Prof. Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatyta Trakuose

Į profesoriaus Romualdo Grigo knygos „ Lietuvių tautos išlikimo drama “ pristatymą 2014 m. gruodžio 12 d. Trakų viešojoje bibliotekoje atvyko knygos autorius prof. Romualdas Grigas, Kultūros ministerijos regionų skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė, Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos istorijos mokytojas Virginijus Teišerskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Trakų skyriaus vadovas Stanislovas Matulionis, mokymo įstaigų bendruomenių atstovai, LŠS Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo 10-os rinktinės Trakų 6-osios kuopos šauliai, Trakų miesto bibliotekos atstovai, miesto gyventojai, visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Pirmąją renginio dalį vedė bibliotekos specialistė Irena Jocienė, kuri pristatė renginio svečius ir dalyvius, pasidžiaugė per metus nuveiktais darbais priartinant knygą prie Trakų rajono skaitytojo ir paskelbė žmones, kurie aktyviai dalyvavo bibliotekos veikloje, padovanojo knygų bibliotekai ar kitaip prisidėjo prie bibliotekos organizuojamų renginių. Po jos renginyje kalbėjo Kultūros ministerijos regionų skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė, Trakų rajono bibliotekos globėja, kuri priminė susirinkusiems apie LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės akciją „Knygų Kalėdos“, kvietė susirinkusius padovanoti bibliotekai knygų, pagyrė biblioteką už joje vykdomas edukacines programas visuomenei. Pirmą renginio dalį užbaigė muzikuojantis duetas Justina Orlovskytė fleita ir vokalas, Šarūnas Šimelionis gitara. Šis duetas skyrė keletą muzikinių sveikinimų artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Antrąją renginio dalį vedė ats. plk. Arūnas Dudavičius, kuris pristatė knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ tiražus, knygos leidėjus ir sudarytojus, jisai papasakojo susitikimo dalyviams kur jau buvo pristatyta prof. Romualdo Grigo knyga, kas ją vertino, pristatė knygos pagrindinius skyrius, teiginius ir pateikė trumpus apibendrinimus. Po jo kalbėjo knygos autorius prof. Romualdas Grigas : „ Kalbėkime tiesiai : savo tapatybės, pilietinių ir dorovinių nuostatų įtvirtinimui trūksta ne tiek pinigų, kiek paprasčiausios pagarbos praeičiai. Trūksta jaunuomenės perduodamo supratimo, kad tauta, kuri nežino savo tikrųjų šaknų, juolab jeigu pati valstybė linkusi jų nepastebėti, o gal net užmiršti – tokia tauta yra pasmerkta ne tik išnykimui, tokia tauta paprasčiausiai neverta kitų tautų pagarbos “. Autorius kalbėjo apie 1655 – ųjų Vilniaus tragediją, kaimų tuštėjimą, Zigmanto Vazos avantiūrą, karininką Bagdoną Chmelnickį ir etmoną Jonušą Radvilą, Lietuvoje esančius piliakalnius, etnokultūrą ir liaudies dainas. Knygos autorius pasidalijo mintimis apie šių dienų Lietuvą ir jos problemas, ypatingai akcentavo į patriotizmo ir pilietiškumo vertybių stoką, visuomenės sumaterialėjimą bei tautos kultūros, tradicijų nykimą. Renginio dalyviai knygos autoriui uždavė keletą klausimų, vyko diskusija knygos temomis. Antros dalies pabaigoje ats. plk. Arūnas Dudavičius perdavė „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo ir „Diemedžio“ leidyklos vadovo Dano Kaukėno sveikinimus artėjančių švenčių proga. Renginio pabaigoje bibliotekos specialistė Irena Jocienė padėkojo Kultūros ministerijai, jos atstovei Jadvygai Lisevičiūtei, prof. Romualdui Grigui, istorijos mokytojui Virginijui Teišerskui už įdomų knygos pristatymą ir kvietė „Versmės“ leidyklą ir toliau aktyviai bendradarbiauti su biblioteka. Pasibaigus knygos pristatymui renginio dalyviai noriai bendravo su knygos autoriumi prof. R. Grigu, laukė jo autografo bei diskutavo knygos temomis. Salėje vyravo pakili ir nuoširdi atmosfera.

Renginio dalyviai domėjosi ,,Versmės" leidyklos knygomis	Muzikinis duetas Justina Orlovskytė ir Šarūnas Šimelionis
Ats. plk. Arūnas Dudavičius pristato ,,Versmės" leidyklą, šalia jo istorijos mokytojas V.  Teišerskas ir knygos autorius prof. R. Grigas	Kalba Kultūros ministerijos regionų skyriaus vyr. specialistė J. Lisevičiūtė
Prof. R. Grigo autografai

  ▲2014 12 17

Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knyga "Likimo išbandymai" pristatyta Kaune

Į Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvės, buvusios politinės kalinės, Norilsko sukilimo dalyvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ pristatymą 2014 m. gruodžio 4 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atvyko Kauno miesto vicemeras Kazimieras Nausėda, knygos autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, knygos sudarytojas prof. Juozas Mureika, Vitalija Krivickienė, žuvusio 1991 m. sausio 13-ąją Tito Masiulio mama, buvęs krašto apsaugos viceministras Edmundas Simonaitis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrantas, istorikų draugijos prezidentas Deimantas Ramanauskas, Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovė Daiva Bradauskienė), Kauno gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno skyriaus narės, laikraščio „Tremtinys“ vyr. redaktorė Jolita Navickienė, žurnalo „Trimitas“ vyr. redaktorė Lolita Sipavičienė ir kita Kauno visuomenės dalis. Prezidentūros salė buvo sausakimša, joje vyravo pakili nuotaika. Renginys prasidėjo trumpu knygos „Likimo išbandymai“ pristatymu ir žuvusių ir mirusių partizanų, politinių kalinių ir tremtinių pagerbimu tylos minute.

Visus susirinkusius pasveikino Kauno miesto vicemeras Kazimieras Nausėda, kuris prisiminė ir savo artimųjų tarpe nukentėjusius nuo sovietinio genocido, padėkojo „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui už puikią knygą ir knygos autorei Joanai Ulinauskaitei-Mureikienei įteikė Kauno miesto suvenyrą ir gėlių puokštę. Pirmą renginio dalį užbaigė folkloro ansamblio „Kupolė“ dainos. 

Antrą renginio dalį pradėjo Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivės Eglė Masaitytė, Alma Stočkūnaitė ir Aurelija Grigaliūnaitė, kurios skaitė ir vertino knygoje minimus įvykius, ypač Norilsko sukilimą, kuriame dalyvavo ir knygos autorė. Moksleivės neslėpė savo susižavėjimo knyga „Likimo išbandymai“, citavo knygos autorę, pateikė savo apmąstymus, kaip jos elgtųsi atėjus tokiam sunkiam momentui, kurį patyrė Lietuva 1940, 1941, 1944–1953 m. ir iki masinių Lietuvos valstybės piliečių trėmimų pabaigos. Vėliau kalbėjo Kauno „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Dalia Juodenienė. Ji pasakė daug padėkos žodžių knygos autorei už puikų pakylėtą rašymo stilių, gyvenimo branginimo jausmą ir Tėvynės pojūtį. Mokytoja pažadėjo šią knygą rekomenduoti perskaityti savo gimnazijos moksleiviams ir ją analizuoti per pamokas. Po jos savo mintimis apie knygą dalijosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos istorijos mokytoja Nijolė Adomėnienė. „Skaičiau ir žavėjausi knygos autorės Tėvynės meilės suvokimu, pagarba savo tėvams ir mokytojams, atjauta savo bendražygiams bei amžinai atgulusiems Sovietų Sąjungos kalinimo ir tremties vietose“,– kalbėjo Nijolė Adomėnienė. LKKSS Kauno skyriaus pirmininkei dr. Aušrai Jurevičiūtei šioje knygoje ypač gilų įspūdį paliko moterų pasipriešinimas sovietiniam režimui Norilsko sukilimo metu, autorės jaunystės prisiminimai apie prieškarinį Kauną ir prisiminimai jai sugrįžus iš Sovietų Sąjungos kalinimo vietų į Tėvynę. Antros dalies pabaigoje knygą vertino VDU magistrantas, istorikų draugijos prezidentas Deimantas Ramanauskas, kuris pirmiausia prisiminė savo artimuosius, kalėjusius lageriuose arba išvežtus į tremtį, vėliau, analizuodamas jau perskaitytą knygą, sugebėjo labai įtaigiai išreikšti savo susidomėjimą to laikotarpio mūsų tautos gyvenimu ir gvildeno pasipriešinimo okupacijai tematiką. „Knyga mane nukėlė į tą sunkų Lietuvai laikmetį, kai kiekvienas lietuvis turėjo priimti sau ir Tėvynei svarbų apsisprendimą, kaip kovoti su okupantu ir kaip išlikti žmogumi žiauriausiomis okupacijos sąlygomis“,– kalbėjo Deimantas Ramanauskas. 

Trečią renginio dalį pradėjo folkloro ansamblis „Kupolė“ dainomis apie partizanus ir tremtinius. Po muzikinio intarpo kalbėjo knygos autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, kuri papasakojo susirinkusiems, kaip gimė knyga, kas padėjo knygą išleisti ir priminė pagrindines knygos turinio temas: „Tas stebuklingas žodis – Tėvynė“, „Lemtingi gyvenimo posūkiai“, „Norilsko vergovėje“, „Laisvė arba mirtis“. „Šią knygą skiriu visiems Lietuvos kariuomenės karininkams, politiniams kaliniams ir tremtiniams, amžiams atgulusiems Sibiro taigos platybėse, kad Lietuvos jaunimas pažintų to laikmečio žiaurumus, prievartą ir galėtų didžiuotis, kad yra lietuviai, turintys garbingą istoriją, šimtmečiais puoselėtą kultūrą ir nuostabią kalbą“,– akcentavo knygos autorė. Vėliau kalbėjęs knygos sudarytojas prof. Juozas Mureika citavo Jūratės Statkutės de Rosales knygos įvadinėje dalyje išreikštas mintis apie moteris, nepabūgusias Gulago žiaurumų, garsios literatūrologės Viktorijos Daujotytės pastebėjimus apie pakylėtą knygos autorės rašymo stilių, emocinį įvykių perteikimą, gyvenimo vertės ir prasmės liudijimą ir prof. Romualdo Grigo išsakytas mintis apie knygos vertę, dvasinę problematiką ir poetiškai sudėliotas mintis. Prof. Juozas Mureika kalbėjo susirinkusiems apie susitikimus ir pokalbius su Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojais, kad ši knyga turėtų būti įtraukta į Pagrindinio ugdymo bendrosios programos Lietuvių kalbos ir literatūros kurso privalomų perskaityti knygų sąrašą. 

Knygos pristatymo pabaigoje renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius perdavė visiems susirinkusiems „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo sveikinimus ir linkėjimus artėjančių Šv. Kalėdų proga. 

Kalba ,,Aušros" gimnazijos moksleivės Alma Stočkūnaitė, Eglė Masaitytė ir Aurelija Grigaliūnaitė, šalia gimnaziščių sėdi Kauno miesto vicemeras Kazimieras Nausėda
VDU magistrantas Deimantas Ramanauskas, už jo sėdi žuvusio 1991 m. sausio 13-ąją Tito Masiulio mama Vitalija Krivickienė	Bendra salės nuotrauka
Kalba „ Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja D. Juodenienė	Kalba Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos istorijos mokytoja N. Adomėnienė
Knygos autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė ir knygos sudarytojas prof. Juozas Mureika
Dainuoja folkloro ansamblis ,,Kupolė"
Savo prisiminimais dalijasi knygos autorė J. Ulinauskaitė-Mureikienė

 ▲2014 12 09

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ pristatyta Lazdijuose 

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. lapkričio 17 d. Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Vytautas Jurkus, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, bibliotekininkai, Lazdijų krašto muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Lazdijų rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė, kuri pasveikino visus susirinkusius su knygos „ LITUA“ sutiktuvėmis Lazdijuose ir trumpai apibūdino knygos esmę: kalbėjo, kad ši knyga jai padarė didelį įspūdį, vadino ją gyvenimo knyga, taip pat atskleidė knygos pobūdį, jos tematiką ir lietuvių kalbos slėpinius. Po jos susirinkusius pasveikino Lazdijų rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Kazlauskienė, kuri taip pat pasidžiaugė šios knygos sutiktuvėmis Lazdijuose bei susirinkusiais mokytojais iš viso Lazdijų rajono. Pirmos dalies pabaigoje Lazdijų meno mokykla visiems susirinkusiems padovanojo muzikinį sveikinimą, kuris susidėjo iš dviejų dalių – instrumentinio kūrinio, kurį atliko mokytojai Aida Abeciūnaitė ir Valdas Krukonis bei Vytauto Kernagio dainos „Nenusigąsk tai aš“, kurią atliko mokinė Jolanda Marčiukonytė. Antros dalies pradžioje renginio vedantysis Arūnas Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Antroje renginio dalyje knygą vertino VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Vytautas Jurkus, kuris labai įdomiai ir su dideliu entuziazmu pristatė pagrindines knygos temas – Tėvynė, Menta, Kalba, Religija, Istorija, Publicistika ir kitas. Jam ypatingai patiko knygos autoriaus Algirdo Patacko filosofinės mintys, baltų arealo išplitimo kontūrai, prūsų, jotvingių ir galindų istorijos, kultūros ir religijos peripetijos. Antros dalies pabaigoje kalbėjo knygos autorius Algirdas Patackas, kuris savo kalboje akcentavo Lietuvą tarsi mūsų visų idėją, siekį, naujas paieškas ir citavo Oskarą Milašių, prof. dr. Eugenijų Jovaišą, garbės daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir kitus mūsų tautai dirbusius ir dabar tebedirbančius intelektualus. Autorius analizavo lietuvių tautos charakterį, savimonės ir valios ugdymą, kalbos turtingumą, pagonybės ir krikščionybės tarpusavio sąsajas. 
Autorius savo pasisakyme išskyrė dabartinę Lietuvos negandą – emigraciją, tautos išsiskaidymą, išeivystę ir pagrindė savo teiginį, kad mums negalima išvažiuoti jei norime gyventi, o ne gyvalioti, jei norime būti, o ne buvoti...

Po autoriaus pasisakymo renginio dalyviai uždavė keletą klausimų, susijusių su mūsų valstybinių institucijų menku lietuvių kalbos žinojimu ir vertinimu, religijos ir kultūros sąsajomis ir tolimesniais autoriaus numatomais darbais. Renginio pabaigoje kalbėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Saladka, kuris perdavė rajono mero Artūro Margelio sveikinimus, pasidžiaugė, kad knygos autorius A. Patackas yra kilęs iš Lazdijų rajono ir įteikė Lazdijų krašto suvenyrą. G. Saladka padėkojo „Versmės“ leidyklai ir jos vadovui Petrui Jonušui už šią puikią knygą bei pažadėjo, kad A. Patacko knyga „LITUA“ pasieks kiekvieną Lazdijų rajono mokyklą ir biblioteką. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalino autografus visiems, kurie įsigijo jo knygą, bendravo asmeniškai su įvairiais renginyje dalyvavusiais žmonėmis, paliesdami įvairias knygos temas. Renginio dalyviai bendravo tarpusavyje, diskutavo ir vaišinosi kvapnia kava. 

Kalba bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė	Bendra salės nuotrauka

Muzikinis sveikinimas, saksafonu groja Valdas Krukonis, klavišiniais Aida Abeciūnaitė	Kalba skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Kazlauskienė

Knygą analizuoja istorikas Vytautas Jurkus	Mintimis apie knygą su renginio dalyviais dalijasi knygos autorius A. Patackas

Klausimai knygos autoriui	Kalba administracijos direktorius G. Saladka

Administracijos direktorius G. Saladka įteikia suvenyrą knygos autoriui

▲2014 11 24

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ šiltai sutikta Šiauliuose

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. spalio 24 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, Šiaulių miesto švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Angelė Kavaliauskienė, Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja prof. dr. Džuljeta Maskuliūnienė, ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža, laikraščio „Šiaulių naujienos“ korespondentė Ramunė Dambrauskaitė, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, ŠU dėstytojai ir studentai, kariškiai, šauliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, bibliotekininkai, muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje renginio vedantysis Arūnas Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, paminėjo knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Po to susirinkusius pasveikino Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Angelė Kavaliauskienė, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža. Po sveikinimų ŠU Muzikos pedagogikos katedros trečio kurso studentas Juozas Janužas ir vokalo pedagogas doc. Sigitas Vaičiulionis atliko muzikinį kūrinį „Ugnelė“, muzika Algimanto Bražinsko, žodžiai Algimanto Baltakio. Antroje renginio dalyje kalbėjo Algirdas Saudargas, kuris trumpai pristatė „Pastogės“ švietėjišką veiklą pogrindžio sąlygomis dar Tarybų Lietuvoje, kurie savo darbais, savo kūriniais stiprino lietuvybę. Jisai taip pat trumpai pristatė ir kitas panašaus turinio knygas, daug kalbėjo apie lietuvių kalbą, jos išlikimą, jos turtinimą. Po jo kalbėjo prof. dr. D. Maskuliūnienė, kuri labai gerai pristatė A. Patacko knygą „LITUA“, skaitė straipsnių, eilėraščių, esė ištraukas, atskleisdama A. Patacko kalbos turtingumą ir gebėjimą valdyti plunksną. Profesorė džiaugėsi šia knyga ir išreiškė nuomonę, kad ši knyga bus dažnai naudojama Šiaulių universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros studentų seminaruose, konferencijose analizuojant ir kitus Lietuvos šviesuolius. Trečioje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius A. Patackas, kuris atskleidė Lietuvos dvasios šaltinį – per mūsų nuostabią kalbą, atskleidė dvasinę erdvę, žvilgsnį į save, į savo darbus. Knygos autorius klausė susirinkusių, ką kiekvienas padarėme Lietuvai, kad jinai turėtų tęstinumą? Citavo Juozą Tumą-Vaižgantą, Oskarą Milašių, Simoną Daukantą ir kitus Lietuvos ir pasaulio šviesuolius. Renginio pabaigoje atvykusiems svečiams padėkojo ŠU prodekanas studijoms J. Pabrėža, įteikdamas ŠU suvenyrus, pakviesdamas susirinkusius svečius diskusijai prie puodelio kavos. 

Pasibaigus renginiui knygos autorius mielai bendravo su norinčiais gauti jo autografą gauti knygoje „LITUA“, diskutavo įvairiomis aktualiomis Lietuvai temomis, „Šiaulių naujienos“ korespondentė R. Dambrauskaitė kalbino knygos autorių A. Patacką, Algirdą Saudargą ir prof. dr. D. Maskuliūnienę. Po renginio prie apskrito stalo susirinko visi norintys renginio dalyviai, kurie vaišinosi kvapnia kava ir diskutavo įvairiomis knygos temomis, ŠU bibliotekos direktorė Gražina Lamanauskienė trumpai pristatė biblioteką, jos veiklą bei ateities planus ir pakvietė ateityje atvykti su panašiais renginiais į Šiaulių universitetą.

Versmės logotipas ir knyga „LITUA"	Bendra salės nuotrauka
Renginio svečiai	Šiaulių vyskupo E. Bartulio sveikinimas
ŠU prorektoriaus J. Pabrėžos sveikinimas	Muzikinis sveikinimas, dainuoja studentas J.  Janužas, akomponuoja doc. S.  Vaičiulionis
Kalba A. Saudargas	Kalba prof. D. Maskuliūnienė
Kalba knygos autorius A. Patackas	Knygos autorius dalija autografus

▲2014 10 28

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ pristatyta Alytuje

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. spalio 13 d. Alytaus miesto teatro didžiojoje salėje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas, mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė, Savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Simonas Jazavita, VU Istorijos fakulteto doktorantė, istorikė Veronika Gudaitė, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, Alytaus kolegijos dėstytojai ir studentai, kariškiai, šauliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, bibliotekininkai, muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Renginio pradžioje visi renginio svečiai ir dalyviai sugiedojo LR himną, kuriam toną uždavė Alytaus miesto muzikos mokyklos choras. Pirmoje renginio dalyje renginio vedantysis Arūnas Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, paminėjo knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Po to susirinkusiems renginio svečiams ir dalyviams koncertavo muzikos mokyklos mokytojai ir mokiniai. Renginio svečius pasveikino Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas. Antroje renginio dalyje savo mintimis apie knygą dalijosi VU doktorantė, Šilalės rajono, Pajūrio Stanislovo Biržiškos gimnazijos mokytoja Veronika Gudaitė : „Paimti knygą – tai kaip susipažinti su vaiku“, - kalbėjo istorikė, išreiškusi ypatingą pagarbą „LITUA“ autoriui, kuris esmines tautos vertybes bando suvokti per kalbą. Po jos kalbėjo VDU magistrantas, Kauno miesto muziejaus edukatorius Simonas Jazavita, kuris atskleidė susirinkusiems A. Patacko knygos esminius momentus istorijos, kalbos, religijos ir kultūros temomis. Prelegentas atskleidė susirinkusiems klausytojams Baltų išplitimo teritoriją, tradicinių švenčių sistemą, pagonybės ir krikščionybės sąsajas. Trečioje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius A. Patackas, kuris pagal knygos turinį atskleidė knygos vertybines nuostatas, lietuvių kalbos grožį ir turtingumą. Knygos autorius atskleidė susirinkusiems Vakarų Europos antikrikščioniškas tendencijas, vertybių nuopuolį ir emigracijos mastus Lietuvoje. Renginio pabaigoje susirinkusiems ir atvykusiems svečiams žodį tarė Alytaus miesto mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė ir savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas bei įteikė renginio svečiams Alytaus miesto suvenyrus. Pasibaigus renginiui knygos autorius mielai bendravo su norinčiais gauti jo autografą gauti knygoje „LITUA“, diskutavo įvairiomis aktualiomis Lietuvai temomis. Po renginio prie apskrito stalo susirinko savivaldybės administracija, gimnazijų vadovai, kariškių ir šaulių vadai, renginio organizatoriai ir svečiai, kurie vaišinosi kvapnia kava ir diskutavo įvairiomis knygos temomis.

Kalba Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas
Bendra teatro salės nuotrauka	Renginio svečiai : A. Patackas, S. Jazavita, V. Gudaitė
Kalba knygos autorius A. Patackas	Padėka renginio svečiams, dėkoja mero pavaduotoja N. Makštutienė ir švietimo skyriaus vedėjas V. Valūnas

▲2014 10 20

Prof. R. Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatyta Druskininkuose

Į profesoriaus Romualdo Grigo knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatymą 2014 m. spalio 1 d. Druskininkų ,,Draugystės“ sanatorijos bibliotekoje atvyko knygos autorius prof. Romualdas Grigas, draugijos ,,Lietuvai pagražinti“ pirmininkas Juozas Dingelis, Druskininkų ,,Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Izabelė Ūsienė, mokymo įstaigų bendruomenių atstovai, valstybinės kolegijos, dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės Druskininkų kuopos kariai, savanoriai, karininko Antano Juozapavičiaus 1-osios rinktinės Druskininkų 3-iosios kuopos šauliai, Druskininkų miesto bibliotekos atstovai, miesto gyventojai, visuomenės intelektualai, sanatorijos darbuotojai, sanatorijoje besigydantys pacientai ir kiti dalyviai. Renginį vedė ,,Draugystės“ sanatorijos kultūros renginių organizatorė Lilia Žukauskienė, kuri pristatė renginio svečius ir dalyvius. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo draugijos ,,Lietuvai pagražinti“ pirmininkas Juozas Dingelis, kuris trumpai pristatė prof. Romualdo Grigo visuomeninę veiklą, kalbėjo apie jo patirtį sociologijos ir tautotyros mokslo srityse bei dalyvavimą darbo grupėse, kurios teikia pasiūlymus įvairioms valstybinėms ir visuomeninėms institucijoms, istorijos, kultūros ir tradicijų saugojimo klausimais. Po to knygą vertino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Izabelė Ūsienė, kuri tiesiog buvo sužavėta Romualdo Grigo knyga ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“, jinai akcentavo knygos autoriaus rašymo stilių, bendravimo su skaitytoju stilių, daug dėmesio skyrė filosofinėms ir tautotyros Romualdo Grigo knygoje išsakytoms mintims. Po jos kalbėjo sanatorijos bibliotekos vedėjas Julijonas Steponavičius, kuris trumpai pristatė prof. Romualdo Grigo ankstesnes parašytas knygas ir iškėlė klausimą ar įmanoma kaip nors veiksmingiau pasipriešinti patriotizmo ir nacionalinio orumo nuvertėjimui. J. Steponavičius apibūdino kritinės analizės ir eseistikos žanrus, minimus knygoje, išeičių paieškas ir trumpus apibendrinimus, kurie anot kalbėtojo palieka patiems pasidaryti išvadas tautos ir valstybės kokybinių pokyčių nagrinėjime. Pirmos dalies pabaigoje lietuvių liaudies dainas atliko dainininkių grupė ,,Marcios“, vadovė Rasa Jasaitienė. Antroje renginio dalyje kalbėjo ats. plk. Arūnas Dudavičius, kuris pristatė knygos ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“ tiražus, knygos leidėjus ir sudarytojus, jisai papasakojo susitikimo dalyviams kur jau buvo pristatyta prof. Romualdo Grigo knyga, kas ją vertino, pristatė knygos pagrindinius skyrius, teiginius ir pateikė trumpus apibendrinimus. 

Vėliau kalbėjo prof. R. Grigas : „Kalbėkime tiesiai : savo tapatybės, pilietinių ir dorovinių nuostatų įtvirtinimui trūksta ne tiek pinigų, kiek paprasčiausios pagarbos praeičiai. Trūksta jaunuomenės perduodamo supratimo, kad tauta, kuri nežino savo tikrųjų šaknų, juolab jeigu pati valstybė linkusi jų nepastebėti, o gal net užmiršti – tokia tauta yra pasmerkta ne tik išnykimui, tokia tauta paprasčiausiai neverta kitų tautų pagarbos “. Autorius kalbėjo apie 1655-ųjų Vilniaus tragediją, kaimų tuštėjimą, Zigmanto Vazos avantiūrą, karininką Bagdoną Chmelnickį ir etmoną Jonušą Radvilą, Lietuvoje esančius piliakalnius, etnokultūrą ir liaudies dainas. Antroje renginio dalies pabaigoje lietuvių liaudies dainas atliko dainininkių grupė ,,Marcios“. Renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daug klausimų. Renginio pabaigoje renginio vedėja Lilia Žukauskienė padėkojo abiem knygos leidėjams P. Jonušui ir D. Kaukėnui už įdomią ir prasmingą knygą ir pakvietė toliau bendradarbiauti knygų leidybos ir jų pristatymo organizavimo klausimais. Pasibaigus knygos pristatymui renginio dalyviai noriai bendravo su knygos autoriumi prof. R. Grigu, laukė jo autografo bei diskutavo knygos temomis. Salėje vyravo pakili ir nuoširdi atmosfera.

Kalba knygos autorius prof. R. Grigas Knygą vertina mokytoja Izabelė Ūsienė
Knygos autorių sveikina sanatorijos kultūros renginių organizatorė Lilia Žukauskienė	Kalba ats. plk. Arūnas Dudavičius
. Renginio organizatoriai ir svečiai prie ,,Draugystės" sanatorijos

▲2014 10 06

Birštone pristatyta Algirdo Patacko knyga „LITUA“ 

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. rugsėjo 29 d. Birštono viešojoje bibliotekoje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Gediminas Kasparavičius, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, bibliotekininkai, muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, kuri pasveikino visus susirinkusius su knygos „ LITUA “ sutiktuvėmis Birštone bei pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą. Renginio vedantysis Arūnas Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „ LITUA “, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, paminėjo knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Po renginio vedančiojo kalbėjo VDU magistrantas, istorikas Gediminas Kasparavičius, kuris nagrinėjo Algirdo Patacko knygoje istorines, kultūrines ir kalbos sritis. Jis stebėjosi giliomis knygos autoriaus filosofinėmis, lingvistinėmis ir publicistinėmis mintimis. Pirmąją renginio dalį užbaigė Sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“, kurie atliko keletą lietuvių liaudies dainų. Antroje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius A. Patackas, kuris pagal knygos turinį atskleidė knygos vertybines nuostatas, lietuvių kalbos grožį ir turtingumą bei baltų religijos ir krikščioniškos religijos sąsajas. Toliau kalbėjo Birštono mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, kuris iškėlė keletą diskusinių klausimų, susijusių su dabartiniais įvykiais Lietuvoje, kultūros ir istorijos puoselėjimu bei lietuvių kalbos naudojimu kasdieniniame gyvenime. Tarp pasisakančio ir knygos autoriaus vyko trumpa ir įdomi diskusija bei apsikeitimas nuomonėmis. Antros dalies pabaigoje keletą muzikinių kūrinių atliko folkloro ansamblis ,,Kupolė“. Renginio pabaigoje renginio dalyviai uždavė klausimų, susijusių su mūsų valstybinių institucijų menku lietuvių kalbos žinojimu ir vertinimu, religijos ir kultūros sąsajomis ir tolimesniais autoriaus numatomais darbais. Trečioje renginio dalyje prie apskrito stalo susirinko visi tie, kurie neskubėjo skirstytis į namus, vaišinosi kvapnia kava, birštoniečių išspaustu sūriu su medumi ir diskutavo įvairiomis knygos temomis. 

Magistrantas, istorikas Gediminas Kasparavičius ir knygos autorius Algirdas Patackas
Kalba knygos autorius A. Patackas	Kalba Birštono mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius
Dainuoja folkloro ansamblis ,,Kupolė"	Renginio dalyviai susirinkę į Birštono viešąją biblioteką

▲2014 10 06

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ sutikta Druskininkuose

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. gegužės 16 d. Druskininkų „Draugystės“ sanatorijos raudonojoje salėje atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Eugenija Sidaravičiūtė, VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Vytautas Jurkus, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, kariškiai, šauliai, bibliotekininkai, muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Druskininkų viešosios bibliotekos direktorė Laima Žekienė, kuri pasveikino visus susirinkusius su knygos „LITUA“ sutiktuvėmis Druskininkuose, perdavė Druskininkų administracijos sveikinimus ir gėles, pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą. Po jos kalbėjo „Draugystės“ sanatorijos atstovė Lilė Žukauskienė, kuri pasveikino atvykusius svečius, padėkojo knygos autoriui už gilų ir prasmingą knygos turinį. Renginio vedėjas A. Dudavičius trumpai paminėjo vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, kas atsakingieji redaktoriai, koks knygos tiražas, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą, ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie neabejingi mūsų valstybės praeičiai ir dabarčiai. 

Antroje renginio dalyje knygą vertino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Eugenija Sidaravičiūtė, kuri atskleidė knygos vertybines nuostatas, lietuvių kalbos grožį ir turtingumą bei baltų religijos ir krikščioniškos religijos sąsajas. Mokytoja citavo įvairių mūsų šviesuolių, tokių kaip Simono Daukanto, Antano Baranausko, Tumo Vaižganto, Antano Maceinos, mintis apie istoriją, kalbą ir kultūrą. Toliau kalbėjo ir knygą vertino VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas, istorikas Vytautas Jurkus, kuris labai įdomiai ir su dideliu entuziazmu pristatė pagrindines knygos temas – Tėvynė, Menta, Kalba, Religija, Istorija, Publicistika ir kitas. Jam ypač patiko knygos autoriaus Algirdo Patacko filosofinės mintys, baltų arealo išplitimo kontūrai, prūsų, jotvingių ir galindų istorijos, kultūros ir religijos peripetijos. Antros renginio dalies pabaigoje keletą muzikinių kūrinių atliko KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 109-osios kuopos narys iš Druskininkų Justinas Vaitkevičius.

Trečioje renginio dalyje Algirdo Patacko eilėraštį „Sausio 13-oji“ skaitė Druskininkų Ryto gimnazijos 4 c klasės gimnazistas Jonas Sutkus, kuris susirinkusiųjų buvo sutiktas gausiais aplodismentais. Po jo kalbėjo knygos autorius Algirdas Patackas, kuris padėkojo mokytojai E. Sidaravičiūtei ir magistrantui V. Jurkui už knygos „LITUA“ vertinimus, jų mintis ir įžvalgas.

A. Patackas savo kalboje akcentavo Lietuvą tarsi mūsų visų idėją, siekį, naujas paieškas ir citavo Oskarą Milašių, prof. dr. Eugenijų Jovaišą, garbės daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir kitus mūsų tautai dirbusius ir dabar tebedirbančius intelektualus. Autorius analizavo lietuvių tautos charakterį, savimonės ir valios ugdymą, kalbos turtingumą, pagonybės ir krikščionybės tarpusavio sąsajas. Autorius savo kalboje išskyrė dabartinę Lietuvos negandą – emigraciją, tautos išsiskaidymą, išeivystę ir pagrindė savo teiginį, kad mums negalima išvažiuoti, jei norime gyventi, o ne gyvalioti, jei norime būti, o ne buvoti...

Po autoriaus kalbos renginio dalyviai uždavė daugybę klausimų, susijusių su religijos ir kultūros sąsajomis, apie mūsų valstybinių institucijų menką lietuvių kalbos mokėjimą ir vertinimą, teiravosi apie tolimesnius autoriaus numatomus darbus. Pasibaigus klausimams muzikinį kūrinį atliko savanoris Justinas Vaitkevičius. Po to kalbėjo „Draugystės“ sanatorijos direktorė Violeta Kaubrienė, kuri padėkojo leidyklai „Versmė“, jos vadovui Petrui Jonušui už knygos „LITUA“ pristatymą ir kitas „Draugystės“ sanatorijai dovanotas knygas. Direktorė taip pat padėkojo knygos autoriui Algirdui Patackui už įdomias, naujas mintis, sietinas su laisvu mąstymu, nauju požiūriu į istorijos, kalbos, kultūros ir religijos vientisumą bei didelį entuziazmą toliau stebinti skaitytoją naujomis įžvalgomis. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalijo autografus visiems, kurie įsigijo jo knygą, bendravo asmeniškai su įvairiais renginyje dalyvavusiais žmonėmis, aptardami įvairias knygos temas. Renginio dalyviai bendravo tarpusavyje, diskutavo, dainavo ir vaišinosi kvapnia kava, kurią pateikė „Draugystės“ sanatorijos darbuotojos.

A. Patacko knygą vertina lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Eugenija Sidaravičiūtė.	A. Patacko eilėraštį  „ Sausio 13 - oji " skaito Druskininkų Ryto gimnazijos 4 c klasės gimnazistas Jonas Sutkus.
	Kalba knygos autorius A. Patackas.

  ▲2014 05 27

Paminklas Užpaliams

2014 m. balandžio 26 d. į Užpalių kultūros centro salę gausiai susirinko Užpalių ir aplinkinių kaimų gyventojai, iš įvairių Lietuvos vietų suvažiavo kraštiečiai, tarp jų – mokslininkai, politikai, visuomenės veikėjai. Vyko ką tik išleistos dvitomės knygos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Užpaliai“ sutiktuvės. 

Pateikiame užpalėno iš Galinių kaimo, kompozitoriaus  Algimanto Kubiliūno įspūdžius apie monografiją ir jos pristatymą.

Atspausdinta net dviejų tūkstančių puslapių dydžio knygos „Užpaliai“ pirmoji tiražo dalis. Knygos pristatymas Užpalių valsčiaus žmonėms buvo jaudinantis įvykis. Mačiau savo akimis, kaip užpalėnai ir paprasti kaimo žmonės nedvejodami pirko knygas, mokėdami jų kišenėms tikriausiai nemenką sumą. Tai rodo, kaip Užpalių visuomenės buvo laukiamas šis leidinys. Įdomu tai, kad Lietuvoje iš buvusių 400 valsčių tik labai dar nedaug yra parengę knygas apie save, t. y. valsčių istoriją, valsčiuje gyvenusių (ir kilusių iš jų) žmonių biografijas ir kt. Tokių knygų vertės mes pakankamai dar nesuvokiame, jų turinys mus domina dar paviršutiniškai, nes aprašomi paskutiniųjų dešimtmečių įvykiai dar išlikę žmonių atmintyje. O knygos vertė – neįkainojama, tai supras ir įvertins ateinančios kartos. 

Leidžiamų knygų serija apie Lietuvos valsčius yra tautos istorija, jos (istorijos) be galo reikšmingas fragmentas. Mes, pavyzdžiui, šiandien skaitydami apie Vytauto Didžiojo laikus, randame karų, valdovų valdymo metų, kitų svarbių įvykių aprašymus, bet smulkesnės detalės, pavyzdžiui, kaip gyveno paprasti žmonės ar bajorai, kokia jų buvo buitis, kaip klostėsi santykiai, lieka už atminties ribos. Dėl to šiandien leidžiamos knygos apie Lietuvos valsčius liks mūsų istorijai labai svarbios tuo, kad didžiųjų istorinių įvykių tarpus jos reikšmingai papildys smulkiausiomis tautos kultūros ir buities žiniomis, informacija apie gyvenusius žmones ir jų asmeninius darbus, neretai lėmusius ne tik asmeninį gyvenimą, bet ir visos šalies istoriją.

Knygos „Užpaliai“ rengimą ir leidimą inicijavo ir rėmė daug žmonių, kurių pavardžių čia nevardinsiu. Tai ir buvęs, ir esamas Užpalių seniūnai, LR Seimo nariai, Utenos rajono meras, mokslininkai ir įžymūs kraštiečiai, verslininkai, ūkininkai ir net solidaus amžiaus žilagalviai, pasiryžę iš paskutinių jėgų ar kuklių santaupų padėti statyti paminklą savo gimtinei. Tačiau vieno žmogaus nepaminėti neįmanoma. Tai žurnalistas, užpalietis (kilme) Stanislovas Balčiūnas, kuris atliko knygos rengimo koordinaciją: sudarė galimą jos temų planą, rinko informaciją, ieškojo rašančiųjų, redagavo labai skirtingo lygio rašinius ir pats parašė keliasdešimt straipsnių apie valsčiaus istoriją, gamtą, istorines ar šiuolaikines asmenybes, parengė daugiau nei šimtą spalvotų kraštovaizdžio, gamtos ir istorijos paminklų, menininkų ir tautodailininkų darbų nuotraukų, rūpinosi knygos leidimo organizaciniais dalykais, o, svarbiausia, surinko didžiąją dalį lėšų, reikalingų knygos leidybai. Dėl to neabejoju, kad jis padarė gerokai daugiau, negu įpareigoja knygos sudarytojo ir vyriausiojo redaktoriaus titulas.

Tad kas gi ta 2370 puslapių, dviejų storų tomų, gausiai iliustruota fotonuotraukomis knyga? Kadangi dar nesu pasirengęs rašyti detalią straipsnių analizę, apsiribosiu subjektyvia nuomone, o tiksliau – mintimis ir jausmais, kilusiais jos pristatymo metu ir paviršutiniškai pavarčius knygą.

Pirmiausiai, knygoje išvydus pristatytus šimtus užpalėnų, gyvenančių ir jau seniai čia nebegyvenančių žmonių, kyla klausimas, kas šiandien apskritai yra užpalėnas? Štai, kad ir aš pats. Atvažiavęs į Užpalius, visada jaučiuosi labai keistai, kaip nė vienoje kitoje Lietuvos vietoje. Čia mano gimtinė. Užpaliuose, mano žiniomis, gyveno ne viena Kubiliūnų, t. y. mano prosenelių, senelių ir tėvų kartos. O aš einu per miestelį ir nepažįstu nė vieno žmogaus, kaip ir manęs čia niekas nepažįsta...

Šioje knygoje, nors joje rašoma ir apie seniausius laikus, daugiausiai informacijos randame (ir tai natūralu) iš visai dar nesenų laikų: XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus. Taigi, iš esmės tai Užpalių netolimos praeities istorija. Į knygą ją surašė šiandien gyvenantys Užpaliuose ir daug iš šio krašto kilusių žmonių. Knyga gražiai išleista, iškili ir, sakyčiau, kažkiek liūdna. Liūdna, nes čia kalbama apie ne vieną žmogų, didžiai nusipelniusį ne tik Užpaliams, bet ir visai Lietuvai, tačiau kurių Užpaliuose (net ir jų buvimo ženklų) seniai jau nėra: vieni mirę, kiti išsibarstę po pasaulį ir niekada čia nebegyvens. Pavyzdžiui, ne vienas, plačiau besidomintis Užpalių praeitimi, žino čia gyvenusią garbingą Namikų šeimą, kurios vyrai dalyvavo dar 1861–1863 metų sukilime, išaugino dorus Lietuvos tarpukario piliečius: karininkus, lakūnus, kultūrininkus. Simboliška, kad išnykstant Namikams iš Užpalių, paskutinysis Namikų šeimos atstovo – Juozo Namiko – Užpaliuose 1941 m. veiklos akcentas (tarsi protestas artėjančioms negandoms) – vadovavimas užpaliečių sukilimui prieš besitraukiančią Raudonąją armiją. 

XIX a. pabaigoje Užpaliuose pastatyta pseudogotikinio stiliaus raudonų plytų dvibokštė bažnyčia. Jos statybos leidimu rūpinosi parapijiečiai. Žinoma, kad spaudos draudimo laikais caro administracija katalikams miesteliuose leido statyti tik nedideles, medines bažnyčias. Užpalių gyventojas Mykolas Kubiliūnas buvo vienas aktyviausių iniciatorių statyti didelę bažnyčią, organizavo ir vadovavo parapijiečių delegacijai į Vilnių, kuri kažkaip įtikino generalgubernatorių. Šis leido statyti mūrinę bažnyčią. Mykolo Kubiliūno šeimos palikuonių atmintyje Mykolas išlikęs kaip vienas svarbiausių Užpalių bažnyčios statytojų.

Ir dar. Kauno radijo stoties statytojas ir kūrėjas inžinierius Kleofas Gaigalis, generolas, kovų už Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. dalyvis Jonas Galvydis-Bykauskas, geografas, mokslininkas prof. Kazys Pakštas ir daug kitų, kurių gimtinė – Užpaliai, tačiau jų šeimų palikuonių čia jau nėra. Tai tik kelios užpalėnų pavardės, kurios liudija, kad visais laikais užpalėnai buvo aktyvūs, veiklūs, siekę mokslo žinių žmonės. Čia garbingas sėlių kraštas, kurio narsuoliai gynė visą Lietuvą, čia sukilėlių ir knygnešių kraštas. Taigi, Užpaliai išaugino ne vieną Lietuvoje garsų žmogų, kuriuos šiandien bevadiname užpalėnais. Tik užpalėnais... Panašių nuopelnų ir likimo šeimų Užpaliuose buvo gana daug. 

Neliko daugelio šeimų, pasikeitė gyventojai, kiti gi kaimai dėl įvairių priežasčių visiškai sunyko. Visa tai atsispindi šioje knygoje. Dėl to šią knygą ir įvardinu liūdna, nors aprašoma praeitų kartų užpalėnų veikla – labai garbingas Užpaliams faktas. Po XX a. pabaigoje atgautos Nepriklausomybės, gyvenimas jau stabilizavosi, dėl to reikia tikėtis, kad būsima Užpalių istorija nebeminės tiek daug praradimų, dėl to galima tvirtinti, kad ši knyga ypatinga, ji atskleidžia iš tiesų vieną baisiausių XX a. Užpalių istorijos periodo pabaigą. 

Praslinks metai, dešimtmečiai ir vėl iškils reikmė rašyti naują Užpalių istoriją. Bet naujieji dešimtmečiai bus pažymėti jau kitomis pavardėmis ir kitais įvykiais. Jau dabar daugelis žmonių, į Užpalius atsikėlusių po Antrojo pasaulinio karo, čia gyvenančių 30 ar 40 metų, visai pagrįstai save vadina tikrais užpalėnais. Norėtųsi, kad ir būsimojoje istorijoje Užpaliai turėtų kuo didžiuotis, kad naujoji karta būtų visuomeniškai aktyvi, kad tautai nusipelniusių žmonių ugdymas Užpaliuose niekada nenutrūktų, kad būsimoji istorija spindėtų valsčiaus ir miestelio klestėjimo aprašymais, lyg išmokta iš ką tik išleistos knygos istorijos pamoka.

Pristatymas Užpaliuose, dainuoja ansamblis Inmezzo iš Vilniaus

▲2014 05 06

Algirdo Patacko knyga „LITUA"  pristatyta Anykščiuose

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos ,,LITUA“ pristatymą 2014 m. balandžio 23 d. Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešąją biblioteką atvyko knygos autorius Algirdas Patackas, rašytojas Rimantas Vanagas, istorikas Tomas Baranauskas, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, redakcijų „Šilelis“ ir „Anykšta“ atstovai, literatų klubo „Marčiupys“ atstovai, diskusijų klubo prie Pilietinio visuomenės instituto nariai, švietimo skyriaus darbuotojai, gimnazistai, mokytojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, kariškiai, šauliai, bibliotekininkai, kraštotyros muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo bibliotekos direktorius Romas Kutka, rajono meras Sigutis Obelevičius, kurie pasveikino visus susirinkusius su knygos „LITUA“ sutiktuvėmis Anykščiuose ir pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą ir įteikė atvykusiems svečiams Anykščių suvenyrus, simbolizuojančius savivaldybę ir biblioteką. Renginio vedantysis A. Dudavičius trumpai pristatė vietas, kur jau buvo pristatyta knyga „LITUA“, kas ją išleido, paminėjo atsakinguosius redaktorius, paminėjo knygos tiražą, taip pat paminėjo profesorius, bendraminčius, kurie vertino knygą ir pasidžiaugė, kad šia knyga domisi daugelis Lietuvos piliečių, patriotų, kurie domisi mūsų valstybės praeitimi ir dabartimi. Antroje renginio dalyje knygą vertino Anykštėnai Antano Baranausko premijos laureatas Rimantas Vanagas ir istorikas Tomas Baranauskas. R. Vanagas atkreipė dėmesį į knygos pavadinimą – „LITUA“, kuris jo manymu yra labai skambus ir duodantis peno mąstyti. Toliau jisai kalbėjo apie autoriaus rašymo stilių, laisvą, paremtą eseistiniu stiliumi, kuris leidžia laisvai mąstyti, interpretuoti kalbotyros dėsnius, istorijos peripetijas ir atsigręžti į lietuvių tautos praeitį. R. Vanagas pažymėjo, kad knygos autorius visa siela skverbiasi į mūsų kultūros klodus ir iškelia naujų idėjų, susijusių su mūsų papročiais, etnokultūra, istorija. T. Baranauskas akcentavo, kad knygos autorius yra disidentas, tyrinėtojas, mąstytojas, kuris gilinasi į mūsų istorijos, kultūros, etnografijos žinias ir savo darbais pagilina kai kurių mokslininkų jau atrastas, aprašytas tiesas. T. Baranauskas pažymi ypatingą autoriaus ryšį su skaitytoju, jo gebėjimą įdomiai ir gana paprastai persakyti savo tyrinėjimus ir apmąstymus. Baigiantis antrajai renginio daliai renginio vedantysis perskaitė susirinkusiems knygoje esantį eilėraštį, kuris vadinasi „Sausio 13-oji“. 

Trečioje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius Algirdas Patackas, kuris padėkojo rašytojui ir istorikui už jų knygos vertinimus, jų išsakytas mintis ir pastebėjimus. A. Patackas savo kalboje akcentavo Lietuvą tarsi mūsų visų idėją, siekį, naujas paieškas ir citavo Oskarą Milašių, prof. dr. Eugenijų Jovaišą, garbės daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir kitus mūsų tautai dirbusius ir dabar tebedirbančius intelektualus. Autorius analizavo lietuvių tautos charakterį, savimonės ir valios ugdymą, kalbos turtingumą, pagonybės ir krikščionybės tarpusavio sąsajas. Autorius savo pasisakyme išskyrė dabartinę Lietuvos negandą – emigraciją, tautos išsiskaidymą, išeivystę ir pagrindė savo teiginį, kad mums negalima išvažiuoti jei norime gyventi, o ne gyvalioti, jei norime būti, o ne buvoti...

Po autoriaus pasisakymo renginio dalyviai uždavė daugybė klausimų, susijusių su mūsų valstybinių institucijų menku lietuvių kalbos žinojimu ir vertinimu, religijos ir kultūros sąsajomis ir tolimesniais autoriaus numatomais darbais. Pasibaigus klausimams autorius pasveikino ir įteikė gėlių politinių kalinių ir tremtinių Anykščių skyriaus pirmininkė Prima Petrylienė ir bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aušra Miškinienė. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalino autografus visiems, kurie įsigijo jo knygą, bendravo asmeniškai su įvairiais renginyje dalyvavusiais žmonėmis, paliesdami įvairias knygos temas, renginio dalyviai bendravo tarpusavyje ir vaišinosi kvapnia kava.

Kalba bibliotekos direktorius R. Kutka	Knygos autorių sveikina Anykščių meras S. Obelevičius
Knygą vertina rašytojas R. Vanagas         Knygą vertina istorikas T. Baranauskas
Autorių sveikina politinių kalinių ir tremtinių Anykščių skyriaus pirmininkė P. Petrylienė	Autoriui dėkoja bibliotekos direktoriaus pavaduotoja A. Miškinienė
Knygos autorius A. Patackas dalina autografus	Bendra salės nuotrauka

 ▲2014 04 28

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ šiltai sutikta Klaipėdoje

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. kovo 21 d. Klaipėdos universiteto Mažąją Aulą atvyko vicemeras Vytautas Čepas, Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas, knygos autorius Algirdas Patackas, Klaipėdos gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, bibliotekininkai, kraštotyros muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Informacija apie būsimą knygos pristatymą buvo skelbiama ir Klaipėdos savivaldybės svetainėje. Susirinkusieji diskutavo įvairiomis temomis, jaunimas improvizavo akustinėmis gitaromis, salėje vyravo pakili nuotaika. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo vicemeras V. Čepas, kuris pasveikino visus susirinkusius su knygos „LITUA“ sutiktuvėmis Klaipėdoje ir pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą. Vicemeras akcentavo šioje knygoje didelį dėmesį mūsų kalbai, kuri anot jo yra mūsų tautiškumo, savimonės ir patriotizmo lopšys. Toliau visus pasveikino ir pasidžiaugė, kad toks renginys vyksta universitete Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas. Anot profesoriaus, knygos tematika visiškai atitinka universiteto siekius ir akademinę laisvę, kadangi knygoje autorius daug kalba apie kūrybiškumą, laisvę, savęs paieškas, valios ugdymą ir kalbos gyvybingumą. Sveikinimo kalbos buvo palydėtos Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos mokinių dainos studijos, vadovė Diana Linkevičienė bei gitaristų Artūro Plačenio ir Ričardo Mykos atlikta Vytauto Kernagio daina „Tai aš“. Antroje renginio dalyje knygą vertino Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos katedros vedėjas prof. dr. Albinas Drukteinis, kuris pažymėjo, kad šią knygą gali skaityti istorikas, kalbininkas, etnografas, kultūrologas ir šiaip eilinis Lietuvos pilietis, kuris domisi savo valstybės istorija, kultūra, etnografija, religija, kalba ir kita. Anot profesoriaus, knyga stipriai ir įtaigiai parašyta, įdomiai skaitosi, jaučiasi kalbos šviežumas, gilumas ir autoriaus kalbėsena suprantama skaitytojui, tai yra arti jo. Toliau knygą vertino Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Vladas Žulkus, kuris pažymėjo, kad mes mokslininkai užsidarome su savo smulkiais daiktais juos tyrinėdami ir nemąstome plačiau susiejant vienus ar kitus reiškinius, tačiau knygos autorius įdomiais nukrypimais, įdomiais gamtos anomalijos reiškiniais, tapatybės paieškomis priverčia mus sintetiškai mąstyti apie mūsų tautos esmę, baltų masyvus, mūsų šventes, religijos sąsajas praeityje ir dabartyje. Šie knygos autoriaus pamąstymai, naujų ir senų jau pagrįstų teiginių interpretavimas, remiantis žymaus baltisto Vladimiro N. Toporovo moksliniais tyrinėjimais, suteikia mums čia esantiems ir kitiems, kurie skaitys knygą naujų samprotavimų apie baltų migraciją, globalinius Europos pasikeitimus bei vakarinių baltų pėdsakų paieškas Viduržemio jūros masyve. Prof. Vladas Žulkus, savo mokslinių tyrinėjimų duomenimis bandė paneigti knygos autoriaus pagrindinę idėją, kad dauguma baltų genčių buvo sėslūs, gyveno giriose ir mažai migravo. Anot profesoriaus, gyvenimas arčiau jūros visuomet bus geresnis, kuomet vystoma prekyba ir amatai, keičiamasi kultūros ir etnografijos įvairiapusiškumu, nei gyvenimas toli nuo jūros. Po knygos vertinimo „Aukuro“ gimnazijos mokinių dainos studija atliko Aido Giniočio dainą „Naktis ateina“. Trečioje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius Algirdas Patackas, kuris padėkojo akademikams už jų knygos vertinimus, jis akcentavo, kad pirmą kartą per jo knygos sutiktuves universiteto profesoriai akademiniame, profesiniame ir kūrybiniame lygmenyse analizavo knygos visumą, jos atskiras dalis, susiedami jau turimas žinias bei kitus leidinius. A. Patackas savo kalboje akcentavo Lietuvą tarsi mūsų visų idėją, siekį, naujas paieškas ir citavo Oskarą Milašių, prof. dr. Eugenijų Jovaišą, garbės daktarę Jūratę Statkutę de Rosales ir kitus mūsų tautai dirbusius ir dabar tebedirbančius intelektualus. Autorius analizavo lietuvių tautos charakterį, savimonės ir valios ugdymą, kalbos turtingumą, pagonybės ir krikščionybės tarpusavio sąsajas. Po autoriaus pasisakymo renginio dalyviai uždavė keletą klausimų, susijusių su mūsų valstybinių institucijų menku lietuvių kalbos žinojimu ir vertinimu, religijos ir kultūros sąsajomis ir tolimesniais autoriaus numatomais darbais. Renginio pabaigoje kalbėjo renginio vedėjas ats. plk. A. Dudavičius, kuris apibendrino knygos autoriaus ir kitų prelegentų pasisakymus, įžvalgas, samprotavimus ir padėkojo atvykusiems svečiams bei renginio dalyviams. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalino autografus visiems, kurie įsigijo jo knygą, bendravo asmeniškai su įvairiais renginyje dalyvavusiais žmonėmis, paliesdami įvairias knygos temas, vaišinosi kvapnia kava ir klausėsi muzikinių improvizacijų.

Knygos autorius A. Patackas	Kalba Klaipėdos vicemeras V. Čepas
Bendra salės nuotrauka	Kalba Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. V. Laurėnas
Muzikuoja Klaipėdos „ Aukuro " gimnazijos mokinių dainos studija
Knygą vertina universiteto lietuvių kalbos katedros vedėjas prof. dr. Albinas Drukteinis	Knygą vertina Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Vladas Žulkus

▲2014 03 31

A. Terlecko knyga „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatyta Marijampolėje

Į žinomo rezistento Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymą 2014 m. kovo 10 d. Marijampolės savivaldybės administracijos salėje atvyko knygos autorius Antanas Terleckas, VDU magistrantas, istorikų klubo narys, Kauno muziejaus edukatorius Simonas Jazavita ir Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“, vadovė Daiva Bradauskienė, Marijampolės gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, ir kita Marijampolės visuomenės dalis. Salėje buvo Antano Terlecko bendražygių, draugų, pažįstamų, joje vyravo pakili, šventinė nuotaika, kadangi renginys skirtas 1990 m. kovo 11-ąjai pažymėti. Renginys prasidėjo LR himnu ir tylos minute pagerbiant visų kartų žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Marijampolės miesto savivaldybės miesto meras Sigitas Valančius, kuris citavo knygos autorių ir žavėjosi knygos autoriaus drąsa ir jo veikla giliu sovietmečiu. Vicemeras akcentavo tokias žmogiškąsias vertybes kaip pareiga, atsakomybė, drąsa, kurios žmogų išugdo savo tautos patriotu, nebijančiu sunkiu valstybei momentu imtis bendros arba asmeninės atsakomybės už savo valstybę. Po jo kalbėjo renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius, kuris pristatė knygos autorių Antaną Terlecką ir jo rezistentinę, disidentinę veiklą. Knygą vertino VDU magistrantas Simonas Jazavita, kuris citavo knygos autorių, kalbėjo apie Antano Terlecko gyvenimą, jo tremtį. Ypatingą dėmesį šis jaunas žmogus skyrė rezistento Antano Terlecko antisovietinei veiklai, nuoširdų bendravimą su savo bendražygiais, rūpinimąsi savo šeima ir artimaisiais. Magistrantas linkėjo renginyje esantiems būtinai perskaityti šią puikią knygą ir įvertinti savo darbus ir veiklą, puoselėjant amžinąsias vertybes – pasiaukojimą, drąsą, moralę, tikėjimą ir pagarbą savo valstybei. Pirmos dalis pabaigoje folkloro ansamblis „Kupolė“ atliko keletą partizaniškų dainų. Antroje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius Antanas Terleckas, kuris trumpai apžvelgė esmines savo gyvenimo, veiklos ir knygos temas. Trumpai apibūdino ir išsakė savo pastebėjimus ką reiškia sovietmečio laikotarpiu rašyti žmogaus patrioto, kovotojo už Nepriklausomybę dienoraštį, kaip tą dienoraštį saugoti, kad jis nepapultų į KGB rankas. Autorius prisiminė savo ilgą gyvenimo kelią, paminėdamas sutiktus puikius įvairių tautybių žmones, pasakojo apie savo rašytus laiškus tremtyje įkalintiems draugams ir bendražygiams bei prisiminė LTSR vadovus, kurie visomis priemonėmis bandė išrauti iš lietuvių tautos kūrybiškumą, drąsą, pareigą ir patriotizmą. Po knygos autoriaus kalbėjo ir sveikino visus susirinkusius LKKSS Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyriaus primininkas ats. mjr. Algimas Samuolis, kuris įteikė skyriaus 20-ųjų metinių atkūrimo proga atminimo medalius Lietuvos piliečiams, atsargos kariams, Kraštotyros muziejui ir Tauro apygardos ir tremties muziejui už pasiaukojimą, ryžtą stiprinant Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmą atminimo medalį A. Samuolis įteikė knygos autoriui Antanui Terleckui. Antros dalies pabaigoje folkloro ansamblis „Kupolė“ atliko keletą savo kūrybos dainų, o paskutinę dainą pavadinimu „Palinko liepa šalia kelio“ sudainavo su visais renginio dalyviais. Renginio pabaigoje kalbėjo savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Baniulaitienė, kuri padėkojo „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui, knygos autoriui Antanui Terleckui, už puikią knygą ir įdomų knygos pristatymą. A. Baniulaitienė renginio svečiams įteikė Marijampolės savivaldybės suvenyrus ir gėles. Pasibaigus renginiui knygos autorius mielai dalijo savo autografus ir kalbėjo knygos temomis su renginio dalyviais prie kavos puodelio.

Kalba knygos autorius

Ats. mjr. Algimas Samuolis įteikia LKKSS Vinco Kudirkos Marijampolės skyriaus 20 - mečio atminimo medalį knygos autoriui A. Terleckui	Autorius dalina autografus

Bendra renginio svečių nuotrauka

Dainuoja folkloro ansamblis „Kupolė"	Bendra salės nuotrauka

Nuotraukos Romo Eidukevičiaus

  ▲2014 03 25

Algirdo Patacko knyga „LITUA“ šiltai sutikta Panevėžyje

Į Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, Garbės savanorio, Algirdo Patacko knygos „LITUA“ pristatymą 2014 m. kovo 7 d. Panevėžio miesto savivaldybės Didžiąją salę atvyko Seimo narys Povilas Urbšys, miesto meras Vitalijus Satkevičius, mero patarėjas Petras Luomanas, sociologas, tautotyrininkas prof. Romualdas Grigas, VU istorijos fakulteto studentas Paulius Kruopis, knygos autorius Algirdas Patackas, Panevėžio gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, bibliotekininkai, kraštotyros muziejaus darbuotojai ir kita intelektualioji visuomenė. Salė buvo sausakimša, joje vyravo pakili nuotaika. Renginys prasidėjo LR himnu ir tylos minute pagerbiant visų kartų žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo miesto meras V.  Satkevičius, kuris pasveikino visus susirinkusius su knygos „LITUA“ sutiktuvėmis Panevėžyje ir pasidžiaugė tokiomis giliomis knygos temomis, kurios apima mūsų istoriją, kalbą ir kultūrą. Meras akcentavo šioje knygoje didelį dėmesį mūsų kalbai, kuri anot jo yra mūsų tautiškumo, savimonės ir patriotizmo lopšys. Toliau knygą vertino prof. Romualdas Grigas, kuris knygą palygino su Lietuvos metraščiu, kataliko maldaknyge, Lietuvos kultūros ir etnokultūros sistemos vadovėliu ir kitais gražiais epitetais. Jo manymu, su šia knyga knygos autorius Algirdas Patackas pretenduoja į Europos šviesuolių sąrašą. R. Grigas šioje knygoje įžvelgė daug paralelių su Jūratės Statkutės de Rosales gvildentomis temomis knygoje „Europos šaknys ir mes lietuviai“, kalbėjo apie baltų genčių migraciją Europoje ir Azijoje, taip pat išdėstė savo nuomonę apie baltų religijos ir krikščionybės sąsajas bei skirtumus, taip pat kalbėjo apie mūsų kalbos subtilybes ir jos taikymą kasdieninėje aplinkoje ir akademinėje veikloje. Vėliau studentas Paulius Kruopis pateikė keletą savo įžvalgų apie šią puikią knygą, akcentuodamas istorijos, kalbos ir kultūros sąsajas formuojant lietuvių kalbos charakterį, savimonę. Taip pat jisai paminėjo kai kuriuos mūsų kalbos slėpinius ir autoriaus gilų mąstymą ir bandymus įspėti tuos slėpinius. Ši knyga anot P. Kruopio yra ir bus kiekvienam lietuviui kaip savasties paieška ir pasididžiavimo simbolis. Po to keletą muzikinių kūrinių atliko Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono vyr. srž. Donatas Voveris. Muzikiniai kūriniai buvo dedukuoti mūsų tautos švietėjui Kristijonui Donelaičiui ir mūsų valstybinei vėliavai.
Antroje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius Algirdas Patackas. Jisai trumpai apžvelgė pagrindines knygos turinio temas – Tėvynė, Menta, Kalba, Religija, Istorija, Publicistika ir Beletristika. Jisai išdėstė savo samprotavimus apie mūsų tautos šaknis, švenčių sistemą, atskleidė pagrindines mūsų tautos susiformavimui turėjusias įtaką gentis, prisiminė darbą pogrindyje, akcentuodamas, kad visas šis darbas, sudėtas į knygą, yra daugelio jo bičiulių, bendražygių ir jo bendras darbas. Po autoriaus pasisakymo renginio dalyviai uždavė keletą klausimų, susijusių su mūsų istorinėmis šaknimis, kalba ir kultūra, taip pat klausė apie būsimus tolimesnius knygos autoriaus darbus. Renginio pabaigoje kalbėjo mero patarėjas Petras Luomanas, kuris apibendrino knygos autoriaus ir kitų prelegentų pasisakymus, įžvalgas, samprotavimus ir padėkojo atvykusiems svečiams bei „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui už puikią knygą. Pasibaigus renginiui knygos autorius noriai dalino autografus visiems, kurie įsigijo jo knygą, bendravo asmeniškai su įvairiais renginyje dalyvavusiais žmonėmis, paliesdami įvairias knygos temas.

Kalba knygos autorius A. Patackas

Knygą vertina prof. Romualdas Grigas

▲2014 03 25

Vilniuje įvyko Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas

Į Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymą 2014 m. vasario 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje atvyko Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Arvydas Anušauskas, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas, knygos autorius Antanas Terleckas, sūnūs Gintautas ir Ramūnas Terleckai, dukra Vilija Dailidienė, Vilniaus universiteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas Paulius Kruopis, Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovė Daiva Bradauskienė), Nepriklausomybės Akto signatarai, Vilniaus gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai... Akademijos salė buvo sausakimša, joje vyravo pakili nuotaika. Renginys prasidėjo tylos minute pagerbiant visų kartų žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę ir folkloro ansamblio „Kupolė“ daina apie Tėvynę. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Gintaras Šidlauskas, kuris trumpai apibendrino knygos autoriaus Antano Terlecko nueitą gyvenimo kelią ir jo kovą už Lietuvos Nepriklausomybė atstatymą. Toliau kalbėjo kunigas Julius Sasnauskas, kuris savo kalboje atkreipė dėmesį į tokias knygos autoriaus savybes – paprastumą, nuoširdumą, atvirumą ir tiesos sakymą. Po jo kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, kuris prisiminė Lietuvos Laisvės Lygos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotus mitingus, sąlyčio taškus ir konfrontaciją, kokiu keliu buvo pasiektas Lietuvos Nepriklausomybės atstatymas. Vėliau pasisakė knygos autorius Antanas Terleckas, kuris trumpai apžvelgė esmines savo knygos mintis ir temas. Trumpai apibūdino ir išsakė savo pastebėjimus ką reiškia sovietmečio laikotarpiu rašyti žmogaus patrioto, kovotojo už Nepriklausomybę dienoraštį, kaip tą dienoraštį saugoti, kad jis nepapultų į KGB rankas. Autorius prisiminė savo ilgą gyvenimo kelią, paminėdamas sutiktus puikius įvairių tautybių žmones, pasakojo apie savo rašytus laiškus tremtyje įkalintiems draugams ir bendražygiams bei prisiminė LTSR vadovus, kurie visomis priemonėmis bandė išrauti iš lietuvių tautos kūrybiškumą, drąsą, pareigą ir patriotizmą. Pirmos dalies pabaigoje folkloro ansamblis „Kupolė“ atliko keletą partizaniškų dainų. Antroje renginio dalyje kalbėjo ir knygą vertino Seimo narys Arvydas Anušauskas, VU doc. dr. Algirdas Jakubčionis ir VU Istorijos fakulteto studentas Paulius Kruopis. Jie citavo knygos autorių, kalbėjo apie Antano Terlecko gyvenimą, jo tremtį. Ypatingą dėmesį pasisakantys skyrė rezistento Antano Terlecko antisovietinei veiklai, nuoširdžiam bendravimui su savo bendražygiais, rūpinimuisi savo šeima ir artimaisiais, visi linkėjo renginyje esantiems būtinai perskaityti šią puikią knygą ir įvertinti savo darbus bei veiklą, puoselėjant amžinąsias vertybes – pasiaukojimą, drąsą, moralę, tikėjimą ir pagarbą savo valstybei. Renginio pabaigoje knygos autoriaus anūkas Antanas Terleckas savo pasisakyme didelį dėmesį atkreipė į savo senelio žmogiškąsias savybes, įvairius pamokymus, kurie jam dabartiniame jo gyvenime labai padeda bendraujant su įvairiais žmonėmis. Sūnus Ramūnas Terleckas padėkojo „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui už puikiai parengtą knygą „Ne pats pasirinkau savo dalią“, o renginio organizatoriams už įdomų knygos pristatymą. Toliau knygos autorių sveikino Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, signatarai, Seimo kanceliarijos vadovas Jonas Milerius, Antano Terlecko bendražygiai, giminės ir artimi draugai. Pasibaigus renginiui knygos autorius Antanas Terleckas noriai dalino autografus, bendravo asmeniškai su renginyje dalyvavusiais žmonėmis, prisiminė kartu nueitą sunkų, bet prasmingą gyvenimo kelią.

Gintaro Šidlausko kalbą apie Antaną Terlecką galite skaityti čia.

Kairėje knygos atsakingoji redaktorė Jūratė Baltrukaitienė, dešinėje knygos autoriaus bendražygis Gintaras Šidlauskas

Kalba LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vedėja Aldona Daučiūnienė	Dainuoja folkloro ansamblis „Kupolė“

Kalba Gintaras Šidlauskas	Bendra salės nuotrauka

Kalba kunigas Julius Sasnauskas	Kalba signataras Zigmas Vaišvila
Kalba knygos autorius Antanas Terleckas
Kalba Seimo narys Arvydas Anušauskas	Kalba VU studentas Paulius Kruopis
Kalba knygos autoriaus anūkas Antanas Terleckas	Kalba knygos autoriaus sūnus Ramūnas Terleckas
Sveikina signatarė Birutė Valionytė	Sveikina Seimo kancleris Jonas Milerius

Knygos autoriaus autografai susirinkusiems, jam iš dešinės „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas

▲2014 02 11

Lietuvos Respublikos Istorinėje Prezidentūroje Kaune pristatyta Antano Terlecko knyga „Ne pats pasirinkau savo dalią“ 

Į žinomo rezistento Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymą 2014 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Istorinėje Prezidentūroje Kaune atvyko Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Arimantas Dumčius, Pasipriešinimo dalyvių, rezistentų teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas, knygos autorius Antanas Terleckas, sūnus Gintautas Terleckas, VDU magistrantai, istorikų klubo nariai Simonas Jazavita bei Gediminas Kasparavičius ir Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“, vadovė Daiva Bradauskienė, Kauno gimnazistai, mokytojai, studentai, kariškiai, partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, šauliai, ir kita Kauno visuomenės dalis. Prezidentūros salė buvo sausakimša, joje vyravo pakili nuotaika. Renginys prasidėjo tylos minute pagerbiant visų kartų žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę ir folkloro ansamblio „Kupolė“ daina apie Tėvynę. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo Gintaras Šidlauskas, kuris trumpai apibendrino knygos autoriaus Antano Terlecko nueitą gyvenimo kelią ir jo kovą už Lietuvos Nepriklausomybė atstatymą. Toliau kalbėjo knygos autorius Antanas Terleckas, kuris trumpai apžvelgė esmines savo knygos mintis ir temas. Trumpai apibūdino ir išsakė savo pastebėjimus ką reiškia sovietmečio laikotarpiu rašyti žmogaus patrioto, kovotojo už Nepriklausomybę dienoraštį, kaip tą dienoraštį saugoti, kad jis nepapultų į KGB rankas. Autorius prisiminė savo ilgą gyvenimo kelią, paminėdamas sutiktus puikius įvairių tautybių žmones, pasakojo apie savo rašytus laiškus tremtyje įkalintiems draugams ir bendražygiams bei prisiminė LTSR vadovus, kurie visomis priemonėmis bandė išrauti iš lietuvių tautos kūrybiškumą, drąsą, pareigą ir patriotizmą. Toliau kalbėjo Seimo narys Rytas Kupčinskas, kuris pažymėjo Lietuvos laisvės lygos įkūrimo sunkumus ir bandymus telkti lietuvių tautą kovai prieš okupantą. Pirmos dalies pabaigoje folkloro ansamblis „Kupolė“ atliko keletą partizaniškų dainų. Antroje dalyje kalbėjo ir knygą vertino VDU magistrantai Simonas Jazavita ir Gediminas Kasparavičius, kurie citavo knygos autorių, kalbėjo apie Antano Terlecko gyvenimą, jo tremtį. Ypatingą dėmesį šie jauni žmonės skyrė rezistento Antano Terlecko antisovietinei veiklai, nuoširdų bendravimą su savo bendražygiais, rūpinimąsi savo šeima ir artimaisiais. Abu magistrantai linkėjo renginyje esantiems būtinai perskaityti šią puikią knygą ir įvertinti savo darbus ir veiklą, puoselėjant amžinąsias vertybes – pasiaukojimą, drąsą, moralę, tikėjimą ir pagarbą savo valstybei. Renginio pabaigoje LR Prezidentūros Kaune darbuotoja dr. Ingrida Jakubavičienė padėkojo „Versmės“ leidyklai, jos vadovui Petrui Jonušui, knygos autoriui Antanui Terleckui, renginio svečiams už puikią knygą „Ne pats pasirinkau savo dalią“ ir įdomų knygos pristatymą Kauno visuomenei. 

Kalba Ingrida Jakubavičienė	Dainuoja folkloro ansamblis „Kupolė“

Kalba Gintaras Šidlauskas	Kalba Antanas Terleckas

Pirmoje eilėje pirmas iš kairės A. Terlecko sūnus Gintautas Terleckas

▲2014 02 03

Vilniaus miesto Užupio gimnazijoje pristatyta Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ 

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto Užupio gimnaziją atvyko knygos autorius Juozas Girdvainis, Nukentėjęs prie radijo ir televizijos komiteto, Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Olšinskas ir ats. plk. Arūnas Dudavičius. Renginyje įvadinį žodį tarė Užupio gimnazijos direktorė Virginija Navickienė. Renginio vedantysis ats. plk. Arūnas Dudavičius pakvietė visus atsistoti ir sugiedoti LR himną ir tylos minute pagerbti žuvusius 1991 m. Sausio 13-ąją. Po to kalbėjo prie radijo ir televizijos komiteto peršautas gynėjas Rimantas Olšinskas. Jis pateikė labai įdomią Sovietų kariuomenės užimtų Vilniaus miesto objektų chronologiją, papasakojo kaip buvo užimtas radijo ir televizijos komitetas bei savo sužeidimo aplinkybes. Toliau kalbėjo knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knygą vertino ats. plk. Arūnas Dudavičius pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę. Renginio pabaigoje kalbėjo mokyklos direktorė Virginija Navickienė, kuri padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir Juozui Girdvainiui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis.

Gimnazistai džiaugiasi Juozo Girdvainio knyga

Nuotrauka pasibaigus renginiui, iš kairės trečias Rimantas Olšinskas, penkta stovinti mokyklos direktorė Virginija Navickienė, aštuntas knygos autorius

▲2014 01 28

Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe pristatyta Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014 m. sausio 14 d. Lietuvos kariuomenės Jungtinį štabą atvyko knygos autorius Juozas Girdvainis, ats. plk. Arūnas Dudavičius ir KASP Dainavos apygardos 153-ios kuopos ( Druskininkai ) eilinis karys-savanoris Justinas Vaitkevičius. Renginyje įvadinį žodį tarė Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Vilmantas Tamošaitis. Renginio vedantysis ats. plk. Arūnas Dudavičius pakvietė visus atsistoti ir sugiedoti LR himną ir tylos minute pagerbti žuvusius 1991 m. Sausio 13-ąją. Toliau kalbėjo knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knygą vertino ats. plk. Arūnas Dudavičius pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę. Gitara grojo ir dainavo karys savanoris Justinas Vaitkevičius. Po to renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo Jungtinio štabo plk. Egidijus Karvelis, kuris padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir Juozui Girdvainiui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis.

 ▲2014 01 28

Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas Alytuje

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014 m. sausio 13 d. Alytaus miesto didžiojoje teatro salėje atvyko Seimo narys Julius Sabatauskas, Parlamento gynėjas plk. ltn. Gintaras Jurčiukonis, VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, Karaliaus Mindaugo Husarų pulko vyr. srž. Donatas Voveris, Alytaus gimnazijų, mokyklų bendruomenių atstovai, Alytaus kolegijos dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, LLKS Dainavos apygardos partizanai, Sausio 13-osios Nukentėjusių brolijos nariai, Alytaus apskrities karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės šauliai, miesto gyventojai, Alytaus krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginio vedantysis ats. plk. Arūnas Dudavičius renginio dalyvius pakvietė atsistoti, sugiedoti LR himną ir tylos minute pagerbti žuvusius 1991 m. sausio 13-ąją . Renginio dalyvius pasveikino Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja, laikinai vykdanti savivaldybės mero funkcijas Nijolė Makštutienė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, Parlamento gynėjas plk. ltn. Gintaras Jurčiukonis, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Vyko moksleivių diskusija ,,Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina jaunuomenę prisiminti ir didžiuotis Sausio 13-osios žygdarbiu ?“, „Kas labiausiai įsiminė perskaičius šią knygą?“ Diskusijoje dalyvavo Alytaus Adolfo Ramanausko gimnazijos moksleiviai Klaidas Gigaravičius ir Robertina Jasionytė, Alytaus rajono Pivašiūnų vidurinės mokyklos moksleiviai Donata Bankauskaitė ir Akvilė Sabaliauskaitė, Šv. Benedikto gimnazijos Aidas Česnavičius, Putinų gimnazijos Evelina Kazlauskaitė ir Laurynas Jakutis. Moksleiviai akcentavo lietuvių tautos vienybę, pasiryžimą ir drąsą, ginant Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą bei vertino knygoje pateiktus žmonių liudijimus, citavo jų mintis, skaitė eilėraščius, dainavo dainas. Gitara grojo ir dainavo vyr. srž. Donatas Voveris. Renginio pabaigoje atsargos kariams, kurie 1990 – 1993 metais stojo į atkuriamą Lietuvos kariuomenę ir gynė Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę buvo įteikti dokumentai pavadinimu „Liudijimas“, dokumentus įteikė ats. plk. Arūnas Dudavičius. Po to kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja, laikinai vykdanti savivaldybės mero funkcijas Nijolė Makštutienė ir miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, kurie padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir J. Girdvainiui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti J. Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio. 

Bendra salės nuotrauka	Giedamas LR himnas
Kalba Simonas Jazavita	Kalba Gintaras Jurčiukonis
Kalba knygos autorius J. Girdvainis	Knygos platinimas
Vyko mokinių diskusija

▲2014 01 28

Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatyta Telšių Žemaitės dramos teatre

2014 m.  sausio 10 d. Telšių Žemaitės dramos teatre vyko istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos ,,Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas, į kurį atvyko miesto mero patarėja Danutė Popovič, Telšių gimnazijų bendruomenių atstovai, Telšių kolegijos dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai, KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės, Telšių 307 kuopos kariai, Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekos atstovai, miesto gyventojai, Telšių krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginį vedė ats. plk. Arūnas Dudavičius. Renginio dalyvius pasveikino bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knyga buvo vertinama pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę, taip pat vyko diskusija „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“ Buvo parodyta ištrauka iš monospektaklio „Lietuva“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą, poemą „Mindaugas“ (balto ir juodo metraštininko dialogas). Vaidino ir muzikavo Karaliaus Mindaugo Husarų pulko vyr. srž. Donatas Voveris. Po to renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo mero patarėja Danutė Popovič, kuri padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui P. Jonušui už įdomią ir prasmingą knygą ir atvykusiems svečiams įteikė Telšių miesto suvenyrus. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio.

Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“	Knygos autorius Juozas Girdvainis tarp renginio dalyvių
Kalba knygos autorius Juozas Girdvainis	Kalba renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius

  ▲2014 01 28

Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ sutikimas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos ,,Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014m. sausio 9 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atvyko Šiaulių gimnazijų bendruomenių atstovai, Šiaulių valstybinės kolegijos, Šiaulių universiteto dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Šiaulių apskrities P. Plechavičiaus šaulių 6- osios rinktinės šauliai, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai, Karaliaus Mindaugo Husarų pulko kariai, Šiaulių miesto bibliotekų atstovai, miesto gyventojai, Šiaulių krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginį vedė ats. plk. Arūnas Dudavičius. Renginio dalyvius pasveikino bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Danguolė Gaubienė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, Parlamento gynėjas, savanoris Antanas Kliunka, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knygą vertino Šiaulių universiteto magistrantė Veronika Gudaitė, taip pat vyko diskusija „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“, kurioje dalyvavo Simono Daukanto gimnazijos moksleiviai. Buvo parodyta ištrauka iš mono spektaklio „Lietuva“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą-poemą „Mindaugas“ (balto ir juodo metraštininko dialogas). Vaidino ir muzikavo Karaliaus Mindaugo Husarų pulko vyr. srž. Donatas Voveris. Po renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo Danguolė Gaubienė, kuri padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui P.  Jonušui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio.

Sugiedotas valstybės himnas	Kalba Simonas Jazavita
Kalba Anatanas Kliunka	Kalba knygos autorius Juozas Girdvainis
Vaidina vyr. srž. Donatas Voveris

▲2014 01 28

Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatyta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje 

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos ,,Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymą 2014 m. sausio 8 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atvyko miesto mero patarėjas Petras Luomanas, Panevėžio gimnazijų bendruomenių atstovai, Panevėžio valstybinės kolegijos, KTU Panevėžio skyriaus universiteto dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Panevėžio apskrities šaulių 5-osios rinktinės šauliai, KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai, Panevėžio miesto bibliotekų atstovai, miesto gyventojai, Panevėžio krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginį vedė ats. plk. Arūnas Dudavičius. Renginio dalyvius pasveikino bibliotekos vedėja Rima Maselytė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, žuvusio prie Televizijos bokšto Tito Masiulio mama Vitalija Krivickienė, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knyga buvo vertinama pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę, taip pat vyko diskusija „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“ Buvo parodyta ištrauka iš monospektaklio „Lietuva“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą poemą „Mindaugas“ (balto ir juodo metraštininko dialogas). Vaidino ir muzikavo Karaliaus Mindaugo Husarų pulko vyr. srž. Donatas Voveris. Po to renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo mero patarėjas Petras Luomanas, kuris padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui P. Jonušui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti Juozo Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio. 

Bendra salės nuotrauka	Kalba bibliotekos direktorė Rima Maselytė
Kalba Simonas Jazavita	Kalba Vitalija Krivickienė
Sveikinimas Tito Masiulio mamai V. Krivickienei	Vyr. srž. Donato Voverio vaidinimas
Kalba knygos autorius Juozas Gidvainis	Kalba mero patarėjas Petras Luomanas
Knygos autorius dalija autografus

▲2014 01 28

Vilniaus Sausio 13-osios mokykloje pristatyta Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“

Į istoriko, žurnalisto Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose “ pristatymą 2014 m. sausio 7 d. Vilniaus sausio 13-osios mokykloje atvyko Seimo nariai Linas Balsys, Algis Strelčiūnas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vytautas Milėnas, Sausio 13-osios Nukentėjusių draugijos valdybos pirmininko pavaduotojas Rimantas Olšinskas, Parlamento gynėjas dim. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas, VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, KASP Dainavos apygardos 153- osios kuopos kariai iš Druskininkų eilinis Rimvydas Valenta ir eilinis Justinas Vaitkevičius, apdovanojimų „Už nuopelnus Vilnius ir tautai“ komisijos kancleris Saulius Povilaitis, Lazdynų seniūnijos seniūnė Daiva Mikulskienė, laikraščio „Lietuvos Aido“ korespondentė Lidija Veličkaitė, Vilniaus gimnazijų bendruomenių atstovai, Vilniaus universiteto dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šauliai, miesto gyventojai, Vilniaus krašto visuomenės intelektualai ir kiti dalyviai. Renginio vedantysis ats. plk. Arūnas Dudavičius renginio dalyvius pakvietė atsistoti, sugiedoti LR himną ir tylos minute pagerbti 1991 Sausio 13-ąją žuvusius. Renginio dalyvius pasveikino Sausio 13-osios mokyklos direktorė Birutė Rudzinskienė. Renginyje kalbėjo VDU magistrantas, istorikų klubo narys Simonas Jazavita, žuvusio prie Televizijos bokšto Virginijaus Druskio našlė Asta Druskienė-Klingienė, Parlamento gynėjas dim. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas, knygos autorius Juozas Girdvainis. Knygos autorius pasidalino su renginio dalyviais Sausio 13-osios išgyvenimais, papasakojo kaip buvo užrašinėjami žmonių liudijimai, prisiminė sunkumus, patirtus užrašinėjant organizacijų ar įmonių vadovų interviu bei knygos parengimo darbus. Knyga buvo vertinama pagal VDU dėstytojo dr. Kęstučio Bartkevičiaus parengtą vertinimo analizę, taip pat vyko diskusija „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“ Gitara grojo ir dainavo eilinis Rimvydas Valenta ir eilinis Justinas Vaitkevičius. Po to renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo Seimo narys A. Strelčiūnas, apdovanojimų „Už nuopelnus Vilnius ir tautai“ komisijos kancleris S. Povilaitis, Lazdynų seniūnijos seniūnė D. Mikulskienė, kurie padėkojo „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir J. Girdvainiui už įdomią ir prasmingą knygą. Po renginio norintieji galėjo gauti J. Girdvainio autografą bei padiskutuoti knygos temomis prie kavos puodelio.

Atminimo lenta, skirta žuvusiems Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto, kurie mokėsi šioje mokykloje	Bendra salės nuotrauka
Sausio 13- osios mokyklos mokiniai	Giedamas LR himnas
Kalba Sausio 13- osios mokyklos direktorė Birutė Rudzinskienė	Kalba Asta Druskienė- Klingienė
Kalba Simonas Jazavita	Groja ir dainuoja eiliniai Rimvydas Valenta ir Justinas Vaitkevičius
Kalba knygos autorius Juozas Girdvainis	Kalba Saulius Povilaitis
Kalba seniūnė Daiva Mikulskienė	Kalba Seimo narys Algis Strelčiūnas
Knygos autorius dalina autografus

▲2014 01 22

Signatarų namuose pristatyta Algirdo Patacko knyga „Litua“

2014 m. sausio 3 d. Signatarų namuose buvo pristatyta Algirdo Patacko knyga „Litua“, kurioje skelbiami autoriaus pirmieji tekstai, spausdinti dar XX a. 7-ojo dešimtmečio sovietinio pogrindžio savilaidoje, paskutiniai – dabar. Renginyje kalbėjo A.Patacko bendraminčiai ir bendražygiai, signatarai, kultūrininkai: Europos parlamento narys Algirdas Saudargas, Mečys Laurinkus, filosofas Bronius Genzelis, kultūrologas Aleksandras Žarskus, „Versmės“ leidyklos redaktorius Petras Jonušas, A.Patacko padėjėja Seime ir bendražygė Nijolė Balčiūnienė. Renginį vedė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Kalba „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. J. Vaiškūno nuotr.

▲2014 01 07

Profesoriaus R. Grigo knygos ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“ sutiktuvės Šiauliuose

Į profesoriaus Romualdo Grigo knygos ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatymą 2013 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atvyko miesto meras Justinas Sartauskas, Šiaulių gimnazijų bendruomenių atstovai, Šiaulių universiteto, Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės šauliai, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai, mokytojų klubo ,,Šviesa“, Literatų susivienijimo, skaitytojų klubo nariai, 3-ojo amžiaus universiteto klausytojai, Šiaulių miesto bibliotekų atstovai, miesto gyventojai ir kiti dalyviai. Renginį vedė ats. plk. Arūnas Dudavičius, kuris pristatė svečius: prof. Romualdą Grigą, Šiaulių universiteto Istorijos fakulteto prof. Arūną Gumuliauską ir magistrantę Veroniką Gudaitę. Muzikinį sveikinimą renginio dalyviams atliko Kariuomenės karaliaus Mindaugo MPB karys vyr. srž. Donatas Voveris. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas padėkojo ,,Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir ,,Diemedžio“ leidyklos vadovui Danui Kaukėnui už puikią knygą ir įteikė miesto suvenyrus atvykusiems svečiams. Vėliau prof. R. Grigas sakė: ,,Kalbėkime tiesiai: savo tapatybės, pilietinių ir dorovinių nuostatų įtvirtinimui trūksta ne tiek pinigų, kiek paprasčiausios pagarbos praeičiai. Trūksta jaunuomenės perduodamo supratimo, kad tauta, kuri nežino savo tikrųjų šaknų, juolab, kai pati valstybė linkusi jų nepastebėti, o gal net užmiršti – tokia tauta yra pasmerkta ne tik išnykti, tokia tauta paprasčiausiai neverta kitų tautų pagarbos.“ Autorius kalbėjo apie 1655-ųjų Vilniaus tragediją, kaimų tuštėjimą, Zigmanto Vazos avantiūrą, karininką Bagdoną Chmelnickį ir etmoną Jonušą Radvilą, Lietuvoje esančius piliakalnius, etnokultūrą ir liaudies dainas. Vėliau renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daugybę klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė, kuri padėkojo abiem leidėjams – P. Jonušui ir D. Kaukėnui – už įdomią ir prasmingą knygą ir pakvietė toliau bendradarbiauti leidžiant bei pristatant knygas. Po renginio norintieji galėjo gauti prof. R. Grigo autografą ir padiskutuoti.

Kalba knygos autorius prof. R. Grigas

Renginio dalyviai diskutuoja su knygos autoriumi

„Versmės“" leidyklos pristatoma knyga	R. Grigo autografas renginio dalyviui

▲2013 11 26

Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama” sutikta Telšiuose

Į profesoriaus Romualdo Grigo knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama” sutiktuves 2013 m. lapkričio 14 d. Telšių rajono savivaldybės Žemaitės dramos teatre susirinko Telšių rajono gyventojai, visuomeninių organizacijų, savivaldybės atstovai, Žemaičių kolegijos Telšių fakulteto studentai, dėstytojai, Telšių gimnazistai, pedagogai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios Telšių brolijos nariai, Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai, atsargos karininkai, kariai, ir kt. Renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius padėkojo Žemaitės teatro direktoriui Arūnui Butkui už galimybę šį renginį organizuoti teatro salėje. „Versmės” ir „Diemedžio” leidyklų išleistą prof. R. Grigo knygą aptarė VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas Simonas Jazavita ir Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto  dr. Aušros Rimkutės knygos vertinimą perskaitė kolegijos dėstytoja Milda Ulkštinaitė. Vėliau knygos autorius prof. R. Grigas kalbėjo: „Kas mums, lietuviams, atsitiko? Kodėl toks ryškus moralinis nuosmukis, persiduodantis valstybei? Kodėl kasdien mums akis bado net valstybinis LRT radijo ir televizijos kanalas? Atkreipiu skaitytojo dėmesį: tą nuosmukį savaip rodo ir „pašalintas” Lietuvos televizijos ar Lietuvos radijo įvardijimas. Neabejotina, kad bendrą nuosmukį, jo sklaidą palaiko ir net didina išaugę tautai ir jos valstybei nieko gero nežadantys bėgimo iš Tėvynės (emigracijos) tempai.” Po R. Grigo kalbos visi salėje esantys renginio dalyviai atsistojo ir garsiais plojimais išreiškė pagarbą knygos autoriui. Vėliau renginio dalyviai uždavė profesoriui daugybę klausimų, dalijosi savo įžvalgomis apie Tautos dvasingumą. Baigiamojoje renginio dalyje Telšių apskrities atsargos kariams buvo įteikti dokumentai – „Liudijimai”. Šiuo dokumentu liudijama, kad LR pilietis atsiliepė į tėvynės kvietimą ir stojo į atkuriamą Lietuvos kariuomenę. Pasibaigus dokumentų įteikimui, kalbėjo Telšių vicemeras Petras Kuizinas ir bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė. Abu padėkojo leidykloms „Versmė” (vadovas Petras Jonušas), „Diemedis” (vadovas Danas Kaukėnas) ir knygos autoriui prof. R. Grigui už puikią knygą. Oficialiajai renginio daliai pasibaigus, Žemaitės dramos teatre vis dar vyravo gera nuotaika, vyko įdomios diskusijos su knygos autoriumi prie kavos ir arbatos puodelio.

Kalba knygos autorius prof. Romuladas Grigas

Kalba VDU magistrantas Simonas Jazavita	Kalba Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto dėstytoja Milda Ulkštinaitė

▲2013 11 18

Kaune sutikta Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“

Į prof. Romualdo Grigo knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ sutiktuves 2013m. spalio 24 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atvyko Kauno gimnazijų mokytojai ir moksleiviai, Vytauto Didžiojo, Kauno Technologijos universitetų dėstytojai ir studentai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus atstovai, Seimo nariai, Lietuvos studentų sąjungos nariai, Sąjūdžio atstovai, atsargos karininkai, spaudos ir žiniasklaidos atstovai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai, bibliotekininkai ir kiti Kauno visuomenės nariai.

Renginio organizatorius ir vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius pristatė atvykusius svečius bei padėkojo vadovei Renatai Mikalajūnaitei už galimybę organizuoti šį renginį ir trumpai apibūdino „Versmės“ ir „Diemedžio“ leidyklų išleistą knygą ir jos vertinimus iš mokslinės ir visuomenės pusės. Po to kalbėjo Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas („Versmės“ leidyklos rengiamos knygos „Litua“ autorius). Jis nuoširdžiai padėkojo knygos autoriui R. Grigui už baltiškosios kultūros ištakų paieškas, tautos dvasios stiprinimą, už savasties paieškas ir naujas įžvalgas. Jis kalbėjo apie šių dienų kai kuriuos istorikus, kurie apdovanojami kitų valstybių ordinais už savo valstybės, jos kultūros, kalbos, papročių bei istorijos menkinimą.

Vėliau kalbėjo VDU istorikų klubo nariai, studentai Simonas Jazavita, Gediminas Kasparavičius ir Deimantas Ramanauskas. Jie padėkojo leidyklų vadovams Petrui Jonušui ir Danui Kaukėnui bei knygos autoriui R. Grigui už puikią knygą. Šie studentai atėjo į renginį jau perskaitę knygą ir įdomiai polemizavo su autoriaus knygoje išsakytomis mintimis ir naujomis įžvalgomis. Renginio pabaigoje R. Grigas kalbėjo  apie šios knygos atsiradimą, rašymo sunkumus ir pagalbininkus redaguojant jo parengtus tekstus. Kvietė susimąstyti susirinkusius apie lietuvių tautos likimą nuo Karaliaus Mindaugo iki šių dienų.

Pagrindiniai teiginiai ir klausimai susirinkusiems: kaip mes, lietuviai, iš istorijos mokomės? Ir ar iš viso ko nors esmingo mokomės? Kuo grindžiamas valstybės ir tautos tvarumas? Kas yra valstybės integralumą užtikrinanti strategija, kas jos autoriai? Kalbos saugojimas, paprotinės kultūros praktikavimas, savasties paieškos ir savitesnio mąstymo puoselėjimas, esminės sąlygos, užtikrinančios žmogaus, piliečio, tautiečio vidinę būseną.

Po R. Grigo kalbos renginio dalyviai turėjo daugybę klausimų bei samprotavimų apie iškeltus naujus teiginius knygoje.

Pasibaigus renginiui autorius dalino autografus, diskutavo asmeniškai knygos temomis su renginio dalyviais. Istorinėje LR Prezidentūros salėje vyravo puiki atmosfera ir gera nuotaika.

 

Kalba Algirdas Patackas

Studentai pristato savo nuomonę apie knygą

Bendras salės vaizdas

Autorius dėkoja studentams

Po renginio

▲2013 10 29

Utenoje įvyko knygų „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, „Lietuvių tautos išlikimo drama“ ir dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ pristatymas

Į susitikimą Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešojoje bibliotekoje su dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ kūrėju Stasiu Petkumi ir knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ autoriumi prof. Romualdu Grigu, kuris taip pat pristatė Jūratės Statkutės de Rosales knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, atvyko patriotiškai nusiteikusi, intelektuali Utenos rajono visuomenė. Bibliotekos konferencijų salė, kurioje telpa 120 žmonių, buvo pilnutėlė – atvyko gimnazistų, mokytojų, studentų, dėstytojų, istorikų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių, šaulių, atsargos karininkų, savivaldybės, kraštotyros muziejaus darbuotojų, bibliotekininkų.

Renginį pradėjo Europos informacijos centro vadovė Sandra Žvirblytė. Buvo rodomas dokumentinis filmas„Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“, kalbėjo filmo kūrėjas S. Petkus.

Prof. R. Grigas pristatė J. Statkutės de Rosales knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ bei savo leidinį „Lietuvių tautos išlikimo drama“.

„Jūratė Statkutė de Rosales visą savo gyvenimą paskyrė istorinei „pėdsekystei“ – mūsų protėvių ir jų kraujo, jų dvasinės kultūros giminaičių paieškoms“, – sakė akademikas, tautotyrininkas, profesorius Romualdas Grigas. Jis pažymėjo Jūratės Statkutės de Rosales didelį indėlį atskleidžiant tikrąją tiesą apie mūsų protėvius, Vakarų Europos ištakas bei naujas įžvalgas iki Lietuvos krikšto. Pristatydamas savo knygą „Lietuvių tautos išlikimo drama“ autorius sakė: „Yra manančiųjų: palikim protėvių istoriją, tą jos grandinės džeržgimą pačiai istorijai. Užsimirškime, gyvenkime įsiliedami į užliūliuojantį pasaulio triukšmą ir skubą. Nebesidairykime į pakelėse dar tebestovinčius kryžius ir atsiduokime juslėmis alsuojančiam gyvenimui. Koks mano atsakymas į minėtus teiginius? Jeigu tu nežinai ir nenori žinoti savo tautos istorijos, širdimi neišgyveni skaudaus jos aido – tu prarandi dalį žmogiškosios vertės.“

Knygos autorius kvietė susirinkusiuosius kartu pamąstyti ir padiskutuoti įvairiais jo knygoje iškeltais klausimais: kodėl valstybės dėmesys tautinėms mažumoms bene dažniausiai viršija dėmesį pagrindinei tautai? Kas lemia savo tapatybės, pilietinių ir dorovinių nuostatų įtvirtinimą? Kokia yra intelektualinės kultūros padėtis Lietuvoje po 23 nepriklausomybės metų?

Baigiamojoje renginio dalyje savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Misiūnienė padėkojo už puikią istorijos pamoką S. Petkui, prof. R. Grigui, renginio vedėjui ats. plk. Arūnui Dudavičiui ir apdovanojo Utenos savivaldybės atminimo suvenyrais.

Pasibaigus renginio oficialiajai daliai S. Petkus ir R. Grigas dalijo autografus, diskutavo su renginio dalyviais, bibliotekos vadovais ir vaišinosi kvapia kava. Dalyvavusieji renginyje dėkojo ,,Versmės“ ir ,,Diemedžio“ leidykloms, jų vadovams Petrui Jonušui ir Danui Kaukėnui už puikias knygas ir dokumentinį filmą.

 

Dokumentinio filmo pristatymas, kalba Stasys Petkus. Nuotr. Airos Gurauskaitės

Kalba prof. Romualdas Grigas. Nuotr. Airos Gurauskaitės

Bendras salės vaizdas. Nuotr. Airos Gurauskaitės

Dalina autografus R. Grigas. Nuotr. Airos Gurauskaitės

Pasirašo R. Grigas ir S. Petkus. Nuotr. Airos Gurauskaitės

▲2013 10 28

Įvyko Irenos Antaninos Suveizdienės knygos „Tikroji Kovalevskių-Kovaliauskų-Kavaliauskų giminės istorija“ pristatymas

2013 m. rugsėjo 18 d. 17 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Irenos Antaninos Suveizdienės knygos „Tikroji Kovalevskių-Kovaliauskų-Kavaliauskų giminės istorija“ pristatymas, į kurį susirinko pilna salė. Renginį vedė Gaudentas Aukštikalnis. Jį pradėjo pasakojimu apie knygą. Vėliau pasisakė ir autorę sveikino Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atstovai bei jos vadas Jonas Ragauskas, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, dailininkė Vija Tarabildienė, advokatas Vytautas Sviderskis, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos atstovės bei Irenos Suveizdienės giminaičiai.

Renginio metu grojo fleitų ansamblis ir buvo eksponuojami naujausi Irenos Suveizdienės tapybos darbai. Pasibaigus renginiui, autorė dalijo autografus, o svečiai vaišinosi saldumynais bei gėrimais.

 

Sklandžią renginio eigą užtikrino Gaudentas Aukštikalnis

Vytautas Sviderskis kalbėjo apie savo šaknų pažinimo svarbą

Irena Antanina Suveizdienė dėkoja už pasakytus gražius žodžius

▲2013 09 23

Pristatyta „Sintautų“ monografijos 2-oji dalis

Rugsėjo 21 d. (šeštadienį) Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondo Sintautuose iniciatyva ir pastangomis atidengtas paminklas poetui Pranui Vaičaičiui (skulpt. Juozas Šlivinskas). Prie paminklo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas kartu su vyriausiąją redaktore ir sudarytoja Vida Girininkiene pristatė monografijos „Sintautai“ antrąją dalį. Restauruotoje senojoje mokykloje fondo pirmininkas bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė retrospektyvinę leidinių parodą „Sintautų krašto šviesuoliai“. Šventėje dalyvavo atstovai iš Lietuvos Respublikos Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų, Šakių rajono meras Juozas Bertašius, JE vyskupas Juozas Žemaitis, kiti garbūs svečiai.

Reportažas apie renginį rodytas per LRT. Jį galite žiūrėti čia.

 

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas Sintautų miestelio aikštėje pristato dviejų dalių monografiją „Sintautai“ . Šalia knygos vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Vida Girininkienė. Gedimino Jokūbaičio nuotr

▲2013 10 08

Vilniuje šiltai sutikta knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ papildyta 5-oji laida ir filmo apie įžymiąją knygos autorę premjera

Į knygos ir filmo pristatymą bei susitikimą Lietuvos nacionaliniame muziejuje su knygos autore Jūrate Statkute de Rosales, prof. Romualdu Grigu ir dokumentinio filmo kūrėju Stasiu Petkumi atvyko patriotiškai nusiteikusi, intelektualioji Vilniaus visuomenė. Sausakimšoje muziejaus salėje netrūko žurnalistų, istorikų, mokslo, kultūros ir meno, leidyklų ir politikos atstovų. Čia sugužėjo jaunimas iš Vytauto Didžiojo, Žvėryno, Užupio, Radvilų gimnazijų, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Krašto apsaugos bičiulių klubo nariai, atsargos karininkai, Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos nariai, visi besidomintys J. Statkutės ir prof. R. Grigo naujomis baltų dalyvavimo Vakarų Europos kūrimosi procesuose įžvalgomis.

Dokumentinis filmas apie drąsią tyrinėtoją, išdrįsusią nuplėšti apgavysčių šydą nuo seniai palaidotos ir pamirštos baltų proistorės buvo apdovanotas gausiais aplodismentais. Filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ kūrėjas Stasys Petkus negailėjo padėkos ir nuostabos žodžių savo filmo herojei už svetingumą ir vaišingumą jo kelionės Venesueloje metu. Padėkos žodį filmo kūrėjui S. Petkui, knygos autorei J. Statkutei de Rosales ir naujai knygai „Lietuvių tautos išlikimo drama“, išleistai tą pačią dieną, kaip ir pristatomoji knyga, bei jos autoriui prof. R. Grigui tarė „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Jis paminėjo, kad Jūratės Statkutės de Rosales darbai priartina Lietuvos visuomenę, ypač jaunąją kartą prie tikrosios tiesos apie baltus, mūsų protėvius ir ugdo jų pasididžiavimą. Vėliau savo apmąstymais pasidalijo tautoryrininkas, akademikas, prof. R. Grigas, kuris pacitavo slavų kalba parašytus senuosius metraščius, susijusius su Jūratės Statkutės de Rosales tyrimais. Beje 2011 m. būtent prof. R. Grigo pastangomis knygos autorė buvo pristatyta LEU garbės vardo daktaro nominacijai. Prof. Romualdas Grigas taip pat negailėjo kritikos žodžių daug žalos Lietuvai padariusių karalių Vazų dinastijai, iškeldamas Lietuvos, kaip valstybės, naikinimo aspektus, pradedant karais su švedais, o vėliau su rusais, kuriuos lydėjo grobiški atėjūnų žygiai, praradimai, maras...

Renginio kulminacija – Jūratės Statkutės de Rosales kalba apie jos 2-ąją „Europos šaknų“ dalį. Autorė pasidalijo savo tyrimų rezultatais, naujomis įžvalgomis bei papasakojo apie ruošiamą medžiagą baigiamajai trečiajai daliai. Ši knyga jau verčiama į ispanų ir prancūzų kalbas. „Ji neabejotinai atveria mūsų istorijos mokslui, jo diskusinei dvasiai didesnes erdves, o visiems žmonėms gilesnį savosios vertės pajautimą“, – citavo Lietuvos Edukologijos Universiteto rektorių prof. Algirdą Gaižutį renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius.

Pasibaigus renginio oficialiai daliai gimtadienių proga buvo sveikinami Stasys Petkus ir Jūratė Statkutė de Rosales, nes abu yra gimę rugsėjo pradžioje. Autoriai dalijo autografus, salėje ir už jos ribų girdėjosi diskusijos.

 

Muziejaus salė buvo sausakimša

„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pabrėžė Jūratės Statkutės de Rosales tyrimų svarbą

Pristatytas filmas „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“

▲2013 09 13

Klaipėdoje įvyko knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ su naująja dalimi pristatymas

2013 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos

 Simonaitytės bibliotekos renginių didžiojoje salėje (H. Manto g. 25, Klaipėda) įvyko iškilios baltų proistorės tyrinėtojos, Venesueloje gyvenančios tautietės Jūratės Statkutės de Rosales naujausios knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“    5-osios laidos pristatymas, taip pat operatoriaus Stasio Petkaus dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ premjera.

Į susitikimą su knygos autore Jūrate Statkute de Rosales, prof. Vladu Žulkumi ir dokumentinio filmo kūrėju Stasiu Petkumi atvyko daug gimnazistų, mokytojų, studentų, dėstytojų, kariškių, istorikų, tremtinių, politinių kalinių, muziejininkų, taip pat besididžiuojančių Lietuvos istorija ir turinčių tvirtą nuomonę, kad „tauta, nesirūpinanti savo praeitimi, neturi ateities“ žmonių.

Salė buvo pilnutėlė. Bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio tartas įžanginis žodis susirinkusius ir atvykusius svečius nuteikė pasidalinti savo įžvalgomis. Dokumentinis filmas „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ buvo sutiktas su nuostaba ir susižavėjimu. Renginio dalyviai jį įvertino kaip puikų moters – iškilios asmenybės – atsiskleidimą darbo, šeimos, draugų ir politikų aplinkoje.

Renginyje žodį tarė buvęs Kauno universiteto rektorius, mokslinis darbuotojas, archeologas prof. Vladas Žulkus. Jis iš archeologinės pusės apžvelgė Jūratės Statkutės de Rosales naująsias įžvalgas ir pasidalino mintimis apie šių dienų mokslinės bendruomenės požiūrį į knygos autorės darbus, tarsi nubrėždamas 10-mečio laikotarpį, kai Jūratės Statkutės de Rosales darbai įgis tikrą mokslinį įvertinimą.

Renginyje buvo pristatyta knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“. Tai – daugelio metų rinktos medžiagos apie indoeuropietiškos Vakarų Europos ištakas, seniausią ir didžiausią Europos valstybę, dabar baltais vadinamų tautų tėvynės reikšmę apibendrinimas. Knygos autorė pabrėžė naujų tyrimų ir atradimų proveržį tolesniuose darbuose, paminėjo prof. Eugenijaus Jovaišos, prof. Vlado Žulkaus tyrimus archeologijos srityje, tarsi patvirtindama savo atradimų, naujų įžvalgų tikrumą, kad baltai buvo plačiai paplitę po Vakarų, Pietų Europą ir darė įtaką Europos vystymosi procesams. Renginio pabaigoje apibendrinamąjį žodį tarė Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas, kuris akcentavo būtinumą pirmiausia gerai pažinti savo istoriją, tradicijas, papročius, didžiuotis, kad esi lietuvis, o tuomet jau bus lengviau domėtis ir kitų tautų kultūra, kalba, papročiais, lengviau bendrauti tarpusavyje.

Dalyviai ir svečiai akcentavo renginio aktualumą ir būtinybę diskutuoti apie Jūratės Statkutės de Rosales iškeltus faktus ir naujas įžvalgas.

 

Bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis ir Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas

Knygos autorė su savo vyru bendrame salės vaizde

Dokumentinio filmo kūrėjas Stasys Petkus ir knygos autorė Jūratė Statkutė de Rosales dalina autografus

▲2013 09 09

Panevėžyje pristatyta knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ su  2-ąja dalimi

2013 m. rugpjūčio 28 d. 15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su Venesueloje gyvenančia tautiete, iškilia baltų proistorės tyrinėtoja, knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ autore Jūrate Statkute de Rosales, buvo pristatytas Stasio Petkaus dokumentinis filmas „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“.

Renginyje dalyvavo prof. Romualdas Grigas, „Versmės“ leidyklos atstovai, Panevėžio miesto ir rajono mokytojai, dėstytojai, kariškiai, šauliai, istorikai, bibliotekininkai, tremtiniai ir politiniai kaliniai, jaunimo organizacijas vienijančios sąjungos „Apskritasis stalas“ atstovai, besidomintieji Lietuvos istorija ir kolekcionuojantieji istorines knygas. Salė buvo sausakimša.

Renginys prasidėjo dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ premjera, jį pristatė pats operatorius Stasys Petkus. Pasibaigus filmui, buvo trumpai aptarti filmo sukelti įspūdžiai. „Jūratė Statkutė de Rosales visą savo gyvenimą paskyrė istorinei „pėdsekystei“ – mūsų protėvių ir jų kraujo, jų dvasinės kultūros giminaičių paieškoms“, – sakė akademikas, tautotyrininkas, profesorius Romualdas Grigas.

Jūratė Statkutė de Rosales, pristatydama naująją knygą pabrėžė, kad jau tuo metu baltai turėjo valstybę ir buvo gerai kariškai organizuoti. Anų laikų karo strategija dar ir dabar studijuojama Venesueloje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Po trumpo knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ 5-osios laidos pristatymo knygos autorė buvo apipilta įvairiais klausimais apie baltų įtaką formuojantis Vakarų Europai, jų paplitimo ribas, didžiųjų valstybių nuslėptus istorinius faktus ir kt.

Pasibaigus renginiui, knygos autorė Jūratė Statkutė de Rosales, dokumentinio filmo režisierius Stasys Petkus ir ką tik dienos šviesą išvydusios knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ autorius prof. R. Grigas noriai bendravo su renginio svečiais, dalijo autografus ir vaišinosi kvapia arbata.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorės pavaduotojas Edmundas Breivė padėkojo renginio svečiams už dalyvavimą, o „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui – už dovanotas monografijų „Juodupė. Onuškis“ I, II dalis, kitas knygas ir įteikė suvenyrų.

Puiki nuotaika, naujos įžvalgos, kamerinė aplinka ir muzika lydėjo visą nuostabiai organizuotą renginį.

Jūratė Statkutė de Rosales dalijo autografus

Puiki nuotaika vyravo viso renginio metu

▲2013 09 03

Jūratė Statkutė de Rosales – „Versmės“ leidykloje

2013 m. rugpjūčio 28 d. „Versmės“ leidykloje apsilankė iškili baltų proistorės tyrėja, knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ autorė Jūratė Statkutė de Rosales. Viešnia dalyvavo jau penktosios šios unikalios knygos laidos (su 2-ąja dalimi) sutiktuvėse. Brangią viešnią sveikino leidyklos vadovas Petras Jonušas, prof. Romualdas Grigas, redaktorius Danas Kaukėnas, operatorius, filmo apie garsią mokslininkę kūrėjas Stasys Petkus, leidyklos darbuotojai, svečiai. Eiles autorei skaitė kultūrologas Albinas Vaičiūnas. Garbinga viešnia išlydėta į Panevėžį, kur G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje jos laukė gausus skaitytojų būrys.

Iš kairės: „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, prof. Romualdas Grigas, knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ autorė Jūratė Statkutė de Rosales, leidėjas Danas Kaukėnas

▲2013 08 29

Naujausia tautotyrininko prof. Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“ sutikta „Versmės“ leidykloje

2013 m. rugpjūčio 28 d. „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir „Diemedžio“ leidyklos vadovas Danas Kaukėnas džiaugėsi bendro darbo vaisiumi - naujausia prof. Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“. Knygoje autorius atskleidžia dramatiškos lietuvių tautos istorijos „aštrių kampų“ nutylėjimus, skatina mąstyti apie lietuvių tautą ir ją supantį pasaulį. Knygos sutiktuvėse autorius pasidžiaugė naujausiais Lietuvos istorijos atradimais, garsių rusų tautos rašytojų Fiodoro Dostojevskio ir Levo Tolstojaus lietuviškomis šaknimis, dėkojo leidėjams.

▲2013 08 29

Monografijos „SINTAUTAI“ sutiktuvės tapo kraštiečių susitikimu

2013 m. rugpjūčio 25 d. Sintautuose vyko naujausios „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ sutiktuvės. Sutiktuvių proga senojoje Sintautų mokykloje vyko mokslinė konferencija „Sintautai vakar ir šiandien“. Renginyje dalyvavo monografijos „Sintautai" vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, projekto „Sintautai-Goldap 2“ vadovas Vitas Girdauskas, vienas monografijos sudarytojų Raimondas Daniliauskas, archeologas, dr. Vygantas Juodagalvis, geografė, dr. Filomena Kavoliutė, kalbininkė, dr. Giedrė Čepaitienė, etnologas Vingaudas Baltrušaitis, folkloristas Povilas Krikščiūnas.

Renginio akimirkos:

 ▲2013 08 27

Išleista Rožės Poškienės knygos „Tėviškės baladės“ antroji laida

2013 m. rugpjūčio 20 d. „Versmės“ leidykloje vyko Rožės Poškienės knygos „Tėviškės baladės“ sutiktuvės. Knygos autorė labai džiaugėsi jau antrą kartą išleista savo knygele, į kurią sudėjo gražiausias mintis apie savo tėviškę.

Rožė Poškienė yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, išleidusi keturiolika knygų, iš jų – septynias vaikams. Savo kūrybą taip pat spausdino periodinėje spaudoje ir rinkiniuose. Autorė apdovanota padėkos raštais, laureato diplomais, Panevėžio vysk. Jono Kaunecko padėka-palaiminimu. 2011 m. suteiktas Kaimo šviesuolės vardas.

„Tėviškės baladės“ gimė iš nostalgijos sunaikintai tėviškei.

Ievos, klevai, kūdra, akmenys gyvena kaip žmonės: liūdi ir džiaugiasi, dalina gėrį ir jaučiasi laimingi jį suteikę, miršta taip pat skausmingai. Jie ne tik mato sodyboje vykstantį gyvenimą – patys jame dalyvauja.

Autorė kalbasi su vaikystės akmenėliais, kurių ten nebėra, su ieva, kurios – tik sutrešusios kelmo liekanos. Pasakoja apie duonos kelionę į namus, apie ulyčią, pilną dulkių ar sniego, mamą, kurios kasdienis kryžius ir malda – parnešti vaikams duonos.

Žodžiai lyriškai graudūs, nevengiama tragiškumo, autentiškų pavadinimų.

Gausu liaudies papročių, dainų, posakių, net orų spėjimų...

▲2013 08 27

Išleistas legendinio Generolo Vėtros romanas „Penki broliai“

2013 m. rugpjūčio 1 d. iš spaustuvės į leidyklą atsivežėme ilgai lauktą knygą „Penki broliai“.

Šį pirmą kartą išleidžiamą prieš 80 metų parašytą istorinį romaną Jonas Noreika, garsusis Generolas Vėtra, baigė rašyti 1934 m. balandžio 30 d., būdamas 23-ejų.

Romano išleidimu rūpinosi, jo rankraštį iššifravo ir kompiuteriu rinko Gediminas Stankevičius.

Romane puikiai dera panoraminiai ir vadinamieji kameriniai dalykai, tarpukario Lietuvos kaimo ir didžiųjų miestų vaizdai. Be virkavimų skleidžiasi nebanalus patriotizmas ir žmogaus psichologijos, giluminių būties prasmės, tikrojo tikėjimo, žmogiškų jausmų išmanymas.

Įspūdinga ir dramatiška knygos pradžia – visus herojus sukrečianti, suburianti ir tarsi sulydanti tragiška dėdės istorija, kai mirštančio iškankinto senuko lūpomis autorius išsako, jo nuomone, žmogui sunkiausius ir skaudžiausius dalykus – įtraukia į dramatišką pasakojimą, nuo kurio negali atsiplėšti iki pat knygos pabaigos.

„Kiekviename žmoguje glūdi Amžinosios gyvybės pajautimas“ ir „aš visada būsiu lietuvis“ – šie romano herojaus žodžiai galbūt įvardija tai, ko kiekvienas gali pasigesti šiais laikais – artimųjų, šeimos, savo šaknų. Romane puikiai atspindima tarpukario Lietuvos panorama, gausios Galinaičių šeimos – penkių brolių: teisininko, kunigo, ūkininko, kariškio, prekybininko – gyvenimo kelias. Romane greta būties klausimų nerimsta amžinoji moters ir vyro jausmų pynė. ▲2013 08 09

Išleista Nijolės Oželytės knyga „Nuotrupos“

2013 m. liepos 25 d. leidykloje įvyko naujausios Nijolės Oželytės knygos „Nuotrupos“ sutiktuvės.

„Nuotrupos“ – tai pirmasis aktorės, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarės, politikos ir visuomenės veikėjos, televizijos ir laidų vedėjos Nijolės Oželytės eilių rinkinys.

Gyvenimo vertybes įvardija amžinybės žvilgsnio švystelėjimas – tikrosios „neištirps laike, nes jos – gyvasties ugnis“. Autorė stebėtinai paprastai ir netgi motiniškai šneka apie gyvenimo filosofiją ir žmogaus būtį. Kartkartėmis tarsi peržengiamos esė ribos ir patenkama į lyrikos plotmę.

Interviu su autore apie naująją jos knygą galite skaityti čia.

Nijolė Oželytė džiaugiasi išleista savo pirmąja poezijos knyga

▲2013 08 09

AUKŠTADVARYJE PRISTATYTA KNYGA „LIAUDIES MEDICINA AUKŠTADVARIO KRAŠTE 1935–1939 METAIS“. 2013 m. gegužės 18 d., šeštadienį, 12 val. Aukštadvario regioniniame parke įvyko prof. Stasio Biziulevičiaus knygos „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935–1939 metais“ pristatymas.

Renginyje svečiavosi S. Biziulevičiaus duktė Živilė Jolanta Biziulevičiūtė su dukra, profesoriaus vaikaitis „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius su sūnumi, kuris jau neblogai skaito ir rašo, nors jam dar tik 3 metukai, laikraščio „Lietuvos aidas“ žurnalistė Lidija Veličkaitė, Lietuvos nacionalinio istorijos laikraščio „Voruta“ redaktorius ir žurnalistas Antanas Lesys, monografijos „Aukštadvaris“ redaktorė Ona Gaidamavičiūtė, Maltos ordino organizacijos Aukštadvario parapijos skyriaus vadovė Irena Beržinskienė, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialo renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Zencevičienė, Dzūkijos nacionalinio parko istorikė Virginija Pugačiauskienė, Varėnos miškų urėdijos Marcinkonių girininkijos miškininkas Liudas Pugačiauskas, tautodailininkas Vilmantas Ladyga, Aukštadvario apylinkės tautosakos žinovės Sofija Suchockienė bei Laima Monginaitė, Aukštadvario senjorų klubo atstovės ir kt.

Renginį vedė Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė žolininkė Rita Balsevičiūtė.

A. Biziulevičius susirinkusiuosius supažindino su prof. S. Biziulevičiaus knygos rankraščiu.

Renginio svečius linksmino Aukštadvario regioninio parko direkcijos etnografinio ansamblio „Leda“ (vad. R. Balsevičiūtė) artistai Liubov Vitašneva, Ieva Paškevičiūtė, vaikų darželio „Gandriukas“ auklėtiniai Nerijus Ignatavičius, Reda ir Rusnė Palionytės. Jie su Rita atliko iš vietinių žmonių užrašytas ir išmoktas senovines lietuvių liaudies dainas, pasakojo jų užrašytas legendas bei nutikimus.

Trakų viešosios bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė paruošė knygų parodėlę apie vaistinguosius augalus. Ji aktyviai ir kūrybingai bendradarbiauja su regioninio parko direkcija, dažnai talkina R. Balsevičiūtei, yra etnografinio ansamblio narė.

Renginio metu V. Ladyga organizavo savo dailės parodą „Prieverpstės“.

Aukštadvario seniūnė J. Dzencevičienė A. Biziulevičiui, O. Gaidamavičiūtei ir A. ir J. Lesiams įteikė knygą „Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 1913–2013“ (Vilnius, 2013 m.).

Istorikas A. Lesys susirinkusiems padeklamavo savo kūrybos eilėraštį „Dabartis“.

Raiteliai Skirmantė Naglytė ir Gintaras Kaltenis papasakojo apie dešimties Lietuvos raitelių būrį, kuris 2010-ųjų rudenį per 38 dienas buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija – per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą – nujojo beveik 2000 kilometrų. Po 600 metų buvo ryžtasi pakartoti legendinį Vytauto Didžiojo kelią nuo senosios Lietuvos sostinės Trakų iki Juodosios jūros ir taip Europoje aktualizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldą, skatinti jo išsaugojimą.

Kiekvienam etnografinio ansamblio „Leda“ nariui raiteliai dovanojo Egidijos Narmontienės knygelę „Alšis. Mano istorija“ (Šiauliai, 2012 m.), o A. Biziulevičius – savo senelio išleistą knygą.

Šventinio rytmečio metu dalyviai buvo vaišinami kava, arbata bei saldumynais.

Antanas Lesys

 ▲2013 05 29

PER ŽINIŲ RADIJĄ – APIE STASIO BIZIULEVIČIAUS KNYGĄ „LIAUDIES MEDICINA AUKŠTADVARIO KRAŠTE 1935–1939 METAIS“.

2013 m. gegužės 11 d. „Žinių radijas“ savo laidoje „Knygų lentyna“ pristatė „Versmės“ leidyklos ką tik išleistą Stasio Biziulevičiaus knygą „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935–1939 metais“.

Visą knygos pristatymą galite pasiklausyti čia:

  ▲2013 05 14

ŽYGIŲ PRIE JUODOSIOS JŪROS IR Į KROKUVĄ DALYVIAI APSILANKĖ DUSETOSE. 2013 m. gegužės 3 d. Dusetų dailės galerijoje į susitikimą su žygio žemaitukais iki Juodosios jūros įveikusiais raiteliais Gintaru Kalteniu, Česlovu Marcinausku, Antanu Narmontu ir Skirmante Naglyte sugužėjo Zarasų krašto žmonės: moksleiviai, gimnazistai, mokytojai, šauliai, partizanai, tremtiniai ir politiniai kaliniai, bibliotekininkai, miškininkai, visuomeninių organizacijų atstovai ir tie, kurie neabejingi Lietuvos valstybės istorijai. Salė buvo pilnutėlė, visi nekantriai laukė renginio pradžios.

Sveikinimo žodį tarė Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Rimantas Jurevičius ir Dusetų seniūnas Saulius Kėblys. Po sveikinimų susirinkusiems buvo pristatytas DVD filmas „2000 kilometrų istorijos“, parodytos kitos filmo ištraukos. Filmo leidėjai – VŠĮ Klajūnų klubas ir „Versmės“ leidykla.

Vėliau buvo organizuota diskusija, kurioje dalyvavo Zarasų Ąžuolo gimnazijos moksleiviai Tautvydas Černiauskas, Dominykas Druteika, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos moksleivis Pranas Gaidamavičius, Salako pagrindinės mokyklos moksleivė Odeta Žusinaitė ir LŠS Utenos apskrities 9-osios rinktinės Zarasų šaulių 7-osios kuopos jaunieji šauliai Edvinas Šakalys, Paulius Svetkovas ir Edvinas Maleckas. Moksleiviai ir šauliai buvo vienos nuomonės – reikia tokių žygių Lietuvai.

Renginyje žygio prisiminimais dalijosi raiteliai, pabrėžė žirgo ir raitelio dvasinį ryšį, minėjo Baltarusijos ir Ukrainos paveldo objektus, prisiminė emocijas pasiekus Juodąją jūrą. Raitelis Antanas Narmontas pristatė šunį Alšį ir papasakojo apie jo vaidmenį žygyje.

„Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius ir raitelis, dviejų knygų apie žygius autorius Gintaras Kaltenis trumpai pristatė rengiamą naują žygį senuoju pašto keliu, kuris driekėsi maršrutu Sankt Peterburgas–Varšuva, taip pat „Versmės“ leidyklos veiklą ir rengiamos „Dusetų“ monografijos redaktorių sudarytoją Liną Balčiūną.

Renginio pabaigoje Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas įteikė apdovanojimą dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentui Vladui Ščiavinskui. Pasibaigus susitikimui, renginio dalyviai noriai fotografavosi su raiteliais, šunimi Alšiu bei diskutavo apie žygius.

Daugiau renginio akimirkų rasite čia.

Renginio akimirkos. Vlado Ščiavinsko nuotr.

 ▲2013 05 07

GINTARO KALTENIO KNYGŲ „ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS: 2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ IR „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“ PRISTATYMAS LAZDIJŲ RAJONE. 2013 m. balandžio 25-osios popietę į Lazdijų rajono viešosios bibliotekos renginių salę sugūžėjo bene visi šio krašto žirgų mylėtojai. Atvyko Lazdijų žirgininkų klubo nariai, Seirijų žirgyno auklėtiniai, Aštrios Kirsnos dvaro žirgyno atstovai, Lazdijų žirginio sporto mokyklos auklėtiniai ir Trakų r. Naujadvario žirginio sporto klubo nariai. Bene labiausiai laukiami buvo žygio žemaitukais iki Juodosios jūros ir į Krokuvą raiteliai Skirmantė Naglytė, Lina Petrilienė, Česlovas Marcinauskas, Algirdas Motiejūnas bei knygų „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ autorius Gintaras Kaltenis. Jie sutikti audringais plojimais.

Renginys prasidėjo Lazdijų rajono mero Artūro Margelio sveikinimo žodžiais „Versmės“ leidyklai, renginio organizatoriams bei atvykusiems raiteliams. Buvo parodyta filmo „2000 kilometrų istorijos“ ištrauka. Vėliau vyko diskusija apie potyrius žygyje, po kurios raitelis, dviejų knygų autorius Gintaras Kaltenis pristatė savo knygas Lazdijų visuomenei. Moksleiviai, perskaitę šias knygas, buvo pakviesti pasidalinti mintimis. Jie papasakojo, ką naujo sužinojo apie žirgų veislę žemaitukus, Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.

Po diskusijų „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius pristatė leidyklos darbus ir naujus iššūkius, bibliotekai padovanojo monografijos „Žeimelis“ 2 tomus bei pakvietė Lazdijų visuomenę aktyviai dalyvauti rengiant monografiją apie savo kraštą.

Renginio pabaigoje bibliotekos direktorė Renata Rudienė ir Žirgininkų klubo viceprezidentas Valdas Žička padėkojo renginio dalyviams ir svečiams bei pakvietė puodelio kavos. Visi norintieji gavo knygų autoriaus ir raitelių autografus.

Kalba Lazdijų rajono mero Artūras Margelis

Diskusija su raiteliais apie žygio potyrius

Į Lazdijų rajono viešosios bibliotekos renginių salę sugūžėjo bene visi šio krašto žirgų mylėtojai...

▲2013 04 30

KNYGA „KELIONĖ IŠ XXI Į XIV A. SU GIEDRIAUS KAZIMIERĖNO „ALGIRDO PERGALE PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ“ PRISTATYTA GIEDRAIČIUOSE. 2013 m. kovo 20 d. Giedraičių (Molėtų r.) Antano Jaroševičiaus vidurinėje mokykloje vyko istorijos pamoka, kurioje vyresnių klasių mokiniams, besidomintiems istorija ir daile, Rasa Gečaitė kartu su prof. Giedriumi Kazimierėnu pristatė knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“. Pamokos pabaigoje vyko entuziastingas konkursas knygai laimėti. Greičiausiai teisingai į profesoriaus klausimą atsakė ir knygą laimėjo, pasak kitų mokinių ir jų istorijos mokytojos, geriausia mokyklos istorikė!

Kelios knygos buvo padovanotos ir mokyklos bibliotekai. Vieną jų iškart pasiėmė istorijos mokytoja Donata Vertinskienė, pripažinusi, kad tokia knyga ne tik mokiniams, bet ir mokytojams suteikia naujų įžvalgų, padeda lengviau įsiminti Lietuvos istorijos žinias, nes greta faktų pateikta įvykio vizualizacija dailės kūriniais ir žemėlapiais.

 ▲2013 04 15

VILNIAUS ROTUŠĖJE – LIETUVOS ISTORIJĄ IR MENĄ AKTUALIZUOJANČIOS KNYGOS SUTIKTUVĖS. 2013 m. kovo 18 d., Vilniaus rotušėje buvo pristatyta nauja meno istorikės ir lituanistės dr. Rasos Gečaitės knyga „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“. Tai yra pirmoji knyga iš „Versmės“ leidyklos inicijuotos naujos leidinių serijos „Lietuvos istorija šiuolaikinėje dailėje“. Daugiau apie renginį skaitykite čia.

Fotografo Kosto Šukevičiaus įamžintą Vilniaus rotušėje vykusio renginio panoraminį vaizdą žiūrėkite čia.

 ▲2013 04 03

KNYGOS ,,DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE“ PRISTATYMAS IR DISKUSIJA APIE SAUSIO 13-OSIOS ĮVYKIUS MEDININKUOSE.

Knygos autorius pasirašo Rimantui Olšinskui, Sausio 13-osios nukentėjusių draugijos valdybos nariui

2013 m. kovo 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykloje (Medininkų kaimas, Vilniaus r.) vyko „Versmės“ leidyklos išleistos Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas ir diskusija apie Sausio 13-osios įvykius. Renginyje tylos minute buvo pagerbti žuvusieji 1991 m. sausio 13-ąją, rodomos jų nuotraukos. K. Bartkevičius rašo: „Kiekvienos knygos vienas tikslų yra pateikti kažką naujo skaitytojui. Ypač sudėtinga tai pasiekti toms knygoms arba jų autoriams, kurie ryžtasi kalbėti apie tą istoriją, kuri dar nėra istorija. Dėl šios priežasties naujausių Lietuvos istorijos įvykių tyrimai vangiai skinasi kelią. O tai gresia „baltosiomis dėmėmis“ ateityje. Ir dėl šios priežasties tokios knygos kaip ši savaime tampa vertingos, nes būtent tokios knygos yra „gyvosios istorijos“ paminklai. Būtent tokios knygos, kurių pagrindas – atsiminimai, pateikiami be autoriaus komentarų, savo nuomonės, refleksijos ir panašiai, ateityje taps istorikų darbo įrankiais. Tai yra šios knygos vertė.“

„Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius renginyje papasakojo apie „Versmės“ leidyklos pagrindinius darbus ir veiklą, susijusią su knygų pristatymu įvairiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Biržų monografijos vyriausiasis redaktorius Arvydas Valionis pasisakė tema „Kuo knyga sudomins šiandienos akademinį jaunimą?“. Jis atskleidė pagrindines knygos temas, joje aprašytus žmones pagal profesijas, susirinkusiems perteikė autentiškus to laikotarpio liudijimus.

Knygos autorius J. Girdvainis priminė susirinkusiesiems tuos skaudžius 1991 m. sausio 13-osios įvykius, laisvės gynėjus, barikadų statytojus, savivaldos atstovus ir kitus žmones, kuriuos jam pavyko prakalbinti. Autorius atskleidė knygos gimimo istoriją, bemieges naktis rengiant tekstus bei diskusijas dėl knygos apipavidalinimo.

Renginio metu vyko diskusija „Kuo reikšminga sausio 13-oji šiandienos Lietuvai?“.

Parengė ats. plk. Arūnas Dudavičius

Arvydas Valionis	Andrius Biziulevičius

Renginio svečiai ir mokyklos vadovai. Viduryje signataras Nikolajus Medvedevas

Giedant Lietuvos himną...

▲2013 03 25

DIDELIŲ DARBŲ NEGALIMA ATIDĖLIOTI, ARBA 24-OSIOS „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS MONOGRAFIJOS PRISTATYMAS „VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE–2013“.

Vasario 22 d. Vilniaus knygų mugėje „Versmės“ leidykla pristatė naujausią monografiją „JUODUPĖ. ONUŠKIS“. Tai jau 24-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. Jos vyriausiasis redaktorius, daugelio straipsnių autorius – iš buvusio Juodupės valsčiaus kilęs a. a. dr. Jonas Šedys, deja, nebesulaukė apie penkerius metus kruopščiai rengto leidinio pasirodymo. Knygą iki spaustuvės palydėjo jos atsakingasis redaktorius, šiemet už viso gyvenimo darbus puoselėjant lietuvių etninę kultūrą pelnęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, kraštotyrininkas Venantas Mačiekus, kartu su šia „Versmės“ leidykloje parengęs iš viso jau 10 monografijų.

Sutinkant naują leidinį dalyvavo monografijos „Juodupė. Onuškis“ atsakingasis redaktorius V. Mačiekus, vyriausiojo redaktoriaus Jono Šedžio žmona Vera Šedienė, serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininkas, archeologinių straipsnių autorius dr. Gintautas Zabiela, „Kalbos“ skyriaus straipsnių autorius dr. Kazimieras Garšva, Juodupės (Rokiškio r.) seniūnas Valdas Adomonis ir straipsnių autorė, Onuškio kultūros namų administratorė Elena Blažienė. Pasitikti ilgai laukto leidinio iš Juodupės bei Onuškio buvo atvykę ir daugiau kraštiečių (skaitykite čia). Renginį vedė „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Renginys pradėtas tylos minute pagerbiant 2009 m. išėjusį Joną Šedį. P. Jonušas, prisimindamas šviesios atminties monografijos vyriausiąjį redaktorių, sakė, kad šią knygą jis rengė kaip tikras mokslininkas, tikras savo krašto mylėtojas. Deja, iš 95 monografijos autorių jau bene 15-os pavardės turinyje apibrauktos juodu brūkšniu... Tai ženklas, anot P. Jonušo, kad ir didelius darbus reikia daryti suvokiant, jog laikas nelaukia. Kuo ši „Lietuvos valsčių“ serijos monografija išsiskiria iš savo pirmtakių? Pirmiausia – beveik 13 tūkst. asmenvardžių rodykle, gerokai pranokstančia ankstesniųjų monografijų asmenvardžių rodykles. Taigi paminėtus savo gimines, protėvius ar save pačius čia ras daugelis Juodupės ir Onuškio apylinkių gyventojų.

Monografijos turinį nuo geologinių krašto atradimų iki žymių žmonių išsamiai aptarė ats. red. V. Mačiekus, paminėdamas ir dar vieną išskirtinį šio leidinio bruožą: kad jame aprašyti visi buvusio Juodupio valsčiaus kaimai. Jis pristatė ir agrarinių mokslų daktaro Jono Šedžio straipsnius, iš kurių ypač svarbūs – nagrinėjantieji karo ir pokario valsčiaus aukas. Straipsnyje „Genocidai ir pasipriešinimas jiems“ J. Šedys, anot V. Mačiekus, žengė geroką žingsnį toliau nei nepriklausomos Lietuvos Generalinė prokuratūra, aiškindamasis Juodupės žudynių sumanytojus, organizatorius ir vykdytojus.

J. Šedžio žmona V. Šedienė tarė keletą žodžių apie savo vyrą. Pasak jos, archyvai monografijos vyr. redaktoriui buvo kaip namai. Ji pabrėžė ir savo vyro organizacinius, bendravimo įgūdžius, kurie padėjo mokslininkui suburti solidžių autorių gausų būrį.

G. Zabiela priminė, kuo „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos skiriasi nuo kitų leidinių apie įvairias vietoves, regionus – tuo, kad greta milžiniškos faktologinės medžiagos pateikiami ir moksliniai straipsniai. „Juodupės. Onuškio“ vyriausiasis redaktorius J. Šedys, anot G. Zabielos, pats būdamas mokslininkas, itin aukštai iškėlė „Lietuvos valsčių“ monografijų rengimo kartelę. Galvodamas apie ateitį ir galimus tolesnius šio krašto tyrinėjimus, archeologas paminėjo netyrinėtą Čedasų dvarvietę. Tai, kas nuveikta iki šiol, – daugiau nei 1 800 puslapių dviejų tomų fundamentalus leidinys, – yra paminklas visiems Juodupės ir Onuškio krašte gyvenusiems žmonėms.

Juodupės seniūnas V. Adomonis patvirtino, kad monografijos pasirodymas – neeilinis įvykis visiems jo kraštiečiams. Kartu su E. Blažiene jie įteikė atminimo dovanėlių Rokiškio krašto garbės piliečiui V. Mačiekui ir kitiems pristatymo dalyviams. Sutiktuvių pabaigoje V. Mačiekus įteikė dvitomių „Juodupės. Onuškio“ monografijų visiems, prisidėjusiems prie šio leidinio rengimo.

Šiuo metu „Versmės“ leidykloje yra rengiamos iš viso 102 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. Jų rengimo būklė skirtinga: vienų dar tik užuomazga, kitos jau laukia savo eilės spaustuvėje. Artimiausiu metu turi pasirodyti „Pašvitinio“, Sintautų“ (2-oji laida), „Šeduvos“, „Užpalių“ ir „Vaiguvos“ monografijos.

Monografiją „Juodupė. Onuškis“ pristatė kraštotyrininkas Venantas Mačiekus, šiemet apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Iš kairės sėdi: Juodupės (Rokiškio r.) seniūnas Valdas Adomonis, straipsnių autorė, Onuškio kultūros namų administratorė Elena Blažienė, vyriausiojo redaktoriaus Jono Šedžio žmona Vera Šedienė

Iš kairės sėdi: Juodupės (Rokiškio r.) seniūnas Valdas Adomonis, straipsnių autorė, Onuškio kultūros namų administratorė Elena Blažienė, vyriausiojo redaktoriaus Jono Šedžio žmona Vera Šedienė, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, kalba kraštotyrininkas V. Mačiekus, toliau sėdi archeologas dr. G. Zabiela, kalbininkas dr. K. Garšva

Į „Litexpo“ rūmų salę Vilniaus knygų mugėje susirinko nemažai savo krašto istorija, kultūra besidominčių žmonių

▲2013 02 27

ISTORIJA, LAISVĖ IR KŪRYBA – „VERSMĖS“ TEMINIAI AKCENTAI ŠIŲMETĖJE VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE.

Vasario 22 d. Vilniaus knygų mugėje visuomenei buvo pristatyta ne tik naujoji monografija „JUODUPĖ. ONUŠKIS“, bet ir kiti „Versmės“ leidyklos leidiniai – dr. Rasos Gečaitės „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“ ir Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ 2-oji dalis.

R. Gečaitės knygos pristatymą leidyklos vadovas Petras Jonušas pradėjo sakydamas, kad tokie leidiniai ir tokie kūriniai, kaip kad G. Kazimierėno „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“, kuriam ir skirta aptariamoji knyga, gelbsti mūsų istoriją nuo užmaršties. Knygos autorė menotyrininkė dr. R. Gečaitė, dėkodama dailės mokytojai Reginai Koševskai už idėją ir leidyklos vadovui už galimybę turint visišką kūrybinę laisvę išplėtoti šitokio leidinio koncepciją ir ją įgyvendinti, prisiminė G. Kazimierėno paveikslo sukūrimo ir leidinio apie jį parengimo aplinkybes. 1362/1363 m. Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų, kurios jubiliejų šiemet minime, iki šiol nepakankamai nušviesta istorikų, tačiau pirmą kartą Lietuvos meno istorijoje nutapyta intelektualaus dailininko, Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Giedriaus Kazimierėno. R. Gečaitė pabrėžė, kad leidinys, nors sumanytas kaip žurnalo pavidalo papildoma šviečiamoji priemonė moksleiviams, išaugo iki visiems sąmoningai Lietuvos istorija ir menu besidomintiems žmonėms skirtos knygos.

Paveikslo autorius G. Kazimierėnas, pasidalijęs savo pirmosios pažinties su istoriniu mūšiu prie Mėlynųjų Vandenų akimirkomis, trumpai apžvelgė 9 metrų ilgio tapybos darbo procesą, teigdamas, kad meno kūrinys – ne istorinių įvykių iliustracija, tačiau kontekstą prieš kurdamas ištyrinėjęs labai atsakingai. Tapytojo įsitikinimu, „Dailė – nepaprastai geras būdas susipažinti su istorija“, o pristatoma knyga – naujas reiškinys Lietuvos knygų leidyboje, savotiška dailės, istorijos ir menotyros mokslo jungtis.

Daugiau apie R. Gečaitės knygą prašom skaityti čia.

Fotomenininkas Rimantas Dichavičius knygą „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ teigė skiriąs Lietuvai ir jos simboliams, taip pat juos kūrusiems žmonėms. Knygų mugėje pristatyta albumo antroji dalis. Albumas skirtas Lietuvos dailininkams, savo kūryba prisidėjusiems prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo, sukūrusiems Laisvės „rūbą“ ir juo paženklinusiems atkurtą Lietuvos valstybę. Tas „rūbas“ – tai simboliai ir raiškūs, prasmingi valstybingumo ženklai, heraldika, ordinai ir medaliai, pinigai ir monetos, paminklai, savarankiški visų žanrų meno kūriniai ir leidiniai, atskleidžiantys tautos savastį, jos istoriją, kalbą ir kultūrą.

Leidinio rengimo aplinkybes aptarė meno istorikė dr. Rasa Gečaitė

Įspūdžiais ir įžvalgomis apie perskaitytą knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“ dalijosi vienas iš knygoje publikuojamų žodžių apie Meistrą G. Kazimierėną autorių prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis

R. Dichavičius „Versmės“ leidyklos stende dalijo autografus. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

 ▲2013 02 27

„LIKIMO IŠBANDYMAI“ – PAKYLĖJANTI KNYGA APIE KANČIĄ IR DVASINĘ IŠTVERMĘ, MEILĘ IR GYVENIMO DOVANĄ.

„Versmės“ leidykla išleido Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knygos „Likimo išbandymai“ antrąją laidą, kuria pradėjo memuaristikos seriją „Neparklupdyta Lietuva“. Knygos sudarytojas – autorės vyras ir bendražygis, filosofas, prof. habil. dr. Juozas Mureika.

Pirmajai „Likimo išbandymų“ laidai (2011) sulaukus daug šiltų atsiliepimų, teigiamų vertinimų Lietuvoje bei užsienyje, pasigirdo raginimų išleisti knygą didesniu tiražu, taip pat išversti ją į kitas kalbas – ne vien dėl sukrečiančių liudijimų iš rusų sovietų lagerių pragaro, bet ir dėl puikaus pakylėto autorės rašymo stiliaus bei sunkiai nusakomo, prof. V. Daujotytės žodžiais tariant, gyvenimo branginimo jausmo ir gilaus, šiandien dažnai pamirštamo Tėvynės pojūčio.

Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, atsiminimus pradėjusi rašyti dar sovietmečiu, jų skaitytojais pirmiausia matė savo vaikus ir anūkus. Švelniai ir tvirtai paėmusi už rankos, autorė ir mus veda per savo gyvenimą, o drauge – ir per visos mūsų Tėvynės tragišką likimą, vinguriuojantį geležinkeliu iš Kauno į Pečioros, Taišeto, Krasnojarsko, Norilsko ir kitas Rusijos platybėse pridygusias pasmerktųjų kalinimo vietas. Įsitraukusi į pasipriešinimo okupantams veiklą ir už tai suimta septyniolikmetė mergaitė, vilkėdama rudeniniu paltuku, patenka į ledinės šiaurės pūgos skrodžiamą poliarinę naktį ir į nužmogėjusių kalinių prižiūrėtojų nagus, kur, regis, tiesiog neįmanoma išgyventi. Bet ji nepalūžta, sugeba atsispirti nepakeliamiems sunkumams ir žiauriam, nežmoniškam elgesiui, tik vis labiau ilgisi Tėvynės. Pasakojimas aukščiausią įtampos tašką pasiekia aprašant 1953 m. Norilsko lagerių kalinių sukilimą, pasibaigusį baisiomis sukilėlių žudynėmis ir pasipriešinimo dvasios pergale.

Joana ir Juozas Mureikos per knygos „Likimo išbandymai“ sutiktuves „Versmės“ leidykloje. „Jeigu bus žmonių, kurie vertina tautos istoriją, brangina sunkiai iškovotą laisvę, tai mūsų Lietuvos niekas ir niekada neparklupdys“, – įsitikinusi J. Mureikienė

Buvusios politinės kalinės, gydytojos Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimus gražiai išplečia idiliški autorės vaikystės, prabėgusios Kauno priemiestyje, vaizdai bei nelengvo gyvenimo grįžus iš lagerių aprašymas.

Knygos antroji laida papildyta autorės bendraamžės, žymiosios baltų proistorės tyrinėtojos, Venesueloje gyvenančios tautietės Jūratės Statkutės de Rosales įžanga, akademiko Algirdo Gaižučio, kitų pirmosios laidos skaitytojų atsiliepimais.

Leidinyje pateikta nuotraukų iš asmeninių archyvų, tarp kurių – ir per kratas lageriuose išsaugotos bei lageriuose darytos, ypač didelės dokumentinės vertės nuotraukos. Viršelio dailininkė ir knygos maketuotoja Danutė Šmitienė.

x x x

Iš žymių žmonių atsiliepimų apie knygą „Likimo išbandymai“:

Gavusi knygą Venesueloje, perskaičiau, su kiekvienu puslapiu patirdama vis didesnį susijaudinimą ir susidomėjimą, ką jau kalbėti apie neįkainojamą dokumentinę tokio veikalo svarbą. Ją turėtų ne tik kiekvienas lietuvis perskaityti, bet su ta knyga turėtų susipažinti visas pasaulis.

Jūratė Statkutė de Rosales, baltų proistorės tyrinėtoja, Venesuelos žurnalo „Zeta“ vyr. redaktorė, Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė

Kalbame ne apie padarytą, o apie patirties tikrumu, autentiškumu paremtą knygą. Tai jos stiprybė. Skaičiau šią knygą jausdama kaip tik tą išskirtinę jos savybę, gyvenimo vertės ir prasmės liudijimą.

Viktorija Daujotytė, literatūrologė, akademikė, profesorė

Šioje knygoje glūdi stiprus, įtaigus emocinis užtaisas. Ji turėtų būti kiekvienos mokyklos bibliotekoje.

Artūras Flikaitis, Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininkas

Tai knyga apie kančią, kuri parašyta poetiškai. Autorės išgyvenimai persmelkia dvasinę problematiką, kuri aktuali nūdienos tautos gyvenime.

Romualdas Grigas, sociologas, tautotyrininkas, akademikas, profesorius

Knyga yra savalaikis priminimas tautai, kad reikia budėti ties valstybės pamatais ir nešti Tėvynės meilės šilumą per kančią į jaunų žmonių širdis.... Šią knygą skaitys ir po šimto, ir po dviejų šimtų metų.

Naglis Kardelis, humanitarinių mokslų daktaras, docentas

x x x

Apie autorę

Gydytoja Joana Ulinauskaitė-Mureikienė – Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvė, buvusi politinė kalinė, Norilsko sukilimo dalyvė. Apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu (2003). Karė savanorė, apdovanota Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2008). Atsiminimų paskelbė knygose Norilsko vyčiai (1992), Esame. Stefanija Ladigienė (2003), Apie laiką, apie Norilską, apie save (2005, rusų k.), Likome kovos kelyje (2012) ir Likimo išbandymai (2011, 1-oji laida).

Knygos „Likimo išbandymai“ autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė su skaitytojais bendravo ir autografus dalijo vasario 23 d. „Versmės“ leidyklos stende Vilniaus knygų mugėje. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

 ▲2013 02 27

MAŽEIKIŠKIAI SPAUDĖ LETENĄ KELIAUNINKUI ALŠIUI. Šaltą sausio 24-osios vakarą mažeikiškiai gausiai susirinko į savo miesto kultūros centrą, kuriame vyko filmo „2000 kilometrų istorijos“ pristatymas. Didžiausią žiūrovų dalį sudarė gimnazistai ir senjorai.

Apie Antano Gluskino režisuotą filmą papasakojo „Klajūnų“ klubo vadovas Gintautas Babravičius. Raitelio patirtimi, paskatinusia parašyti jau dvi knygas apie žygius žemaitukais – „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ – pasidalijo Gintaras Kaltenis. Žygio akimirkas prisiminė raitelis Antanas Normantas, kuris dabar yra ir prie Alšėnų pilies rasto ir raitelius visą kelią iki Juodosios jūros lydėjusio mišrūno Alšio šeimininkas.

Po filmo peržiūros žiūrovai pateikė svečiams klausimų, vyko neformalus bendravimas. Ypač daug aplodismentų pelnė legendinis šuo Alšis, kuris ir po renginio buvo apsuptas norinčiųjų paglostyti, nusifotografuoti ar netgi gauti keturkojo žygeivio autografą.

Šis renginys – tai tarptautinio socialinio-edukacinio projekto dalis, skirta iš naujo suaktualinti istorines Lietuvos šaknis ir suvokti jų reikšmę Europos mastu. Filmo „2000 kilometrų istorijos“ pristatymo Mažeikiškiams iniciatorius – aktyvus miestelėnas, verslininkas Vygantas Gross ir Mažeikių kultūros centras.

Vakarui baigiantis „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius įteikė 2012 metais pasirodžiusių G. Kaltenio knygų ir filmo „2000 kilometrų istorijos“ DVD plokštelių renginio organizatoriams.

▲2013 01 28

FILMO „2 000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ KELIONĖS PER LIETUVĄ STOTELĖ UKMERGĖJE.

▲2013 01 23

BIRŽŲ PILYJE IŠKILMINGAI PAMINĖTA LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA.

Sausio 13 d., sekmadienį, Biržų pilies, kurioje yra įsikūręs ir „Sėlos“ muziejus bei Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, menėje vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas, kurį organizavo Biržų rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka ir „Versmės“ leidykla.

Renginio pradžioje iškilmingai sugiedotas Lietuvos himnas, perskaityti Sausio 13-osios žuvusiųjų ginant Tėvynės laisvę vardai ir pavardės, jie pagerbti tylos minute. Įžanginį žodį tarė, visus kviesdamas susimąstyti, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, klausęs: kas mums, budėjusiems prie Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos, Televizijos bokšto, įskiepijo tą laisvės troškimą? Kodėl kovojome? Kas padėjo per šitiek metų išsaugoti nenumirusią Nepriklausomybės viltį? Ar ne mūsų tėvai ir seneliai, Tėvynės meilę įrodę savo žodžiais ir darbais?..

A. Dudavičiaus mintis pratęsė Biržų rajono merė Irena Varzienė. Pranešimą „Kuo reikšminga Sausio 13-oji šiandienos Lietuvai?“ skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos studentas Simonas Jazavita.

Knygos „DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE“ autorius, istorikas ir žurnalistas Juozas Girdvainis žodžiais pabandė perteikti leidinio rengimo procesą, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Įžvalgomis apie šį gyvu ir atviru įvykių dalyvių žodžiu, autentiškais jų pasakojimais-liudijimais pagrįstą leidinį, rekonstruojantį skaudžią ir didvyrišką valstybės istorijos atkarpą, pasidalijo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, žurnalistas, vertėjas, „BIRŽŲ“ monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Arvydas Valionis.

Kaip ir ankstesniuose pristatymuose, A. Dudavičius pakvietė susirinkusiuosius padiskutuoti tema „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“ Į pokalbį įsitraukė ne tik Biržų „Aušros“ ir kitų mokyklų moksleiviai, bet ir Biržų savivaldybės tarybos nariai, buvę tremtiniai, šauliai ir kiti susirinkusieji. Muzikavo Panevėžio Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono vyresnysis seržantas Donatas Voveris.

Po renginio buvo daug norinčiųjų gauti knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ autoriaus autografą. „Versmės“ leidykla įteikė leidinių Biržų rajono merei, Jurgio Bielinio bibliotekos direktoriui Vygantui Muraliui, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriui Gintarui Butkevičiui. Renginyje dalyvavo vietinių žiniasklaidos priemonių atstovai.

	Kalbėjo Biržų rajono merė Irena Varzienė
	Renginio metu buvo galima susipažinti ir su „Versmės“ leidžiamomis „Lietuvos valsčių“ serijos monografijomis
	Muzikavo Panevėžio Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono vyresnysis seržantas Donatas Voveris
	Iškilmingas minėjimas Biržų pilies menėje pradėtas Lietuvos himnu

▲2013 01 15

JUOZO GIRDVAINIO „DAINUOJANTI REVOLIUCIJA“ MARIJAMPOLĖJE NEPALIKO ABEJINGŲ.

Sausio 10 d. 14 val. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko „Versmės“ leidyklos išleistos Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas.

Bibliotekos Parodų salėje vos sutilpo visi norintys pabūti, pabendrauti, pasidalyti prisiminimais ir išgyvenimais su knygos autoriumi ir kitais Sausio 13-osios įvykių liudininkais. Renginio pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, kurį traukė ir jaunas, ir senas. Paskui tylos minute pagerbtos Sausio 13-osios aukos, tarp kurių buvo ir du marijampoliečiai: Rimantas Juknevičius (1966 08 09–1991 01 13), žuvęs Sausio 13-ąją gindamas Televizijos bokštą, po mirties apdovanotas I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, ir po keleto mėnesių nuo žaizdų miręs Stasys Mačiulskas (1952 07 05–1991 04 14), po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Tėvynei svarbių objektų didvyriško gynimo nuo okupantų kariuomenės, visai tautai lemtingų įvykių įamžinimo ir minėjimo svarbą pabrėžė visi tą popietę kalbėjusieji: Marijampolės vicemeras Sigitas Valančius, pranešimą „Kuo reikšminga Sausio 13-oji šiandienos Lietuvai?“ skaitęs Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos studentas Simonas Jazavita, VDU dėstytojas, Valstybės Nepriklausomybės stipendininkas dr. Kęstutis Bartkevičius. Apie 1991-ųjų Lietuvos Respublikos Parlamento gynybą pasakojo Lietuvos kariuomenės dimisijos majoras Vitalijus Edvardas Straleckas.

Knygos „DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE“ autorius, istorikas ir žurnalistas Juozas Girdvainis žodžiais pabandė perteikti leidinio rengimo procesą, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Savo mintimis apie šį gyvu ir atviru įvykių dalyvių žodžiu, autentiškais jų pasakojimais-liudijimais pagrįstą leidinį, rekonstruojantį skaudžią ir didvyrišką valstybės istorijos atkarpą, dalijosi Marijampolės kolegijos dėstytoja Vida Mickuvienė.

Diskusija, kurios temą suformulavo renginio vedėjas atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“, nepaliko abejingų. Diskutavo susirinkę kariškiai, šauliai, Marijampolės studentai bei gimnazistai, Sausio 13-sios įvykių liudininkai, Parlamento gynėjai.

J. Girdvainis įteikė savo knygą Tautos didvyrio R. Juknevičiaus tėveliams Vandai ir Rimantui Juknevičiams. Minėjimo dalyviai ir svečiai turėjo galimybę pabendrauti grupelėmis ir individualiai, gauti autoriaus autografų.

	Juozas Girdvainis atidavė pagarbą prie Televizijos bokšto žuvusio Rimanto Juknevičiaus tėvams Vandai ir Rimantui Juknevičiams
	Minėjimo dalyviai ir svečiai turėjo galimybę gauti autoriaus Juozo Girdvainio autografų
	Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos moksleiviai atliko meninę programą
	Renginio akimirkos. Vyr. seržanto Romo Eidukevičiaus nuotr.

▲2013 01 11

ŽYGIO, PAGARSINUSIO NEMIRTINGĄJĄ VALDOVŲ MEILĖS ISTORIJĄ, DVASIA PASKLIDO IR PO KAUNĄ.

Prisiminimais apie žygį žemaitukais į Krokuvą dalijosi raiteliai Česlovas Marcinauskas ir Neringa Kulokaitė

„Versmės“ leidyklos 2012 m. išleistų knygų sutiktuvių baigiamasis akcentas – lapkričio 29 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vykęs Gintaro Kaltenio knygos „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“ pristatymas. Nė vienas iš G. Kaltenio knygų (ir pirmosios „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos) pristatymo renginių nestokojo susidomėjusios publikos. Kauniečiai taip pat patvirtino esą žygių, skirtų garsinti ir įprasminti tautos istoriją, gerbėjai, ir aktyvūs knygų apie tokius drąsius žygius skaitytojai.

Renginio pradžioje į Kauno įgulos karininkų ramovę susirinkę miestelėnai turėjo galimybę savo akimis išvysti žygio žemaitukais į Krokuvą vaizdus – buvo parodyta ištrauka iš Antano Gluskino filmo „2000 kilometrų istorijos“. Susirinkusieji išgirdo ir Klajūnų klubo vadovo Gintauto Babravičiaus komentarą apie šį, pirmąjį, istorinį žygį žemaitukais, kai 2010-ųjų rudenį dešimties raitelių būrys per 38 dienas buvusia LDK teritorija – per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą, nujojo beveik 2000 kilometrų.

Primindamas dar senesnius nei Vytauto šlovingųjų žygių iki Juodosios jūros laikus – nukeldamas žiūrovus į nelengvą valstybės suvienijimo ir Lietuvos karalystės gimimo metą – Mindaugo vaidmenį iš Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ atliko vyresnysis seržantas Donatas Voveris.

Kelionė Lietuvos istorijos puslapiais tęsėsi toliau: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentas istorikas Simonas Jazavita perskaitė pranešimą „Žymioji meilės istorija: Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas“ ir taip sugrąžino publiką prie pagrindinės vakaro temos, kuriai ir buvo paskirta antroji G. Kaltenio knyga „Valdovų meilės keliu“.

Apie knygą toliau kalbėjo pats jos autorius, kaip tikras raitelis žygūnas netuščiažodžiaudamas, o tik pabrėždamas, kad daug ką, kas jaudino ir akino žygio metu, ir pamėgino atkurti knygoje... G. Kaltenio žodžius dideliame ekrane iliustravo knygoje „Valdovų meilės keliu“ pateiktos nuotraukos (jų autoriai Gintaras Šiuparys, Gintaras Kaltenis, Jonas Tumasonis, Rimantas Tumasonis, Darius Kulikovskis, Vladas Ščiavinskas).

Kauno kolegijos studentas Vidmantas Brinė, raiškiai perskaitęs Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos istorikės dr. Jolantos Karpavičienės mintis apie Gintaro Kaltenio knygą, pradėjo atsiliepimams ir vertinimams skirtą renginio dalį. Savo įspūdžiais dalijosi Kauno „Saulės“, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, „Varpo“ gimnazijų moksleiviai. Po Donato Voverio muzikinių akordų renginio vedėjas Arūnas Dudavičius pakvietė prisiminimais apie žygį į Krokuvą pasidalyti raitelius Algirdą Motiejūną, Česlovą Marcinauską ir Neringą Kulokaitę. Raiteliai ne tik pamėgino žodžiais perteikti kelionės dvasią, įveiktus sunkumus, bet ir kvietė renginio dalyvius atvykti į Kernavėje ir Kauno rajone auginamų žemaitukų žirgynus pasimokyti joti šiais lietuviškais gero būdo, ištvermingais žirgais.

Vakaro pabaigoje žiūrovai ir kalbėtojai jaukiai bendravo gurkšnodami kavą ir arbatą. Kauno įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotojas Henrikas Kiškarevičius papasakojo ramovės istoriją.

„Versmės“ leidykla knygomis „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ apdalijo visus, kalbėjusius renginio metu. Buvo dovanota ir DVD filmo „2000 kilometrų istorijos“ plokštelių. Žygio, pagarsinusio nemirtingąją Valdovų meilės istoriją, dvasia pasklido ir po Kauną. G. Kaltenio knygų gerbėjai tikrai lauks trečiosios kelionės žemaitukais ir trečiosios knygos. Kokia bus ta trečioji kelionė ir kur link šįkart bus jojama, raiteliai kol kas neišduoda.

Pranešimą apie Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę skaitė Vytauto Didžiojo universiteto ketvirto kurso studentas Simonas Jazavita

Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleiviai atliko literatūrinę kompoziciją pristatomos knygos tematika

▲2012 12 06

ALYTIŠKIAI SUSIŽAVĖJO RENESANSO EPOCHA IR ŽIRGAIS ŽEMAITUKAIS.

Kalbėjo knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ autorius Gintaras Kaltenis

2012 m. lapkričio 15 d. Alytaus teatro didžiojoje salėje vyko „Versmės“ leidyklos išleistos Gintaro Kaltenio knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ pristatymas. Renginio pradžioje pilnutėlė salė sugiedojo Lietuvos himną.

Žodį tarė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Paskui buvo parodyta Antano Gluskino filmo „2000 kilometrų istorijos“ ištrauka. Filmą pristatė Klajūnų klubo vadovas Gintautas Babravičius.

Susirinkusiems suvaidinta ištrauka iš Juozo Grušo pjesės „Barbora Radvilaitė“: Barboros Radvilaitės vaidmenį atliko Rasa Poškuvienė, Žygimanto Augusto – Žilvinas Smalskas. Šoko Anykščių kultūros centro istorinių šokių kolektyvas „Baltoji pavana“ (vadovė Jūratė Uselienė). Žiūrovų akį džiugino įspūdingi kostiumai, ausį glostė XV–XVI a. muzika.

Vėliau renginio vedėjas Arūnas Dudavičius paprašė tarti žodį knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ autorių Gintarą Kaltenį. Buvo rodomos žygio nuotraukos. Kalbėta ne tik apie šiuolaikinių raitelių narsų nuotykį, bet ir apie žygio istoriškumą, apie juo įprasminti norėtas istorines figūras – karalių Žygimantą Augustą ir jo žmoną karalienę Barborą Radvilaitę bei jų nemirtingą meilę.

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleivis Jurgis Švedkauskas perskaitė Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos istorikės dr. Jolantos Karpavičienės mintis apie žygį žemaitukais bei Gintaro Kaltenio knygą. Savo įspūdžiais apie perskaitytą knygą „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ dalijosi Alytaus miesto ir rajono mokymo įstaigų moksleiviai, studentai, šauliai ir kariškiai. Moksleiviai puikiai atskleidė knygos pagrindines mintis, patriotines nuostatas, autoriaus emocijas aprašant karališką meilės istoriją.

Prisiminimų apie žygį pažėrė raiteliai Algirdas Motiejūnas, Česlovas Marcinauskas ir Lina Petrilienė, jaunuosius klausytojus ypač sužavėję pasakojimais apie Lietuvoje auginamus žemaitukų veislės žirgus. Jaunimas greit užsidegė noru gauti pirmąsias jojimo pamokas. Renginio meninę dalį tęsė Jonavos miesto šokių studija „Kareiviškas tango“ (vadovė Rima Repšienė).

Vakarui baigiantis renginio dalyviams ir svečiams buvo dovanota knygų bei suvenyrų. Renginio organizatoriai – „Versmės“ leidykla ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.

	Pilna Alytaus miesto salė atsistojusi giedojo Lietuvos himną
	Žygio žemaitukais į Krokuvą dalyviams ir knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ autoriui Gintarui Kalteniui Alytaus miesto savivaldybė įteikė suvenyrų
	Kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas
	Žygio žemaitukais į Krokuvą idėją pristatė Klajūnų klubo vadovas Gintautas Babravičius
	Įspūdžiais apie perskaitytą knygą dalijosi Alytaus miesto ir rajono mokyklų moksleiviai
	Šoko Anykščių kultūros centro istorinių šokių kolektyvas „Baltoji pavana“ (vadovė Jūratė Uselienė). Alytaus miesto savivaldybės administracijos nuotr.

▲2012 11 20

PANEVĖŽIEČIAI ENTUZIASTINGAI SUTIKO KNYGĄ „ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS. 2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“.

„Versmės“ projektų vadovas Andrius Biziulevičius įteikė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorei Rimai Maselytei monografijos „Žeimelis“ dvitomį ir DVD plokštelę „2000 kilometrų istorijos“.

Spalio 25 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Gintaro Kaltenio knygos „ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS. 2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ pristatymas ir diskusija apie žygio potyrius, LDK paveldo objektus, pilis, miestus. Renginį vedė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius.

Jo žodžiais, „Knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ autorius Gintaras Kaltenis pats sau bando atsakyti į klausimą: „Be sportinių laimėjimų, trijų nuostabiausių dukrų, kuo dar galėčiau pasigirti?“ Knygos autorius paprastai, įdomiai ir įtaigiai Lietuvos visuomenei, ypač jaunajai kartai, pristato Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kultūros paveldo objektus, miestus, pilis, gamtos nepakartojamą grožį, sutiktų nepažįstamų žmonių svetingumą, buvusios mūsų valstybės didybę. Autorius kreipiasi į būsimą knygos skaitytoją ir kalba apie tokias tautos vertybes kaip vienybė, pasiaukojimas, tradicijų išsaugojimas, žmogiškumas, patriotizmas, tarsi kviesdamas Lietuvos jaunuomenę siekti aukštesnių gyvenimo tikslų, nebijoti iškylančių sunkumų ir didžiuotis savo valstybe. Knygos autorius Gintaras Kaltenis – vienas šio žygio dalyvių – knygoje emociškai ir vaizdžiai aprašo žirgų veislę žemaitukus ir atskleidžia visas legendinės žirgų veislės savybes – stiprų kolektyviškumo jausmą, gerą bėgimą risčia, veržlumą, tvirtumą ir paklusnumą.“

Sveikinimo žodį tarė bibliotekos direktorė Rima Maselytė. Pranešimą „2000 kilometrų istorijos“ skaitė žygio žemaitukais iki Juodosios jūros vadovas Gintautas Babravičius. Apie žygyje patirtus išbandymus kalbėjo raitelė Skirmantė Naglytė. Ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ suvaidino vyr. seržantas Donatas Voveris, įsikūnijęs į patį karalių Mindaugą.

Kalbėjo knygos autorius Gintaras Kaltenis, kuris atsakė ir į susirinkusių klausimus. Knygos leidybos klausimus aptarė „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius.

Savo įspūdžiais apie iš anksto perskaitytą knygą dalijosi Panevėžio mokymo įstaigų gimnazistai ir studentai, Juozo Miltinio gimnazijos literatų būrelio nariai. Kalbėjo Panevėžio miesto administracijos direktorė Kristina Vareikienė, kuri dėkojo knygos autoriui ir „Versmės“ leidyklai, akcentuodama tikrąjį patriotizmą, kuris buvo jaučiamas pristatant žygį ir knygą Panevėžio miestui.

Buvo rodoma Antano Gluskino dokumentinio filmo „2000 kilometrų istorijos“ ištrauka, po kurios salėje pasigirdo šūksniai „Šaunuoliai žygeiviai!“, susirinkusieji klausėsi vyr. seržanto D. Voverio muzikavimo.

Leidyklos projektų vadovo A. Biziulevičiaus teigimu, tai – vienas iš geriausiai pavykusių knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ pristatymų. Autoriui ir kitiems renginyje kalbėjusiems buvo smagu matyti tiek daug susidomėjusių, aktyviai klausančių ir norinčių bendrauti žmonių.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos salė prisirinko pilna žmonių

Ištraukas iš knygos „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ skaitė Panevėžio gimnazistai. Renginio organizatorių nuotr.

▲2012 10 29

VILNIAUS ROTUŠĖJE SUTIKTA KNYGA „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“.

Žygeivis Gintaras Kaltenis ir jo naujoji knyga

Spalio 11-osios popietę į Vilniaus rotušę rinkosi ne tik tie, kuriems rimtai rūpi savos šalies praeitis, bet ir išsiilgę romantiškų nuotykių. Ir istorijos, ir meilės romantikos, ir nuotykio dvasios apstu tądien Rotušėje sutiktoje naujoje Gintaro Kaltenio knygoje „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“. Knygą išleido „Versmės“ leidykla.

Buvęs profesionalus jojikas, dabar dizaino įmonės vadovas, žygeivis Gintaras Kaltenis naujoje knygoje pasakoja apie istorinį-kultūrinį žygį žemaitukais senuoju Jogailaičių, dar vadinamu Valdovų, keliu. Tai tas pats kelias, kuriuo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, vedamas begalinės meilės, lydėjo savo žmonos Barboros Radvilaitės palaikus iš Krokuvos į Vilnių.

2011-ųjų vasarą devyni lietuvių raiteliai, minėdami karalienės Barboros 460-ąsias mirties metines, žemaitukais nujojo iš Vilniaus į Krokuvą. Šio 1000 kilometrų žygio reportažus spausdino „Lietuvos rytas“, informavo kiti leidiniai, televizija. Knyga „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ – tai jau antrasis autoriaus pasakojimas, savotiškas 2010 m. vykusio pirmojo istorinio 2000 km žygio žemaitukais iki Juodosios jūros aprašymo, irgi išleisto atskira knyga, tęsinys.

Renginio prodiuseris ir vedėjas Arūnas Dudavičius pristatė renginio dalyvius ir svečius: knygos autorių žygeivį Gintarą Kaltenį, fotografą Gintarą Šiuparį, dailininką Rimantą Tumasonį, „Versmės“ leidyklos darbuotojus, dalyvavusius rengiant knygą – kalbos redaktorę Auksę Gasperavičienę ir viršelio dailininkę Oną Liugailienę, taip pat žygio žemaitukais į Krokuvą vadovą, Klajūnų klubo prezidentą Gintautą Babravičių, žygio idėjos autorių ir raitelių vadą Giedrių Klimkevičių, kitus raitelius. Rotušės Didžiojoje salėje tirštai susėdę šurmuliavo moksleiviai, renginį atidžiai stebėjo senjorai, žygio dalyvių pasveikinti atėjo bičiuliai. Nemenką kelionės į Krokuvą dalį bėgte įveikęs garsusis šunelis Alšis, tik retsykiais iš nuobodumo inkšteldamas, drausmingai gulėjo greta savo šeimininko raitelio Antano Narmonto. Paprašyti jiedu drauge pakilo į sceną.

Kalbėjo žygio žemaitukais į Krokuvą vadovas, Klajūnų klubo prezidentas Gintautas Babravičius

Susirinkusių akį džiugino senovinių šokių grupė „Baltoji pavana“, Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą įtaigiai suvaidino aktorių duetas Rasa Poškuvienė ir Žilvinas Smalskas.

Vilniaus edukologijos universiteto dėstytojas, buvęs „Misijos Sibiras‘07“ dalyvis Mindaugas Nefas trumpai priminė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, paskutinio Jogailaičių dinastijos atstovo Žygimanto Augusto ir vienos įtakingiausių Lietuvoje Radvilų giminės palikuonės Barboros Radvilaitės meilės dramą. Apie ne vien romantikos, bet ir sunkių išbandymų kupiną istorinį-kultūrinį žygį į Krokuvą pasakojo G. Babravičius. G. Kaltenis prisipažino, kad antrąją knygą parašyti, kaip ir pirmąją, – „Žygis žemaitukais prie Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“, – paskatino draugai ir bičiuliai, po abiejų žygių vis prašę papasakoti, kaip viskas buvo iš tikrųjų...

Svarbiu vakaro akcentu tapo Vilniaus valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos doc. dr. Jolantos Karpavičienės žodžiai: „<...> Ši knyga – tai patraukliai, nuoširdžiai ir įdomiai parašytas dienoraštis, įtraukiantis į žygio įvykių sūkurį ir atveriantis Lietuvos istorijos ženklus. Dalį jų žygeiviai aptiko pakeliui, dalį įžvelgė sutiktuose žmonėse arba užčiuopė savyje. Su kelionės peripetijomis susietos konkrečios istorinės žinios pateikiamos neprikišamai, jos tarsi savaime įstringa į skaitytojo atmintį, taip priartindamos, „sužmogindamos“ ir „sudabartindamos“ praeitį. Ir šis santykis nėra statiškas. Jis kelia daugybę klausimų. Į dalį jų atsako pats autorius, kuris kalbina istorikus, etnologus, menininkus, o jų žinias ir mintis darniai įjungia į pasakojimo audinį. Kiti klausimai lieka atviri – tarsi intriga, paraiška kitoms kelionėms“. Reikšmingas istorikės mintis, pateiktas ant knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ galinio viršelio, susirinkusiems perskaitė Rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus.

Po oficialiosios dalies renginys tęsėsi toliau: buvo žiūrimos žygio skaidrės, šnekučiuojamasi prie kavos ir arbatos puodelio. Veikė Gintaro Šiupario žygio nuotraukų paroda.

Panoraminį vaizdą iš Vilniaus rotušėje vykusio renginio žiūrėkite čia. Fotografas Kostas Šukevičius.

Renginį stebėjo ir legendinis šuo Alšis. Nuotraukos Onos Gaidamavičiūtės

▲2012 10 12

SAULIAUS STOMOS KNYGOS „POLITIKA MARO METU“ PRISTATYMAS.

Spalio 10 d. Seimo II rūmų Spaudos konferencijų salėje įvyko naujausios Sauliaus Stomos knygos „POLITIKA MARO METU“ pristatymas.

„Aš negaliu duoti recepto, kaip jums elgtis. Bet galiu pasakyti, ką pats esu nusprendęs: nebenoriu kaltinti mūsų šalies, noriu tęsti kovą su totalitarine visuomene, kad ir kokia kauke ji prisidengtų, ir visados kausiuos, nors man tai labai brangiai kainuotų, gindamas laisves, kurios mums lieka, kitaip tariant, mūsų asmenines ir nacionalines galimybes, padėdamas gimti pasauliui, kuriame mums bus vis ne tokia gėda gyventi.“ Šie knygoje cituojami Iš Albert‘o Camus laiško draugui žodžiai turbūt geriausiai atspindi knygos turinį.

Ši knyga yra tarsi vienos Seimo kadencijos metu (2009–2012) vykusio politinio ir visuomeninio gyvenimo metraštis, susidedantis iš tų ketverių metų aktualiausiomis temomis parašytų straipsnių. Skelbiami Seimo nario, politiko, publicisto ir rašytojo Sauliaus Stomos tekstai buvo publikuoti spaudoje, internete, o čia pateikiami dar papildyti internautų rašytais bei informaciniais įvykių komentarais. Knyga suteikia daug peno ir savarankiškiems apmąstymams, vertinimams bei išvadoms.

 ▲2012 10 16

„2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ – SKAITMENINIU FORMATU.

2012 m. spalio 8-osios pavakarę Vilniaus pramogų ir verslo centre „Forum Palace“ įvyko ilgai lauktas dokumentinio filmo „2000 kilometrų istorijos“ DVD plokštelės pristatymas. Režisieriaus Antano Gluskino 65 minučių trukmės filmo prodiuseriai – Klajūnų klubas ir „Versmės“ leidykla, kuriai šis filmas yra pirmasis prodiusuotas vaizdo kūrinys.

Filmas pasakoja apie 2010-ųjų rudenį įvykusį kultūrinį-istorinį žygį, kai dešimties Lietuvos raitelių būrys per 38 dienas buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija – per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą – nujojo beveik 2 000 kilometrų. Po 600 metų buvo ryžtasi pakartoti legendinį Vytauto Didžiojo kelią nuo senosios Lietuvos sostinės Trakų iki Juodosios jūros ir taip Europoje aktualizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldą, skatinti jo išsaugojimą.

„Šiandien Lietuvos Respublika tesudaro apie 7 procentus buvusios LDK teritorijos, maždaug 44 proc. Priklauso Ukrainai (tai daugiau kaip pusė visos dabartinės Ukrainos), 22 proc. – Baltarusijai (visa dabartinė Baltarusija), 25 proc. – Rusijai ir 2 proc. – Lenkijai. Legenda patvirtinta! Žemaitukų žirgai godžiai gėrė Juodosios jūros vandenį...“ – rašoma naujojo DVD viršelyje.

Sausakimšoje salėje vos tilpo žygio gerbėjai, dalyvavo filmo kūrybinė grupė – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Gluskinas, operatoriai Jonas Burnickas, Andrius Kaušinis, Algirdas Vaičaitis, prodiuseriai Gerda Serbentaitė, Audrius Steikūnas, žygio vadovas Gintautas Babravičius, žygio idėjos autorius Giedrius Klimkevičius, kiti raiteliai ir žygio dalyviai, Baltarusijos ir Ukrainos diplomatai, Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijų atstovai, kiti garbūs svečiai.

„2000 kilometrų istorijos“ jau suintrigavo žiūrovus, kai filmas 2011 m. vasarą buvo rodomas per Lietuvos televiziją. Kitas žygį įprasminantis kūrinys, 2012-ųjų vasarį „Versmės“ leidyklos pristatytas Vilniaus knygų mugėje, – tai raitelio Gintaro Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“. Ji taip pat susirado savo skaitytoją – jau išleistos dvi laidos.

Išleistą DVD bus galima įsigyti turizmo informacijos centruose, knygynuose, degalinėse. Dalis filmo tiražo bus platinama kartu su G. Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, taigi skaitytojai, pirkdami knygą, kartu gaus ir filmą. Iš viso DVD išleistas 7 000 egz. tiražu. Viršelio dailininkas Rimantas Tumasonis.

 ▲2012 10 09

„LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA PRISTATYTA SEDOJE. 2012 m. liepos 21 d. Sedoje jau dešimtą kartą vykusiame jubiliejiniame festivalyje „Geid vuolongelė“ muzikologas Vaclovas Juodpusis miestelio gyventojams ir svečiams pristatė „Versmės“ leidyklos rengiamą „Lietuvos valsčių“ seriją. Ne vienas renginio dalyvis vartė knygas ir stebėjosi šiuo sumanymu, įamžinančiu Lietuvos istoriją. Renginyje dalyvavęs Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius stebėjosi jau išleistomis knygomis ir sakė nekantriai lauksiantis, kada ir Sedos miestelio šviesuoliai galės talkinti knygai apie Sedos valsčių.

	Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras
	Muzikologas Vaclovas Juodpusis pristato „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas
	Muzikologas Vaclovas Juodpusis ir Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius

▲2012 09 05

▲2012 07 20

KNYGA „ČIA MANO IR TAVO PAGĖGIAI“ PRISTATYTA ANT RAMBYNO KALNO. 2012 m. liepos 5 d. vakare buvo atvežta ką tik „Versmės“ leidyklos išleista, Pagėgių bendruomenės asociacijos sudaryta knyga – „Čia mano ir Tavo Pagėgiai“. Tą pačią dieną ji iškeliavo į Pagėgius, o liepos 6-ąją, Lietuvos valstybės dieną, šis bendruomenenės asociacijos dešimtmečiui skirtas leidinys buvo pristatytas ant Rambyno kalno, ant kurio Pagėgių bendruomenė jau trečią kartą minėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo karūnavimo dieną ir savo veiklos dešimtmetį.

Knygą „Čia mano ir Tavo Pagėgiai” apžiūri (iš kairės): Lietuvos respublikos konsulė Sovetske Liuda Kleimionova, Pagėgių Švento Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio žmona vilkyškietė Laimutė Komskienė.

▲2012 07 10

SALAKIEČIAI SUSIPAŽINO SU KNYGA APIE SALAKO KRAŠTĄ. 2012 m. birželio 30 d. Salako kultūros namuose pristatyta „Versmės“ leidyklos išleista knyga „Salako kraštas“. Renginyje, kurį vedė Salako seniūnas Renius Kisielius, dalyvavo leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos vyr. redaktorė sudarytoja istorikė Vida Girininkienė, prof. habil. dr. Audrius Dubietis, istorikas medievistas Tomas Baranauskas, istorikas Martynas Maniušis ir kiti knygos autoriai.

Knygos vyr. redaktorė sudarytoja istorikė Vida Girininkienė pabrėžė, kad šia knyga jos domėjimas šiuo turtingos istorijos kraštu nesibaigė – jau kitais metais turėtų pasirodyti „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Salakas“.

Salako garbės pilietis, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi Algirdas Vapšys su žmona Eugenija šventėje džiaugėsi įsigiję naują knygą apie gimtinę	Pristatę knygą „Salako kraštas“, jos vyr. redaktorė sudarytoja istorikė Vida Girininkienė ir istorikas medievistas Tomas Baranauskas dar ilgai bendravo su salakiečiais, sudarė galimybę jiems įsigyti šį įdomų leidinį

▲2012 07 10

▲2012 08 21

PANEVĖŽIO APSKRITIES BIBLIOTEKOJE – „VERSMĖS“ KNYGOS.

2012 m. birželio 1 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusioje knygų mugėje buvo pristatytos naujausios „Lietuvos valsčių“ serijos knygos, taip pat dailininko, fotomenininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureato Rimanto Dichavičiaus fotoalbumas „Laisvės paženklinti“, Gintaro Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“.

Knygą „Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas“ su pridėta kompaktine plokštele apie populiarių dainų autorių Vygandą Telksnį ir estradinės muzikos istorijos puslapius pristatė autorė – Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Pristatyme dalyvavo kompozitoriaus brolis akademikas profesorius Laimutis Telksnys, skambėjo Vygando Telksnio muzika, filmuoti epizodai priminė autorių.

▲2012 06 04

JONAVOJE – APIE ŽYGĮ ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS. 2012 m. gegužės 31 d. 14 val. Jonavos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta raitelio Gintaro Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos”.

Pristatyme dalyvavo knygos autorius Gintaras Kaltenis, žygio misijos vadovas Gintaras Babravičius ir jo sumanytojas Giedrius Klimkevičius, Jonavos Jeronimo Ralio ir Senamiesčio gimnazijų mokiniai dalijosi įspūdžiais apie leidinį, dėkojo už praplėstą sampratą apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

▲2012 06 19

PANEMUNĖLYJE – TOSTAS UŽ MONOGRAFIJOJE IŠREIKŠTĄ PAGARBĄ KAIMO ŽMOGUI. 2012 m. kovo 17 d. monografijos „PANEMUNĖLIS“ pristatyme Panemunėlio (Rokiškio r.) pagrindinėje mokykloje dalyvavęs knygos sudarytojas vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekus kraštiečiams pirmiausia padėkojo, kad jų susirinko taip gausiai.

Monografijos pristatyme Rokiškio r. savivaldybės vicemeras Egidijus Vilimas, Panemunėlio seniūnijos seniūnas Anicetas Bytautas, Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis ir klubo tarybos narė Elvyra Maksimaitienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, rašytoja ir poetė Šetekšnų kaimo gyventoja Danutė Mažeikienė išsakė daug pagyrimo žodžių šios knygos sudarytojui Rokiškio krašto garbės piliečiui Venantui Mačiekui, kalbas pagyvino Panemunėlio kaimo kapelos „Provincija“, vadovaujamos Rimanto Mickio, dainos.

Po pristatymo dalyviai vaišinosi kava ir sumuštiniais, buvo išsakytas tostas už monografijoje jaučiamą didžiulę pagarbą paprastam kaimo žmogui. Venantas Mačiekus pasirašė knygą perkantiems kraštiečiams. Po renginio pietaudamas su Rokiškio r. savivaldybės vicemeru J. Basanavičiaus premijos laureatas užsiminė ir apie finansinę paramą kitai šiemet ketinamai išleisti monografijai „JUODUPĖ. ONUŠKIS“.

„Panemunėlio“ monografijos vyr. redaktorius, Rokiškio krašto garbės pilietis V. Mačiekus po leidinio pristatymo nusifotografavo su straipsnių autoriais.	V. Mačiekus pasirašo kraštiečiams.

▲2012 03 20

„DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE" PRISTATYTA KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖJE.

Knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ autorius Juozas Girdvainis pasirašo Sausio 13-ąją žuvusio Tito Masiulio motinai Vitalijai Krivickienei (kairėje) ir „Tremtinio“ žurnalo žurnalistei Daliai Lukšaitei-Maciukevičienei.

2012 m. kovo 15 d. Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje buvo pristatyta „Knygų kelio“ leidyklos išleista Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“.

Renginys prasidėjo Lietuvos himnu ir žuvusiųjų pagerbimu tylos minute. Knygą pristatė jos autorius J. Girdvainis ir „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Renginyje daugiausia diskutuota, kuo reikšminga Sausio 13-oji šiandienos Lietuvai, kuo knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ svarbi akademiniam jaunimui. Kalbėjo Sausio 13-ąją žuvusio Tito Masiulio motina Vitalija Krivickienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, Nepriklausomybės Akto stipendininkas dr. Kęstutis Bartkevičius ir VDU Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos specialybės studentas Simonas Jezavita. Diskusijoje, ar tokio pobūdžio knygos skatina visuomenę pažinti istoriją, dalyvavo Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius, buvęs Krašto apsaugos ministerijos viceministras Edmundas Simanaitis, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, „Tremtinio“ žurnalo žurnalistė Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė, Sausio 13-osios liudininkai, gynėjai, Kauno įgulos karinių padalinių vadai, VDU Istorikų klubo nariai, Lietuvos šaulių studentų korporacijos „Saja“ atstovai, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos, Vilkijos gimnazijos ir Alsėdžių vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Renginio dalyviai apžiūrėjo ir neseniai restauruotą Kauno įgulos karininkų ramovę.

▲2012 03 19

RIMANTO DICHAVIČIAUS FOTOALBUMAS „LAISVĖS PAŽENKLINTI“ PRISTATYTAS TRAKŲ PILYJE.

012 m. kovo 15 d. Trakų salos pilyje pristatytas „Versmės“ leidyklos bičiulio, dailininko, fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotoalbumas „Laisvės paženklinti“. Tądien Lietuvos

 Respublikos Vyriausybės meno premijos laureatas atidarė ir savo fotografijos darbų parodą.

Albumo pristatyme Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, dailininkai Vaidas Liudvikas Gedminas, Gitenis Umbrasas, Saulius Čižikas, Jurginas Žilys, fotografas Stasys Paškevičius, Trakų r. savivaldybės administracijos direktorė Asta Kandratavičienė priminė, kad šis leidinys – labai svarbių mūsų šalies istorijai kūrėjų įamžinimas. ▲2012 03 19

MOKSLO KONFERENCIJOJE PRISTATYTAS „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MONOGRAFIJOS PIRMASIS TOMAS. 2012 m. sausio 26 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Mažojoje salėje vykusioje LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Mokslininkų rūmų ir „Versmės“ leidyklos surengtoje mokslinėje konferencijoje „XXI a. pradžios Lietuvos lokaliniai tyrimai šimtatomėje monografijų serijoje „Lietuvos valsčiai“: nuo kompleksinių lauko tyrimų ekspedicijų iki geologijos, geografijos, biologijos, etnologijos, istorijos, archeologijos, kalbotyros, tautosakos ir sociologijos mokslo darbų“ pristatyta „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ I dalis. Joje publikuojama 50 mokslinių straipsnių.

Pirmieji „Lietuvos lokaliniai tyrimų“ I dalies egzemplioriai buvo padovanoti Lietuvos mokslų akademijos prezidentui akademikui Valdemarui Razumui ir Lietuvos edukologijos universiteto rektoriui, monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos nariui akademikui Algirdui Gaižučiui. Pasak jo, šie tyrimai yra „Lietuvos valsčių“ serijos stuburas. ▲2012 05 04

JŪRATĖ STATKUTĖ DE ROSALES ŽADINO TAUTOS SAVIMONĘ. 2012 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje „Knygų kelio“ leidykla pristatė vieną skaitomiausių 2011 m. knygų, žymios Venesueloje gyvenančios tautietės, baltų proistorės tyrinėtojos Jūratės Statkutės de Rosales monografiją „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.
Tiesioginio ryšio tiltas norintiesiems sudarė galimybę pamatyti pačią knygos autorę, išgirsti jos samprotavimus, argumentus, pateikti klausimų. Visiems besirenkantiems į renginį leidyklos atstovai įteikė po brošiūrėlę su knygos autorės mintims ir kelių jas palaikančių, su jomis polemizuojančių mokslininkų straipsniais.
Renginyje, kurį vedė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, apie J. Statkutės de Rosales tyrinėjimus kalbėjo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, akademikas prof. Romualdas Grigas, žymus archeologas, Klaipėdos universiteto prof. Vladas Žulkus.
Renginyje kalbėta apie rašytinių, archeologijos, kalbotyros mokslo šaltinių santykį ir tikroviškumą, J. Statkutė de Rosales atsakė į klausimus, kokios buvo svarbiausios senosios baltų kultūros ypatybės, kaip susiformavo baltų ir gudų sąsajos, kas istorijos kelyje buvo baltų sąjungininkai ir priešai, kaip susiformavo ir įsitvirtino slavų substratas, ir kitus.
Renginyje nemažai siurprizų laukė ir jo dalyvių, ir pačios J. Statkutės de Rosales. Su knygos autore sveikinosi jos jaunystės laikų bendramokslė prof. Joana Ulinauskaitė-Mureikienė. Venesueloje su žmona operos dainininke Aušra Stasiūnaite viešėjęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. Algimantas Čepulkauskas patvirtino, kad toli nuo Lietuvos gimę ponios Jūratės sūnūs kalba lietuviškai.
Renginyje prof. Daivos Vyčinienės vadovaujama sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“ atliko kelias iš seniausių laikų mus pasiekusias sutartines, kuriose yra serbams, bulgarams, makedonams, net kroatams būdingų sąskambių.
J. Statkutė de Rosales prasitarė pirmąkart girdėjusi taip tiksliai interpretuotas šias giesmes. Jos pastaba, kad į Vakarų Europą gregorinis giedojimas atėjo siekiant pakeisti pagoniškas sutartines, po šio renginio buvo viena labiausiai svarstomų.

▲2012 03 01

NUPŪSTA UŽMARŠTIS NUO KOMPOZITORIAUS V. TELKSNIO KŪRYBOS. 2012 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje pristatyta M. Romerio universiteto profesorės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės monografija „Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas“ (su pridėta kompaktine plokštele). Knyga iš spaustuvės buvo atvežta tiesiai į Knygų mugę.
Į monografijos pristatymą atskubėjo šviesaus atminimo maestro Vygando Telksnio brolis profesorius, habilituotas daktaras, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys Laimutis Adolfas Telksnys, būrys giminaičių, estradinės muzikos kūrėjų ir atlikėjų, Krakių miestelio, kuriame kompozitorius augo ir mokėsi, gyventojų.
LR Seimo narė dainininkė Ona Valiukevičiūtė, poetas Vytautas Barauskas, kompozitorius Algimantas Raudonikis pabėrė prisiminimų apie Vygando Telksnio charakterį, gyvenimo būdą, pagarbą atlikėjams, apgailestavo, kad vyresnės kartos kompozitorių dainos nepelnytai primirštos. Krakių miestelio gyventojai, kurių pilnas autobusas atvyko į šios knygos pristatymą, prisiminė kompozitoriaus jaunystę, jo šelmišką charakterį, išradimus, Telksnių šeimos ryšius su gyvenviete.
Knygos pristatyme skambėjo Artūro Noviko Džiazo mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektoriaus Eugenijaus Vedecko ir jo mokinių, Krakių pagrindinės mokyklos pedagogių atliekamos Vygando Telksnio dainos.

▲2012 02 29

MONOGRAFIJOS „PANEMUNĖLIS“ PRISTATYMAS TAPO KRAŠTIEČIŲ SUSITIKIMU. 2012 m. vasario 24 d. vykęs monografijos „PANEMUNĖLIS“ (Rokiškio r., vyr. redaktorius Venantas Mačiekus) pristatymas Knygų mugėje tapo gražiu kraštiečių susitikimu. Į jį susirinko būrys Vilniuje gyvenančių rokiškėnų, atvažiavo nemažai Panemunėlio gyventojų, koncertavo Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Gastauta“, vadovaujamas Nidos Lungienės ir Giedriaus Viduolio.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius bei Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis pasidžiaugė šiuo itin svarbiu rajono žmonėms leidiniu, o kraštiečiai smalsiai vartė monografijas: kai kurie ieškojo savo rašinio ar nuotraukų, kiti – pasakojimų apie gimtąjį kaimą ar pažįstamus žmones.

	J. Basanavičiaus premijos laureatas Venantas Mačiekus parengė dviejų tomų monografiją apie savo gimtojo Rokiškio rajono Panemunėlio valsčių. Tai jau 9 jo parengta „Lietuvos valsčių“ serijos monografija.
	Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė monografijos pristatyme kalbėjo, kuo kraštiečiams svarbus šis leidinys.
	Renginį pagyvino Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Gastauta“ atliekamos liaudies dainos.

 ▲2012 02 29

„KNYGŲ KELIO“ STENDE – POLITIKŲ IR MOKSLININKŲ SUSITIKIMAI. 2012 m. vasario 23–26 d. Vilniaus knygų mugėje „Knygų kelio“ leidykla pristatė keturias knygas: žymaus fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotoalbumą „Laisvės paženklinti“, Gintaro Kaltenio knygą „Žygis žemaitukais iki juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“, Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės monografiją „Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas“ (su pridėta kompaktine plokštele) bei Jūratės Statkutės de Rosales monografiją „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ – perkamiausią praėjusių metų leidyklos knygą.

Leidyklos stende su skaitytojais bendravo ir autografus dalino žymus dailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Šis stendas tapo ir politikų, mokslininkų, istorijos, valstybingumo temomis rašančių autorių susitikimų vieta. Prie jo Nepriklausomybės Akto signataras, žinomas politikas ir filosofas, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės narys Romualdas Ozolas, knygų „Nepriklausomybė alternatyvų neturi“, „Kodėl griūva mūsų pilys: politinė publicistika“ autorius, diskutavo su akademiku prof. Romualdu Grigu, filosofu dr. Juozu Sigitu Mureika, žurnalistu ir visuomenės veikėju Viliumi Kavaliausku ir kitais. Dauguma jų „Knygų kelio“ leidyklos stende pristatė ir savo naujausias knygas.  ▲2012 02 29

„ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS” RAGINA SAUGOTI ISTORINĘ ŽIRGŲ VEISLĘ. 2012 m. vasario 22 d. į leidyklą atvežta ką tik išleista keliautojo raitelio Gintaro Kaltenio knygos „Žygis žemaitukais iki juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos” antroji patikslinta laida. Ją išleido „Knygų kelio“ leidykla.
Ši knyga – tarsi 2010-ųjų rudenį vykusio 10 raitelių žygio žemaitukais iki Juodosios jūros dienoraštis.
Pasak G. Kaltenio, ši Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui paminėti skirta kelionė, suvedusi su Žemaitukų arklių augintojų asociacijos entuziastais, jam buvo labai reikšminga – įžiebė norą populiarinti šią seną žirgų veislę.
Keliautojas dėkingas „Versmės“ leidyklos istorikei Vidai Girininkienei už konsultacijas, knygoje pateiktą dalykinę informaciją apie žemaitukus.
2012 m. vasario 24 d. Knygų mugėje knyga sutikta teatralizuotai – į jos pristatymą kvietė raitelis, sėdintis ant žemaituko. Jame dalyvavo būrys žygio iki Juodosios jūros dalyvių, labai įtaigiai skambėjo istorikės V. Girininkienės žodžiai apie šių žirgų svarbą Lietuvos istorijoje.

	„Knygų kelio“ ir „Versmės“ leidyklų darbuotojai pasitiko naująją knygą
	„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas (kairėje) ir keliautojas Gintaras Kaltenis (dešinėje) Knygų mugėje
	Žemaitukų žirgų augintojas Česlovas Marcinauskas, Gintaras Kaltenis ir istorikė Vida Girininkienė

 ▲2012 02 29

„VERSMĖS“ LEIDYKLOS RENGIAMA ŠIMTATOMĖ „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA PRISTATYTA VIDIŠKĖSE. Koncertų ciklo „Mūsų miesteliai“ rengėjai ir dalyviai tęsia keliones po Lietuvos miestus ir miestelius. Dar nenurimus šventiniam Kalėdų šurmuliui ir nekantriai laukiant Naujųjų metų jie lankėsi Vidiškėse. Renginio vedėjas Vaclovas Juodpusis gausiai susirinkusiems Vidiškių miestelio gyventojams pristatė „Lietuvos valsčių“ seriją, paragino visus susitelkti ir prisidėti prie monografijos „VIDIŠKIAI“ rašymo.
Koncerte dalyvavo operos solistas Virgilijus Noreika (nuotr. kairėje), Karolina Glinskaitė (sopranas), Kasparas Damulis (tenoras), Viktorija Marija Zabrodaitė (fleita), Aleksandras Vizbaras (koncertmeisteris) ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė.

▲2012 01 05

KONCERTŲ CIKLO „MŪSŲ MIESTELIAI“ METU „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA PRISTATYTA ELEKTRĖNŲ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE. 2011 m. gruodžio 15 d. Elektrėnų viešojoje bibliotekoje šventiniame koncerte „Gyvenimo dainos“, kuris yra koncertų ciklo „Mūsų miesteliai“ dalis, Elektrėnų krašto gyventojams buvo pristatyta „Versmės“ leidyklos rengiama šimtatomė „Lietuvos valsčių“ serija. Ją pristatė koncerto vedėjas muzikologas Vaclovas Juodpusis. Koncerto dalyviams – Karolinai Glinskaitei (sopranas), Kasparui Damuliui (tenoras), Viktorijai Marijai Zabrodaitei (fleita), Linai Giedraitytei (fortepijonas) bei kitiems garbiems svečiams buvo įteiktos „Versmės“ leidyklos Kalėdų dovanos – žurnalisto Juozo Girdvainio parengtos knygos-albumai „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“. ▲2011 12 28

„LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA PRISTATYTA VILNIAUS KRAŠTO MUZIKOS ŽVAIGŽDŽIŲ IR ŽVAIGŽDUČIŲ ŠVENTĖJE-SUSITIKIME. 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus rotušėje vyko kasmetis Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas Vilniaus krašto žvaigždžių ir žvaigždučių šventinis koncertas-susitikimas. „Versmės“ leidykla buvo pakviesta tapti šio gražaus renginio partnere, rėmėja bei pristatyti rengiamą šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos projektą. Vakaro svečiams buvo išdalinti lankstinukai apie jau išleistas monografijas. Leidyklos vadovas renginio dalyvių retoriškai klausė, ar jau išleistos knygos apie jų gimtuosius kraštus, pakvietė visus prisidėti leidžiant naujas savo gimtinių monografijas. Gausiai susirinkusius svečius savo dainomis, atliekama muzika, šokiais džiugino ne tik jaunieji šventės dalyviai, bet ir marimba grojęs Saulius Auglys-Stanevičius bei nepakartojamo balso dainininkė Evelina Sašenko, šiemet atstovavusi Lietuvai „Eurovizijoje”. Renginį vedė nuolatinė filharmonijos renginių pranešėja Janina Pranaitytė. Jai, taip pat solistams įteiktos atminimo dovanos – „Knygų kelio” leidyklos išleista knyga-albumas „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose”.

„LIETUVOS VALSČIŲ“ ŠIMTATOMĖ SERIJA PRISTATYTA KONCERTE „MŪSŲ MIESTELIŲ AIDAI“. 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus Žvėryno gimnazijoje Lietuvos muzikų rėmimo fondas, siekdamas truputį praskaidrinti tamsius ir ilgus rudens vakarus, Žvėryno seniūnijos bendruomenės nariams bei visiems vilniečiams padovanojo pirmąjį koncertų ciklo „Mūsų miestelių aidai“ koncertą. Prieš prasidedant muzikinei renginio daliai „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, pats prieš 35 metus baigęs tuometę Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę Žvėryno gimnaziją,  pristatė „Lietuvos valsčių“ šimtatomės serijos projektą, papasakojo apie monografijų rengimą, jų svarbą kiekvienam konkrečiam miesteliui. Renginyje skambėjo populiarios operų, operečių arijos, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Jas atliko operos solistai Marta Lukošiūtė ir Ramūnas Urbietis. Fortepijonu akomponavo Aleksandras Vizbaras, smuiku grojo jo duktė Augustina Vizbaraitė. Renginį vedė garsus muzikologas Vaclovas Juodpusis.

„LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS NAUJAUSIOS MONOGRAFIJOS „ŽEIMELIS“ PRISTATYMAS ŽEIMELYJE (PAKRUOJO R.). 2011 m. birželio 10 d. dvidešimt trys „Versmės“ leidyklos darbuotojai bei redaktoriai autobusu vyko į dviejų tomų monografijos „ŽEIMELIS“ pristatymą Žeimelyje. Kelionės maršrutas driekėsi per Latviją, garsiąją Rundalės pilį. Bauskėje mūsų jau laukė monografijos „ŽEIMELIS“ vyriausiasis redaktorius sudarytojas Aloyzas Bėčius. Ekskursija su gidu po Rundalės pilį truko kelias valandas, vėliau visi keliautojai išsibarstė po gėlyną. Įspūdinga pilis sužavėjo visus kelionės dalyvius. 

Iš Rundalės dulkėtais Žiemgalos krašto keliais važiavome link Žeimelio. Žeimelio kapinaitėse aplankėme garsaus kraštotyrininko Juozo Šliavo kapą. A. Bėčius jaudinančiai pasakojo apie savo mokytojo Juozo Šliavo gyvenimą, veiklą ir palikimą.

Žeimelyje svečius pasitiko seniūnė ir visus pavaišino pietumis. 

Pagrindinis renginys – monografijos „ŽEIMELIS“ pristatymas – vyko Žeimelio didžiojoje karčemoje. Į renginį atvyko Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas, kultūros darbuotojai, mokytojai, bibliotekininkės, miestelio bendruomenė. Svečius pasveikino Žeimelio darželio etnografinio ansamblio šokėjai.

Monografijos sudarytojas Aloyzas Bėčius susirinkusiems papasakojo apie knygos rengimo kelią, kliūtis, su kuriomis susidūrė, dėkojo talkininkams, rėmėjams. Renginyje kalbėjo Pakruojo rajono meras, Žeimelio seniūnė, Žeimelio muziejaus vedėjas, kultūros darbuotojai, mokytojai. Monografijos autoriams ir rėmėjams, Žeimelio muziejui, mokyklai, bibliotekoms leidyklos atstovai įteikė monografijos „Žeimelis“ komplektus. Šeimininkai vaišino susirinkusius gardžia žirniene bei tradiciniu alumi, visus linksmino Žeimelio liaudiškos muzikos kapela.

Po renginio versmiečiai apžiūrėjo Žeimelio muziejų.

Redaktorius Aloyzas Bėčius keliautojus pakvietė aplankyti Striukuose garsų Žeimelio krašto ūkininką Gediminą Ališauską. Ūkininkas svečiams aprodė savo ūkį, papasakojo apie planus, pavaišino savo ūkyje užaugintomis gėrybėmis.

Tą patį vakarą su dainomis, pilni įspūdžių grįžome į Vilnių.

Dėkojame redaktoriui Aloyzui Bėčiui, organizavusiam bei leidyklos vadovui Petrui Jonušui finansavusiam šią kelionę į Žiemgalos kraštą. ▲2011 06 27

PRISISTATĖME VILNIAUS BIRŽIEČIAMS. 2011 m. gegužės 12 d. Vilniaus mokytojų namų svetainėje vykusiame Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei Vilniaus biržiečių klubo „Krivulė“ renginyje buvo pristatyta Astridos Petraitytės sudaryta knyga „Knygius Petras Jaunius“, taip pat „Versmės“ leidykla ir jos leidžiama „Lietuvos valsčių“ serija. Leidyklos vadovas Petras Jonušas supažindino su serijoje „Lietuvos valsčiai“ išleistomis ir leidžiamomis knygomis, leidybos perspektyva. Pradėtos rengti lokalinės monografijos „BIRŽAI“ vyr. redaktorius sudarytojas Arvydas Valionis akino biržiečius bendromis pastangomis aktyviai kurti informatyviausią savo karšto atminties enciklopediją. Visus renginio dalyvius pakvietėme dalyvauti leidyklos rengiamame Biografijų konkurse.

▲2011 05 17

SUSITIKIMAS SU VILNIAUS KUPIŠKĖNAIS. 2011 m. gegužės 8 d. gražų saulėtą sekmadienį, Vilniaus mokytojų namų Svetainėje „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų vyr. redaktorius sudarytojas Venantas Mačiekus maloniai pakviesti dalyvavo susitikime su Vilniaus kupiškėnų klubu. Leidyklos vadovas P. Jonušas papasakojo apie „Lietuvos valsčių“ serijos sumanymą, apie išleistas ir rengiamas monografijas, kvietė kupiškėnus imtis Lietuvai labai reikalingo lokalinių monografijų rengimo darbo, atsakė į kupiškėnų klausimus apie monografijų rengimo finansavimo šaltinius. Monografijų sudarytojas V. Mačiekus supažindino kupiškėnus su monografijų struktūra, pasidalijo autorių ir medžiagos paieškų patirtimi, kalbėjo apie kiekvieno raštingo žmogaus potencialias galimybes įsijungti į monografijos rašymą. Lietuvos pirmosios nepriklausomybės metais dabartinio Kupiškio rajono teritorijoje buvo 4 valsčiai: Kupiškio, Skapiškio, Subačiaus ir Šimonių. Ypač turtingą pilietinę istoriją turi Šimonių valsčius – Šimonių girioje kovoms su carine Rusija ruošėsi 1863 m. sukilėlių būriai, po 80 metų čia telkėsi ir už Lietuvos laisvę su Rusijos imperialine Sovietų Sąjunga kovojo Aukštaitijos partizanai. 

Susitikime ėmė ryškėti ir būsimų Kupiškio krašto monografijų kontūrai, o susirinkusių kraštiečių akys krypo į rašytoją Jurgį Usinavičių, galvojantį apie savo gimtojo Skapiškio monografiją. 

▲2011 05 10

Malonų susitikimą pratęsė pasibendravimas prie gardaus suneštinių vaišių stalo. ▲2011 05 11

Leidyklos vadovas Petras Jonušas papasakojo apie unikalios serijos leidybą, artimiausius planus, pakvietė susirinkusius aktyviai dalyvauti tautos dvasinio ir materialinio paveldo dokumentavimo darbe, pirmiausia išleidžiant dar neišleistas Šiaulių krašto miestelių knygas. „Gruzdžių“ monografijos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius supažindino su dabartiniame Šiaulių rajone esančio savo gimtojo Gruzdžių krašto, praeityje priklausiusio karališkajai Šiaulių ekonomijai, istorija, leidinio rengimo aplinkybėmis ir įdomybėmis. Renginyje taip pat kalbėjo Šiauliečių klubo pirmininkas prof. Saulius Sondeckis, pirmininko pavaduotojas Viktoras Jurgelevičius, Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė. Vykusios viktorinos „Senovės matai ir saikai“ metu vakaro dalyviai Dalia Jakavičiūtė, Ona Martinaitienė, Imantas Ruškis, Liucija Stulgienė, Kazytė Šinkūnienė, teisingai atsakę į D. Šniuko parengtus klausimus, galėjo pasidžiaugti laimikiu – „Gruzdžių“ monografijos 1-osios dalies egzemplioriumi. Pristatytoji monografija, taip pat knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ padovanotos klubo kolekcijai, o pastaroji knyga – ir svetingai renginį priėmusiam muziejui. 

Nuotaikingo vakaro pabaigoje renginio dalyviai žiūrėjo „Versmės“ leidyklos bičiulio režisieriaus Arvydo Baryso dokumentinį filmą „Gintaro kelias“, leidyklos atstovai pasirašė dedikacijas.

 ▲2011 03 31

Apie kelią, kurį nuėjo monografija, kol išvydo dienos šviesą, įveikė užkardas, pasakojo monografijos sudarytojas, garsaus Žiemgalos kraštotyrininko žeimeliškio Juozo Šliavo mokinys Aloyzas Bėčius, sudėjęs į knygą nemažą dalį savo mokytojo tyrinėjimų, kūrybinio palikimo. 

Apie monografijas, kaip kultūros paveldo išsaugojimo paminklus, pasakojo istorikas dr. Robertas Jurgaitis. Akad. prof. Antanas Tyla, kaip vienas iš J. Šliavo parengtų rankraščių redkolegijos narių, pabrėžė, kad „kraštotyra – landa, kur galima apie istoriją kalbėti be jokios ideologijos. Lietuvos istorija – ne vien mokslinis objektas – gali būti rašoma ir liaudies Lietuvos istorija. Juozas Šliavas buvo iš tų žmonių, kuris surinkęs kalbinę, istorinę, etnografinę medžiagą, pateikė savo krašto istoriją pagal to krašto pirminius šaltinius, atsiminimus, pasakojimus, liudijimus.“ Kaip akcentavo akad. A. Tyla, tikslingiausia leisti kraštotyros darbus, nes apibendrinanti medžiaga iškraipo istoriją. Kalbėdamas apie leidyklos vadovą Petrą Jonušą, leidžiantį „Lietuvos valsčių“ seriją, akademikas pasakė, kad „Petras Jonušas – mūsų „malūnsparnis“, kuris mūsų istoriją iškelia iki monografijų“, – ir apibendrino: „Kada žmogus žino savo kaimo, savo apylinkės istoriją, toks žmogus yra visai kitoks, nei tas, kuris žino tik save ir savo namus“. 

Žodį taręs leidyklos vadovas Petras Jonušas siūlė visiems pasitaisyti ir pagaliau tinkamai pagerbti bei įamžinti nepelnytai užmirštamo žymaus kraštotyrininko Juozo Šliavo atminimą, skiriant jam Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją, kitus Valstybės įvertinimo ir pagarbos ženklus.

Susitikime kalbėję istorikas dr. Tomas Baranauskas, mokęsis Žeimelio vidurinėje mokykloje, iš Žiemgalos kilęs akad. prof. Bronius Grigelionis, Kovo 11-osios Akto signataras, diplomatas Vidmantas Povilionis pažymėjo atlikto darbo svarbą, o V. Povilionis pasiūlė pastatyti J. Šliavui paminklą arba biustą. 

Visiems prelegentams, taip pat į renginį atvykusiai Pakruojo laikraščio „Auksinė varpa“ žurnalistei bei Sąjūdžio būstinės atstovei buvo įteikti monografijos „Žeimelis“ komplektai. Po renginio dalyviai maloniai pabendravo prie kavos puodelio.

▲2011 04 01

MONOGRAFIJOS „VEPRIAI“ SUTIKTUVĖS VEPRIUOSE. Skoningi kvietimai sukvietė vepriškius ir svečius kovo 11 d. į dvigubą šventę: Lietuvos nepriklausomybės

paminėjimą ir neseniai dienos šviesą išvydusios monografijos „Vepriai“ pristatymą. Po šv. Mišių už vepriškius ir Ugnies misterijos „Buvome, esame, būsime“ visi patraukė link Šventosios, į nuostabios gamtos prieglobstyje įsikūrusį Veprių (Ukmergės r.) laisvalaikio užimtumo ir turizmo centrą, kuriame vyko monografijos „Vepriai“ pristatymas. Šį neeilinį Vepriams įvykį vepriškiai organizavo kaip rimtą konferenciją: dalyvių registracija, kiekvienam dalyviui prisegta renginio emblema (nuotr.), kurioje užrašas: „Lietuvos valsčiai. Monografija „Vepriai“. 2011“, labiausiai nusipelnusiems įteiktas proginis molio medalis su panašiu įrašu ir monografijos pristatymo data (nuotr.), furšetas po oficialiosios dalies. Konferencijos salė pilna, per 200 dalyvių. Į monografijos pristatymą atvyko Ukmergės meras Algirdas Kopūstas, Ukmergės administracijos vadovas Juozas Varžgalys, keli rajono tarybos nariai. Renginį veda Veprių kultūros centro vadovė Rasa Šimonienė. Žodis pirmajam suteikiamas „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui. Leidyklos vadovas pristato „Lietuvos valsčių“ seriją, džiaugiasi Ukmergės savivaldybės išskirtine finansine parama, kviečia nesustoti ir nieko nelaukiant leisti kitą Ukmergės krašto monografiją. Kalba monografijos sudarytojai Venantas Mačiekus ir Jonas Žentelis, autoriai Lionė Melanija Jankeliūnienė, Algirdas Paštukas, Steponas Jankeliūnas, Marytė Žicevičienė, Stasys Tamošiūnas, Povilas Spurgevičius ir kt. Ukmergės meras A. Kopūstas dėkoja „Versmei“ už „Veprius“ ir išsako pageidavimą bendradarbiauti su leidykla ruošiant monografijas apie kitus buvusius valsčius. Renginio dalyvius muzikiniais intarpais linksmino Veprių kultūros centro ansamblis. 

Pristatymo metu buvo galima įsigyti visiems labai patinkančių 1320 p. apimties naujųjų monografijų. Nors „Veprių“ monografijos 1 egzemplioriaus kaina pristatymo metu buvo 100 Lt, gausiai iliustruotas knygas tiesiog graibstė, jų vos užteko visiems norintiems įsigyti.

„Versmės“ leidykla nuoširdžiai dėkoja už puikų neeilinį renginį.

▲2011 03 14