis susijusi su istorinėmis asmenybėmis ir įvairiausiais įvykiais. Visus juos aprašyti vienoje knygoje, kurioje apžvelgiami taip pat su gamta, kalba, etnine kultūra susiję dalykai ir temos, net neįmanoma. Be to, tai pirma "Lietuvos valsčių" serijos knyga, kurioje aprašoma net trijų seniūnijų vietovių praeitis ir dabartis".

Išleisti padėjo rėmėjai

Kaip ir rengiant kitas "Lietuvos valsčių" serijos knygas, į Musninkų, Kernavės bei Čiobiškio apylinkes 2001 metais sugužėjo mokslinės ekspedicijos dalyviai. Įsikūrę Musninkų vidurinės mokyklos bendrabutyje, jie dešimt dienų rinko medžiagą būsimiems straipsniams, užrašinėjo vietos gyventojų prisiminimus, atliko sociologines apklausas. Nemažai laiko mokslininkams teko praleisti ir archyvuose, po kruopelytę renkant medžiagą apie šios Širvintų rajono dalies praeitį. Leidinio bendraautoriais tapo ir itin žymūs Lietuvos praeities tyrinėtojai - istorikai akademikai V.Merkys ir E.Gudavičius, archeologas prof. A.Luchtanas, etnologai prof. R.Merkienė, prof. A.Stanaitis, prof. V.Milius bei daugelis kitų. Kartu su mokslininkais į bendrą darbą įsijungė vietos kraštotyrininkai.

Visos "Lietuvos valsčių" serijos knygos dedikuojamos dviem itin reikšmingiems mūsų valstybės jubiliejams - Lietuvos tūkstantmečiui (1009-2009) ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms (1253-2003). Monografija "Musninkai. Kernavė. Čiobiškis" taip pat skirta kelioms reikšmingoms šio krašto datoms - Kernavės pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 725-osioms metinėms (1279-2004), Čiobiškio pirmojo paminėjimo 475-osioms metinėms (1528-2003), bei miestelio teisių suteikimo Musninkams 445-osioms metinėms (1561-2006) - paminėti.

Knygos parengimas ir išleidimas kainavo per 150 tūkst. Lt. Pagrindiniai knygos rėmėjai - Širvintų rajono savivaldybė bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat knygos išleidimą parėmė UAB "Magnolija", leidyklos "Versmė" vadovas Petras Jonušas, Žemės ūkio ministerija, Marija Remienė, Jonas Jurkūnas, VĮ Lietuvos paštas.

Unikali leidinių serija

"Versmė" yra unikali leidykla, užsiimanti ne tik leidyba, bet ir koordinuojanti mokslinį darbą, leidžianti tik vieną knygų seriją - "Lietuvos valsčiai". Šios knygos yra svarbus reiškinys Lietuvos moksliniame ir kultūriniame gyvenime. Prie knygų leidimo prisideda visas būrys įvairių sričių mokslininkų (gamtininkų, archeologų, istorikų, etnologų, sociologų, folklorinės muzikos, tautosakos specialistų) bei vietos kraštotyrininkai, mokytojai, kultūros darbuotojai, savivaldybių ir seniūnijų atstovai. Knygose publikuojami labai plataus spektro straipsniai - nuo išbaigtų mokslinių studijų iki prisiminimų, apybraižų apie atskirus miestelius, kaimus, juose gyvenusius bei dabar gyvenančius žmones. Šie straipsniai vertingi kaip informacijos šaltinis tolesniems tyrimams, ir tuo pat metu turi didžiulį emocinį krūvį - serijos "Lietuvos valsčiai" knygos prisideda ir prie bendruomeniškumo, patriotinių jausmų ir pilietiškumo formavimo. Knygos rengimo darbas daugelį žmonių paskatina dar labiau domėtis gimtojo krašto paveldu, padeda naujai atversti į praeitį nugrimztančios praeities puslapius.

Iki 2005 metų "Versmė", be ką tik pristatytos monografijos "Musninkai. Kernavė. Čiobiškis", išleido dar trylika didelės apimties gausiai iliustruotų "Lietuvos valsčių" serijos monografijų: "Žagarė" (Joniškio r.), "Obeliai. Kriaunos"(Rokiškio r.), "Žiobiškis" (Rokiškio r.), "Plateliai" (Plungės r.), "Širvintos" (Širvintų r.), "Lygumai. Stačiūnai" (Pakruojo r.), "Veliuona" (Jurbarko r.), "Raguva" (Panevėžio r.), "Seredžius" (Jurbarko r.), "Kvėdarna" (Šilalės r.), "Papilė" I dalis (Akmenės r.), "Tauragnai" (Utenos r.), "Laukuva" I dalis (Šilalės r.). Kaip matome, kol kas plačiausiai nušviesti Širvintų, Rokiškio bei Šilalės rajonai. Pagal leidyklos planus iki 2009 m. numatyta parengti ir išleisti per 30 šios serijos monografijų. Numatyta parengti ir išleisti monografijas apie kai kuriuos valsčius, kurių centrai buvo dabartiniuose Šilalės, Akmenės, Širvintų, Ukmergės, Pakruojo, Šakių, Kretingos, Rokiškio, Trakų, Kaišiadorių, Klaipėdos, Kelmės, Plungės, Varėnos, Tauragės, Alytaus, Lazdijų, Prienų, Joniškio, Zarasų, Pasvalio, Radviliškio, Molėtų, Šiaulių, Šilalės rajonuose, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Deja, lieka dar labai daug rajonų, kurių atstovai nesusidomėjo galimybe įamžinti savo krašto istoriją.

Turime didelius lobius

"Lietuvoje būta apie 400 valsčių. Sulaukus visuomenės ir valstybės pritarimo bei palaikymo ir pakankamos paramos, toliau leidžiant per metus po 3-5 knygas, iki Lietuvos tūkstantmečio leidykla galėtų parengti ir išleisti 30-40 serijos knygų, o darbus tęsiant ir po jubiliejaus, serija apie visus Lietuvos kraštus pasiektų skaitytoją įpusėjus šiam šimtmečiui", - teigia "Versmės" leidyklos vadovas Petras Jonušas.

"Kol kas didžiausio Lietuvos istorikų dėmesio ir išsamių studijų susilaukė svarbūs epochiniai įvykiai, žymiausios istorinės asmenybės. Tačiau mūsų šalies istorija prasideda nuo kiekvienos šeimos, nuo kiekvieno kaimo ir miestelio. Šimtai lietuvių ir kitų tautybių žmonių kūrė savo, savo gimtinės, krašto gyvenimą, kuris tapo visos mūsų valstybės istorijos dalimi. Deja, daugybės paprastų žmonių indėlis išlaikant ir puoselėjant savo žemę greitai pamirštamas. Mūsų tikslas - įamžinti spausdintiniame žodyje "mažąją" daugelio mūsų šalies kampelių istoriją. Turime skubėti - vyresnės kartos žmonės išeina, ne visada spėjama užrašyti jų prisiminimus, surinkti vertingą istorinę medžiagą, folklorą. Vykstant pasaulio globalizacijai, Europos integraciniams procesams, ir mes, lietuviai, po truputį lydomės tautų katile. Tačiau turime gražią istoriją, didelius tautinės kultūros lobius, kuriuos privalome prisiminti, saugoti ir puoselėti. Todėl kviečiu visos Lietuvos žmones aktyviai dirbti mokslinį ir kraštotyrinį darbą, o jei savivaldybės, vietos bendruomenės norėtų išleisti knygą apie savo senuosius valsčius - mes visada laukiame tokių pasiūlymų", - sakė "Versmės" leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Atgal

Viršun